Bresk kolaorkuver loka

Einn mikilvęgasti žįtturinn ķ orkustefnu breskra stjórnvalda er fyrirhuguš lokun allra stórra kolaorkuvera ķ landinu. Žessari stefnu lżsti orkumįlarįšherra Breta, Amber Rudd, ķ nokkuš ķtarlegu mįli ķ nóvember sem leiš. Sbr. umfjöllun į vef breska stjórnarrįšsins.

UK-Coal_Rugeley-Power-Station-3Alls eru starfrękt um einn tugur stórra kolaorkuvera ķ Bretlandi. Samtals nota Bretar um 360-380 TWst af raforku į įri hverju, en notkunin sveiflast talsvert eftir vešurfari hverju sinni. Af heildarnotkuninni koma nś um 20 TWst įrlega erlendis frį, ž.e. meš sęstrengjum frį öšrum Evrópulöndum.

Af bresku innanlandsframleišslunni kemur hvorki meira né minna en um žrišjungur raforkunnar frį kolaorkuverunum. Lokanir kolaorkuvera hafa žvķ grķšarleg įhrif į breskan orkumarkaš. Og kalla į geysilega fjįrfestingu bęši ķ nżjum gasorkuverum, kjarnorkuverum og sęstrengjum sem flytja raforku. Auk meiri uppbyggingar vindorkuvera og annarrar framleišslu į endurnżjanlegri orku. Ķ grófum drįttum skiptist innanlandsframleišsla Breta į raforku meš eftirfarandi hętti:

  • Kolaorka um 30%.
  • Jaršgas um 30%.
  • Kjarnorka um 20%.
  • Endurnżjanleg orka um 20%.

UK-electricity-generationSamtals er uppsett afl bresku kolaorkuveranna um 20.000 MW eša rśmlega žaš. Algengt er aš hvert kolaorkuver sé nįlęgt 2.000 MW. Bara į nęstu tveimur įrum stendur til aš loka kolorkuverum sem samtals eru meš uppsett afl upp į mörg žśsund MW og framleiša hįtt ķ 10% af allri raforku ķ Bretlandi. Og įriš 2025 į aš vera bśiš aš loka öllum stóru kolaorkuverunum - sem nś framleiša um 30% allrar raforku ķ Bretlandi!

Strax ķ aprķl n.k. (2016) er rįšgert aš loka 2.000 MW kolaorkuverinu kennt viš Fiddlers Ferry ķ noršvestanveršur Englandi. Og į komandi sumri veršur raforkuframleišslu hętt ķ 1.000 MW Rugeley-kolaorkuverinu ķ Staffordskķri skammt austur af Wales. Um sama leyti stendur til aš loka 2.000 MW Ferrybridge-kolaorkuverinu ķ Miš-Englandi. Og lķtiš eitt noršar ķ Englandi į aš loka 2.000 MW Eggborough-kolaorkuverinu ķ mars 2017. Og svo framvegis.

UK-Coal_Eggborough-Power-StationRaforkan sme nś er framleidd ķ žessum stóru kolaorkuverum mun žvķ senn žurfa aš koma annars stašar frį. Mjög hęgt gengur aš reisa nż kjarnorkuver og žess vegna horfa menn einkum til žess aš byggja nż gasorkuver. Og um leiš fjįrfesta ennžį meira ķ vindorku og auka raforkutengingar viš nįgrannalöndin.

Žaš ętti žvķ engum aš koma į óvart aš bresk stjórnvöld horfi m.a. til žess aš sęstrengur verši lagšur milli Bretlands og Ķslands. Sem aš sjįlfsögšu er bara eitt af fjölmörgum orkuverkefna sem Bretar eru aš skipuleggja. Žar į mešal er sęstrengur til Noregs, sęstrengur til Danmerkur, nż kjarnorkuver og nż gasorkuver.

Žarna mį tala um sannkölluš vatnaskil ķ breskum raforkumįlum. Žessi žróun bżšur upp į margvķsleg tękifęri fyrir žį sem geta bošiš fram įhugaverš orkuverkefni. Sérstaklega ef žau valda lķtilli kolefnislosun, bjóša stöšuga raforkuframleišslu og samkeppnishęft verš. Žarna er vatnsafliš ķ algeru lykilhlutverki. Og žegar litiš er til orku af žessu tagi er Ķsland augljós kostur.

Iceland-UK-bicc-meeting-nov-2013Viš vitum ekki ennžį hvort Ķsland mun nżta sér žau tękifęri sem orkustefna Bretlands felur ķ sér. Nišurstašan žar um mun vęntanlega rįšast af tveimur meginatrišum. Ķ fyrsta lagi žvķ hvort bresk stjórnvöld munu ķ reynd verša tilbśin aš tryggja ķslenskri raforku svo hįtt verš aš verkefniš verši fjįrhagslega mjög įhugavert fyrir Ķslendinga. Og ķ öšru lagi mun žetta rįšast af žvķ hvort ķslensk stjórnvöld munu grķpa slķkt tękifęri - eša lįta śrtöluraddir į vegum śtlendu stórišjunnar hér kęfa tękifęriš. Loks veršur svo einhver aš sjįlfsögšu aš hafa įhuga į aš eiga og reka sęstrenginn og fjįrmagna hann. Žarna eru žvķ żmsir lausir endar - ennžį.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband