Risavaxiš vindorkuverkefni Dong Energi

Žaš er bjart yfir fjįrfestingu ķ evrópskri vindorku į hafi śti žessa dagana. Danska Dong Energi hefur įkvešiš aš rįšast ķ risavaxna fjįrfestingu ķ vindorku utan viš strönd Bretlands. Žetta veršur langstęrsta vindorkuver heims ķ sjó; heil 1.200 MW. Žrįtt fyrir stęršina er žetta einungis hugsaš sem fyrsti įfangi af žremur. Ef allt gengur vel er rįšgert aš žarna verši alls sett upp heil 4.000 MW.

Dong-Wind-OffshoreTil samanburšar mį nefna aš allar aflstöšvar Landsvirkjunar eru rétt innan viš 2.000 MW. Og ķ dag er stęrsti vindorkuklasinn af žessu tagi, London Array, 630 MW. London Array var reist į įrunum 2009-2012 og einnig žar er Dong į mešal hluthafanna. Danska Dong Energi sér žvķ bersżnilega mikla möguleika ķ nżtingu breskrar vindorku.

Ķ žvķ sambandi er gaman aš nefna aš ķ desember sem leiš (2015) setti London Array einmitt nżtt framleišslumet. Žegar žaš skilaši alls 369 GWst yfir mįnušinn. Sem er hreint ótrślega mikiš rafmagn - žvķ žetta er įmóta mikiš eins og mįnašarframleišsla Fljótsdalsstöšvar (Kįrahnjśkavirkjunar). Og samt er uppsett afl London Array (630 MW) minna en ķ Kįrahnjśkavirkjun (690 MW)!

Wind-Turbine-Offshore-UK Viš Ķslendingar getum žó „huggaš“ okkur viš žaš aš kostnašurinn viš London Array var um tvöfaldur sį sem Kįrahnjśkavirkjun kostaši. Og svona mikil framleišsla hjį London Array og öšrum slķkum vindorkuverum er sjaldgęf, enda kallar žetta į mjög góšan vind yfir mįnašartķmabil. Sem er einmitt lķklegri śti į sjó en į landi. Žess vegna žykja svona vindorkuver, stašsett utan viš ströndina, įhugaverš leiš til aš auka framleišslu gręnnar raforku. Og žį sérstaklega ķ löndum sem ekki bśa yfir miklu vatnsafli. Eša hafa tekiš vatnsaflssvęši frį vegna nįttśruverndarsjónarmiša, sbr. Noregur žar sem nżting vindorku fer nś vaxandi. Žar nemur įrleg raforkuframleišsla meš vindmyllum nś um 2,2 TWst. Sem slagar hįtt ķ sex mįnaša framleišslu Kįrahnjśkavirkjunar.

En snśum okkur aftur aš hinu nżja risaverkefni Dong Energi ķ bresku vindorkunni. Žaš var sķšla įrs 2014 sem bresk stjórnvöld sömdu viš Dong og samstarfsašila žess um 1.200 MW Hornsea. Meš samningunum skuldbinda bresk stjórnvöld sig til aš greiša Dong sem samsvarar um 210 USD/MWst (mišaš viš nśverandi gengi) fyrir raforkuna. Sem žarna veršur til fyrir tilstilli vindsins. Samningurinn er til 15 įra og er hluti af žeirri orkustefnu Bretlands aš liška fyrir fjįrfestingum ķ gręnni orku og takmörkun į kolefnislosun. Nokkru sķšar keypti Dong ašra hluthafa śt śr verkefninu. Og žaš var svo fyrir fįeinum dögum aš Dong tók lokaįkvöršun um žessa risafjįrfestingu. Sem veršur nįlęgt 6 milljöršum USD.

Dong-Hornsea-One-MapAllt er stórt viš Hornsea-verkefniš. Nema hafdżpiš, sem žarna er einungis 20-40 m. Svęšiš sjįlft er um 400 ferkm aš stęrš og liggur į bilinu 100-150 km austur af Grimsby og Hull ķ Jórvķkurskķri.

Samtals verša žarna reistir allt aš 240 turnar. Og hver hverfill veršur į bilinu 5-8 MW. Sem er meš žvķ allra stęrsta sem žekkist ķ vindorkunni. Žarna er žvķ um aš ręša tķmamótaverkefni.

Žaš veršur Siemens sem mun smķša žessar risarellur. Ķ hęstu stöšu munu blöšin į vindmyllunum nį allt aš 200 m yfir sjįvarmįl. Gert er rįš fyrir aš fyrstu spašarnir į svęšinu byrji aš snśast į įrinu 2019 og aš lokiš verši viš framkvęmdirnar 2020. 

UK-Wind-Offshore-Capacity-Development_2010-2020_2015Žetta risaverkefni er einungis eitt af mörgum  vindorkuverkefnum sem eru nś ķ gangi ķ bresku lögsögunni. Fyrir vikiš stefnir allt ķ aš afl žessara orkuvera viš Bretland fari śr nśverandi 5.000 MW og ķ um 11.000 MW įriš 2020!

En žetta er lķka góš įminning um žaš hversu įhugavert žaš er fyrir Breta aš tengjast Ķslandi meš raforkustreng. Og fį žannig raforku į miklu lęgra verši en žessi vindorka kostar. Um leiš myndu žeir žį borga okkur margfalt hęrra orkuverš en žaš sem stórišjan hér er aš borga. Žess vegna er sęstrengur jįkvęšur fyrir bįšar žjóširnar; bęši Breta og okkur Ķslendinga.

Wind-Offshore-SOV-2Aš lokum mį nefna aš žaš er enn einn ķslenskur vinkill į žessu breska vindorkuverkefni žarna utan viš Hull og Grimsby. Žvķ žaš eru einmitt verkefni af žessu tagi sem gefa Fįfni Offshore gott tękifęri til aš breyta Fįfni Viking ķ Service Operation Vessel. En žaš er önnur saga.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ķvar Pįlsson

Ķ ljósi hruns olķuveršsins, sem tališ er verša lįgt um langan tķma, žį eru žessu vindverkefni og hvaš žį sęstrengur reginmistök. Žaš sem heldur žessu uppi viršist vera rķkisstyrkir.Mestu olķubirgšir ķ 85 įr tryggja samkeppni um lįgt orkuverš.

Ķvar Pįlsson, 9.2.2016 kl. 19:01

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Enginn veit aš olķuverš verši lįgt um langan tķma - slķkt tal eru bara getgįtur. Og lįgt olķuverš hjįlpar ekki til aš minnka kolefnislosun. 

Ketill Sigurjónsson, 9.2.2016 kl. 20:25

3 Smįmynd: Siguršur Antonsson

Įhugaveršar śtlistanir į orku. Spursmįliš er hve mikiš kostar flutningurinn į raforkunni til Bretlands? Žś segir aš meš sęstreng vęri gott fyrir Ķsland aš fį 80 $ fyrir MWst. Danir fį 210 $ fyrir vindorkuna frį Hornsea eša undan Hull eša nįnast į markašssvęšinu.

Ef žaš er satt aš vindmyllur į Ķslandi skili allt aš 50% meiri orku žį hlżtur vindmyllugaršur sem seldi raforku til Bretlands aš vera hagstętt fyrirtęki. Fer eftir efnis og rekstrakostnaši + flutningskostnaši. Ólķklegt er aš tękifęrin lįti bķša į eftir sér. Stöšugt veršur ódżrara aš framleiša gręna orku į meginlandinu. Eitt er vķst aš hrįvöruframleišsla sem notar gręna orku į Ķslandi er į undanhaldi. Lišin tķš eins og įtökin ķ Straumsvķk bera meš sér. Unginn aš koma śr egginu.

Ętli stjórn Fįfnis ( lķfeyrissjóšir ) komi ekki meš breytt skip til aš setja nišur vindmyllur viš Ķsland? Verktakar ķ Hafnarfirši smķša žį fylgihluti fyrir vindmyllur. Breytingar eru mjög hrašar į žessum markaši.

Siguršur Antonsson, 9.2.2016 kl. 21:07

4 Smįmynd: Ķvar Pįlsson

Ketill, helstu fjįrfestar į olķumarkaši töldu ķ gęr einsżnt aš lķkurnar į žvķ aš žetta lįga verš haldi įfram séu verulega hęrri en aš žaš hękki eša gangi til baka ķ įtt til fyrri hęša. Um leiš og hrįolķuverš upp į 40-60 dali žį yrši nęg innkoma į markaš af shale oil og gasi, žetta veist žś betur en flestir ašrir. 

Nżi raunveruleikinn er sį aš nóg veršur af ódżrri olķu ķ dįgóšan tķma og t.d. trukkasala ķ USA og Kķna rauk upp um 60%. Žessi olķa veršur öll brennd og nįkvęmlega ekkert bendir til žess eitthvaš muni takmarka töku hennar. Kolefnislosun minnkar žvķ ekki vegna žessa, heldur bara ķ śtreikningum žeirra sem reyna aš selja rķkisstyrkta orkuöflun. Lagning sęstrengs er komin alveg śt śr korti ķ óhagkvęmni, fyrir utan žaš aš vera andstęš hagsmunum ķslensks almennings frį upphafi.

Ķvar Pįlsson, 10.2.2016 kl. 09:54

5 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Enginn veit hvernig olķumarkašurinn mun žróast nęstu misserin eša įr. Aš vitna ķ „helstu sérfręšinga“ er prżšilegt, en vandinn er bara sį aš „helstu sérfręšingar“ hafa enga hugmynd um žetta. Ķ ljósi mikillar framleišslu nśna og hęgari efnahagsvaxtar ķ Kķna, og žess aš OPEC višheldur framleišslu, er sennilegt aš olķuverš verši mjög lįgt um sinn. En hversu lengi žaš įstand stendur yfir er ómögulegt aš segja. Mögulega er ekki unnt aš višhalda mikilli framleišslu į tight oil (shale oil) mikiš lengur og žį mun staša OPEC styrkjast į nż. Žarna eru mörg ef. En žaš er aftur į móti stašreynd aš Bretar eru aš gera samninga um mjög hįtt lįgmarksverš į kolefnislķtilli raforku. Žess vegna er lagning sęstrengs įhugaveršur möguleiki.

Ketill Sigurjónsson, 10.2.2016 kl. 11:31

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband