Renewable Deal

Noršmenn flytja śt jafn mikiš rafmagn eins og öll sś raforka sem framleidd er į Ķslandi ķ dag. Um 17 žśsund GWh.

HVDC_EuropeLengst af fór raforkan frį Noregi til Evrópu, um raflķnur gegnum Svķžjóš og kapla sem liggja eftir hafsbotninum milli Noregs og Danmerkur. En nś er bśiš aš leggja nżjan rafmagnskapal nešansjįvar frį Noregi og alla leiš til Hollands. Hann er ķ dag lengsti nešansjįvarrafstrengur ķ heimi. Og kallast NorNed.

NorNed er um 580 km langur og liggur eftir botni Noršursjįvar frį smįbęnum Feda į sušurströnd Noregs og til hollenska bęjarins Eemshaven. Hann var lagšur į įrunum 2005-07 og ķ maķ 2008 byrjušu formleg višskipti meš rafmagn um kapalinn.

Žaš eru norska Statnett og holenska TenneT sem reka kapalinn, en hann var smķšašur af sęnsk-svissneska išnašarrisanum ABB. Skv. fréttum um rekstur kapalsins viršist hann vera aš skila mun meiri tekjum en įętlaš var og žau tęknivandamįl sem komiš hafa upp hafa reynst óveruleg. Enda eru menn farnir aš plana żmsar fleiri nżjar raftengingar meš slķkum köplum hingaš og žangaš um bęši Noršursjó, Eystrasalt og Mišjaršarhaf.

Auk NorNed eru nś uppi įętlanir af hįlfu Noršmanna um aš leggja fleiri rafstrengi frį Noregi til bęši meginlands Evrópu og Bretlands. Žaš eru nżju jafnstraums-hįspennustrengirnir (HVDC) sem gera žennan möguleika raunhęfari en nokkru sinni. Rafmagnsflutningar langar leišir eftir hafsbotni eru sem sagt oršnir aš veruleika. Og žó svo leišin frį Ķslandi til Evrópu sé öllu lengri en milli Noregs og Hollands og dżpiš miklu meira, sżnir žessi magnaši rafmagnskapall NorNed aš Ķsland į sennilega prżšilegan möguleika į aš verša rafmagnsśtflytjandi.

Desertec_plan_mapŽetta vita framsżnir menn. Žaš er athyglisvert aš hjį Desertec-verkefninu, sem rekiš er af einhverjum alklįrustu verkfręšingum Evrópu og į rętur sķnar hjį evrópsku geimferšastofnuninni, er t.a.m. gert rįš fyrir žvķ aš ķ framtķšinni muni rafmagn frį ķslenskum vindorkuverum streyma um nešansjįvarkapla til Evrópu. Žaš kann jafnvel aš vera bęši raunhęfari og skynsamlegri möguleiki en aš Evrópa verši hįš sólarorku frį heldur vafasömum stjórnvöldum į Arabķuskaganum og ķ N-Afrķku, eins og Desertec-verkefniš horfir hvaš mest til. Žaš er a.m.k. augljóst aš innan ESB ętti aš vera mikill įhugi į ķslenskri raforku.

Aš baki Desertec standa nokkur af öflugustu stórfyrirtękjum įlfunnar. Einnig er framkvęmdastjórn ESB įhugasöm um verkefniš og žaš nżtur pólitķsks stušning margra stęrstu ašildarrķkja sambandsins.

Fyrirtękin sem hyggjast koma Desertec ķ framkvęmd hafa stofnaš til žess sérstakt félag (D II). Ž.į m. eru įšurnefnt ABB, orkufyrirtękin E ON og RWE, Deutsche Bank, žżska Munich Re Group (Münchener Rück, sem er stęrsta endurtryggingafyrirtęki heims), spęnska išnašarsamsteypan Abengoa, žżski bankinn HSH Nordbank, og žżski verkfręširisinn M+W Zander. Žaš er einfaldlega boršleggjandi aš kynna žessum glęsta hópi Ķsland sem įhugasaman žįtttakanda ķ mótun orkustefnu Evrópu.

HVDC_Siemens_ABBMenn eiga ekki aš óttast žį hugmynd aš selja ķslenskt rafmagn til annarra landa. Žvert į móti er skynsamlegt aš nżta sér tękifęrin sem skapast vegna orkužorsta ESB og stefnu sambandsins um aš auka hlutfall endurnżjanlegrar raforku ķ orkuneyslu ESB-rķkjanna. Framleišsla og sala į raforku af žessu tagi til ESB yrši lykill aš meirihįttar nżjum ķslenskum hįtękni-išnaši.

Nś er tękifęri fyrir forsętisrįšherra Ķslands, rķkisstjórnina og Alžingismenn aš taka af skariš. Og sżna Evrópužjóšunum aš žrįtt fyrir glórulausa og óafsakanlega įhęttufķkn ķslenskra śtrįsarsukkara, er gott samband viš ķslenska séržekkingu og ķslenskar aušlindir miklu veršmętara en aš fį borgaša žessa Icesave-aura ķ beinhöršu.

Reykjavķkurborg og Samband ķslenskra sveitarfélaga gęti hér lķka tekiš frumkvęšiš. Forręši į skipulagsmįlum er į hendi sveitarfélaganna og žau hafa žvķ miklu hlutverki aš gegna um hvernig nżta eigi orkuaušlindirnar innan lögsögu žeirra. Žar sem verulegur hluti af žeim aušlindum eru innan žjóšlendna er žó bersżnilega mikilvęgt aš eiga gott samstarf viš rķkiš. Varla įstęša til aš vęnta įhugaleysis žašan; uppbygging į nżrri stoš ķ ķslenska orkugeiranum yrši jś allra hagur.

Landvernd_keppni_11Umbreytum Icesave-mįlinu yfir ķ öflugan endurreisnarsamning! Bjóšum Evrópusambandinu til višręšna um umfangsmikla uppbyggingu nżrra jaršhitavirkjana og vindorkuvera ķ žįgu bęši Ķslands og Evrópu. Og aš slķkar framkvęmdir verši hluti af žvķ aš leysa deiluna um Icesave. Innst inni vill ESB örugglega leysa Icesave-mįliš ķ góšu og sį pakki er bara smįmunir žegar byrjaš er aš tala um möguleikana sem felast ķ endurnżjanlegri ķslenskri orku.

ESB vill draga śr žörf sinni į rśssnesku gasi og minnka bruna į kolvetniseldsneyti. Ķsland vill fjölbreyttara og styrkara atvinnulķf. Uppbyggilegt samkomulag af žessu tagi er rétta leišin, ķ staš žess aš žvinga skuldum einkafyrirtękis ofan ķ kokiš į žjóšinni.

Einu sinni sköpušu menn New Deal. Nś er rétti tķminn til aš żta af stokkunum ekki sķšur merkilegu verkefni; Renewable Deal!


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Ég hef minnst į žennan NorNed streng ķ athugasemdum viš nokkur blogg į undanförnu įri.  Višbrögš žeirra sem vilja ekkert sjį nema įlver hafa veriš žau aš kalla žetta fįrįnlega hugmynd, aš ekki mętti flytja śt orkuna žaš yrši aš nota hana innanlands til atvinnuuppbyggingar.  Veršiš sem fęst fyrir raforkuna viršist ekki skiptan įlverssinna nokkru mįli sem skżrir kanski žį slęmu stöšu sem stóru orkufyrirtękin okkar eru komin ķ enda hafa žessi sjónarmiš veriš allsrįšandi hjį žeim sem rįšiš hafa žessum mįlum.  Annars fer NorNet strengurinn nokkuš djśpt žar sem hann er lagšur dżpst eša um 420m žannig aš dżpiš milli Ķslands og Evrópu veršur ekki vandamįl aš  ég held.  Žaš sem er kanski įhugaveršast viš NorNet strenginn er aš töpin eru ekki nema um 4% en žetta er hįspenntur(450KV) jafnstraumsstrengur meš um 700MW buršargetu. Sjį nįnar um strenginn į slóšinni: www.abb.com/cawp/gad02181/8c5558c304d0eb13c1256f77003a33a1.aspx

kalli (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 01:46

2 identicon

en einnig veršur aš geta žess aš eftir aš noršmenn fóru aš flytja śt rafmagn,hefur raforkuverš til heimilla hér snarhękkaš. Mér sżnis į mķnum rafmagnsreiknum aš rafmagnsverš hafi žrefaldast sķšustu 8 įr. Žegar raforkufyrirtękin eru spurš um žetta er alltaf svariš, jś nś erum viš komin į evrópska rraforkumarkašinn og veršum aš miša okkar verš viš žaš.

anton (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 07:29

3 identicon

Hefur fariš fram aršsemismat nżlega į žvķ aš selja rafmagn gegnum streng til meginlands Evrópu.

Siguršur Markśsson (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 09:13

4 identicon

Ég er einn af žeim sem hef ekki séš ljósiš žegar kemur aš flutningi raforku frį Ķslandi til Evrópu um sęstreng. Hvorki greinin né athugasemdirnar viš hana hafa breitt neinu um žaš.

Ef tapiš er 4% ķ 500 km streng mį ekki gera rįš fyrir aš tapiš ķ 4-falt lengri streng sé fjórfalt meira eša 16%? Žaš er grķšarleg sóun į orku aš nota hana til žess aš hita upp sjįvarbotninn!

Śtflutningur į orku er hreinn og klįr hrįefnisśtflutningur. Störfin sem ekki verša til innanlands eru ekki bara ķ įlframleišslu(sbr. athugasemd frį kalla) heldur hvaša framleišslu sem er sem kallar į  raforku, hvort sem žaš er kķsill eša annaš.

Tenging viš raforkumarkaš ķ Evrópu leišir óhjįkvęmilega til hękkunar orkuveršs innanlands (sbr. athugasemd Antons aš ofan), enda er orkuframleišsla frjįls į Ķslandi og viš hluti af EES. Žaš myndi žķša aš sį išnašur sem viš höfum ķ dag og notast viš raforku myndi lķklega hverfa, t.d. framleišsla ķ gróšurhśsum, mjölframleišsla meš rafmagni, aflžynniverksmišjan osfrv.

Ķsland hefur ekki hlutfallslega yfirburši yfir ašrar žjóšir ķ neinu sem mįli skiptir nema fiskveišum og gręnni orku. Žar gjöldum viš fjarlęgšar okkar frį mörkušum og žvķ óhagkvęmt aš stašsetja framleišslu hér nema žį sem nżtir sér žessa žętti žar sem viš höfum yfirburšina, ž.e. ķ orkunni.

Žessvegna er t.d. hagkvęmt aš flytja fiskinn óunninn śr landi. Viš höfum yfirburšina ķ veišunum en ekki ķ vinnslunni. Žaš er stundum sagt ķ grķni aš vinnslan į fiskinum eyši veršmętum en skapi žau ekki.

Ķ ljós žessa tel ég skynsamlegt aš halda rafmagninu innanlands og reyna aš skapa išnaš sem byggir į žvķ, r.d. gagnaver. Hver veit...kannski flytjum viš orku śt ķ öšru formi ķ framtķšinni, t.d. vetni, etanól, metanól osfrv.

Magnśs Birgisson (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 10:46

5 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Žaš mį sem sagt ekki flytja orkuna śt af žvķ betra er aš nżta hana hér į Ķslandi; lįta orkuna skapa störf hér. Sbr. įlverin. Og vegna žess aš ef möguleiki vęri į śtflutningi gęti žaš žżtt hęrra raforkuverš til almennings hér į Ķslandi. Og žį vęntanlega einnig til stórišjunnar og žar meš fęla įlverin burt.

Meš sömu rökum ętti kannski aš banna śtflutning į fiski. Aš hann verši eingöngu seldur hér į landi og verši žį ódżrari fyrir landsmenn. Eša a.m.k. banna aš óunninn fiskur sé fluttur śt. Viršisaukinn viš vinnsluna eigi aš verša eftir ķ landinu.

Ķ mķnum huga er aftur į móti lķtill efi um žaš aš uppbygging į raforkuśtflutningi myndi hafa jįkvęš įhrif į ķslenskt atvinnulķf.  Meira myndi įvinnast en tapast. Einangrunarstefna skilar aldrei įvinningi til lengri tķma litiš, nema fyrir žröngan hagsmunahóp. En um žetta er vissulega óvissa og menn verša lķklega seint sammįla um hvort sé hiš rétta. Kannski er fjarlęgš okkar frį raforkumarkašnum of mikil til aš geta notiš įvaxtanna - kannski njóta Noršmenn įvinnings af sķnum raforkuśtflutningi sem viš munum aldrei geta notiš vegna ólķkra ašstęšna.  Žaš kann aš vera. Žetta žarf allt saman aš skoša gaumgęfilega. En ég er ekki alveg aš kaupa žau rök, aš žaš sé vont aš flytja śt raforku af žvķ svo óskaplega hįtt verš muni fįst fyrir hana.

Aušvitaš ętti ekki aš rįšast ķ svona lagaš nema žaš sé fjįrhagslega hagkvęmt. Mér er ekki kunnugt um neina mjög nżlega hagkvęmnisathugun um žetta. En hef veriš aš skoša sögu ķslenska rafstrengjamįlsins og verš eflaust fljótlega meš fęrslu um hana.

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 11:46

6 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

Žaš er vissulega mjög įhugavert aš flytja śt rafmagn um sęstreng. En kjarni mįlsins veršur alltaf sį aš okkur ber aš skapa góš lķfskjör fyrir fólkiš ķ landinu.

Žaš gerum viš meš žvķ aš skapa įhugaverš og vel launuš störf. Störf sem skila miklu til samfélagsins og skila miklu til fólksins.

Pistlarnir žķnir Ketill er einhverjir žeir bestu sem ég les į netinu, og ekki spillir frįsagnarmįtinn og létta skapiš sem mašur finnur aš kraumar undir.

En ég hef vissar efasemdir um aš semja viš breta og hollendinga meš žvķ aš bjóša žeim raforku.

Hver ętti aš vera ķ samninganefndinni? Landsvirkjunar menn? Stjórnmįlamenn? 

Žeim hefur nś ekki gengiš vel aš semja um orkusölu hingaš til.

Varšandi žaš sem Anton sagši hér aš ofan, get ég stašfest aš žaš er rétt, žvķ bróšir minn sem bżr ķ Noregi hefur alveg sömu sögu aš segja. Žaš er ansi hart aš fólkiš sem er bśiš aš byggja upp raforkuverin ķ Noregi skuli vera lįtiš borga okurverš, bara vegna žess aš einhverjum datt ķ hug aš selja umframorkuna til ESB

Sigurjón Jónsson, 1.12.2009 kl. 11:47

7 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Jamm - žaš er vandlifaš hér į Klakanum žessa dagana, žegar allt traust į stjórnvöldum er endanlega rokiš śt ķ vešur og vind.

Vegna athugasemdar Magnśsar hér aš ofan: Ég get tekiš undir žaš aš best vęri aš geta notaš orkuna til aš framleiša hér fljótandi eldsneyti. Og held aš menn žurfi aš huga miklu betur aš slķkum tękifęrum. Sbr. žessi fęrsla um lķfhrįolķuna.

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 12:07

8 Smįmynd: Magnśs Birgisson

Ašeins meira ķ sama knérunn...

Žaš er varhugavert aš bera saman verš į orku til stórišju į Ķslandi og smįsöluverš til endanotenda ķ Evrópu annarsvegar og draga žį įlyktun aš viš séum aš ,,gefa" orkuna til stórišjunnar einsog kalli viršist vera aš gera.

Stašreyndin er aš undir öllum venjulegum kringumstęšum er įgętis hagnašur af orkusölu til stórišju į Ķslandi og ekkert sem bendir til žess aš samningamenn okkar hafi samiš af af sér. Viš gręšum ef įltonniš er yfir 1400USD og stórgręšum ef žaš er hęrra en žaš. Žaš er mikill fylgni į milli įlveršs og orkuveršs almennt žannig aš ef viš höfum trś į žvķ aš orkuverš hękki ķ framtķšinni žį hękkar įliš lķka og viš gręšum og gręšum....vonandi. Nśverandi vandręši orkufyrirtękjanna į ekki orsök sķna ķ rekstrarreikning fyrirtękjanna heldur efnahagsreikning žeirra og sjóšsstreymi, stöšu krónunnar, lįnshęfismati Ķslands og įhrifa žess į įhęttumati lįnveitanda į Ķslandi, stöšu afleišusamninga um gengisvarnir osfrv....osfrv...osfrv. M.ö.o...žįttum sem fyrirtękin sjįlf hafa litla sem enga stjórn į. 

Sjįlfur er ég frjįlshyggjumašur og žaš kann aš vera mótsagnakennt į ég sé į móti žvķ aš tengja okkur viš Evrópu og aš orkuverš rįšist ķ frjįlsi samkeppni.

En ef hruniš hefur kennt okkur eitthvaš er žaš žaš aš mašur į ekki aš vera kažólskari en pįfinn.

Orkan okkar er ekki vara sem er framleidd og seld į markaši. Hśn er nįttśruaušlind sem er endurnżjanleg en ekki óendanleg. Žaš žżšir ķ mķnum huga aš viš veršum aš nżta hana meš žeim hętti aš žaš sé žjóšhagslega hagkvęmt en ekki śtfrį žröngu hagsmunamati orkuframleišandans sem slķks.

Žaš žżšir žį aš viš yršum aš draga frį hagnašinum viš orkusölu erlendis žęr tekjur sem viš veršum af viš žaš aš nżta ekki orkuna innanlands.

Žetta er nś žegar gert, bęši ķ stóru og smįu, į Ķslandi og erlendis. Orkan okkar er t.d. ķ samkeppni viš olķu en olķuveršinu er m.a. handstżrt af Opec. Viš takmörkum veišar śtlendinga ķ ķslenskri lögsögu jafnvel žó viš gętum lįtiš žį borga fyrir ķ samkeppni viš ķslensk fyrirtęki. Til skamms tķma mįttu śtlendingar ekki kaupa bśjaršir. Flest olķuframleišslulönd (fyrir utan Noreg) selja olķu ódżrt til innanlandsnota jafnvel žó betra verš fįist erlendis. Mörg lönd banna fjįrfestingar śtlendinga i vinnslunni.

Og žvķ segi ég ekki ,,Ķsland fyrir ķslendinga" heldur ,,Orkan fyrir ķslendinga" og śtlendingar eru velkomnir hingaš til aš nżta hana meš okkur ķ formi erlendrar fjįrfestingar.

Magnśs Birgisson, 1.12.2009 kl. 12:57

9 identicon

Žś nefnir NorNed strenginn, ķ fyrsta lęgi žį gręša žeir svona mikiš į honum žar sem žeir geta selt rafmagn fram og til baka. Į daginn er rafmagn selt frį Noregi til Hollands og į nóttunni er rafmagn frį Hollandi selt til Noregs. Landsvirkjun er aš vinna ķ aršsemismati į žessu (hafa gert žaš reglulega undanfarna įratugi) og nišurstöšur žeirra er aš žaš er hreint glapręši aš fara śt ķ žessar framkvęmdir. Rafmagnsverš į Ķslandi myndi hękka verulega viš žessar framkvęmdir.

Til žess aš leggja einn 600 MW streng žyrfti aš fara ķ framkvęmdir į 5-10 virkjunum og jaršvarmaorkuverum. Sį ašili sem nęr aš sannfęra žessa rķkistjórn aš byggja 5-10 nżjar virkjanir er guš ķ mķnum augum. Ekki kemur til greina aš virkja ķ Žjórsį og rķkisstjórnin vildi friša jaršhitasvęši fyrir Noršar. Segjum svo aš viš förum śt ķ žessar framkvęmdir og leggjum eitt stykki HVDC streng til Bretlands (sem er ekki nż tękni, fyrsti strengurinn var lagšur įriš 1954) . Žį er kostnašur žess verkefnis um žaš bil 2000 milljónir evra eša 520 milljaršar Ķslenskra króna. Liggur ķslenska rķkiš eša sveitarfélögin į žvķ fjįrmagni?

Annar segir aš žaš sé ekki vandamįl aš leggja streng til Bretlands og aš dżpi verši ekki vandamįl. Samkvęmt upplżsingum frį Landsvirkjun myndi strengurinn liggja į allt aš 1100 metra dżpi og tęknilega er žaš mesta dżpi sem svona strengur getur legiš į. Žaš er ekki eina vandamįliš, ķ dag eru eingöngu til 1 eša 2 skip sem geta lagt žennan streng, įętlaš er aš hęgt vęri aš leggja 150 km af streng į įri, heildarlengdin til Bretlands eru rétt yfir 1100 km og žaš  tęki minnst 10 įr aš leggja strenginn. Gaman aš nefna aš įętlašur lķfstķmi svona strengs er um 25-27 įr. Tapiš ķ žessari vegalengd vęri um 0.3-0.4% į 100km plśs spennuvirki (afrišlarastöš) žaš myndi gera um 8-10% tap.

Myndi strengurinn svo bila gęti notkun hans legiš nišri ķ marga mįnuši į įri žar sem žessi skip sem gętu gert viš hann, vęri hęgt aš fį žau, geta eingöngu sinnt višhaldi į honum sé ölduhęš ekki fyrir ofan įkvešin mörk.

YggY (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 13:32

10 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Rafmagnssalan frį Hollandi til Noregs er sögš vera sįralķtil. Aš žetta sé ašallega einstefna.

Aš sjįlfsögšu veršur dżpiš vandamįl. En ekki žar meš sagt aš žetta sé śtķ hött. Tękninni fleygir fram.

Rķkiš og/eša sveitarfélögin eiga ekki aš fjįrmagna žetta, ef af yrši. Einungis hafa frumkvęši um aš kynna žennan möguleika. Framkvęmdin yrši vęntanlega ķ höndum fyrirtękis, sem bęši erlend og innlend félög kęmu aš. T.d. meš NorNed eignarhaldiš sem fyrirmynd.

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 14:18

11 identicon

Samkvęmt mķnum heilmildum frį Landsvirkjun eru eina įstęša žess aš žetta gangi svo vel er vegna sölu milli landanna. Vęri gaman aš sjį hvort žś hafir einhverjar tölur fyrir žetta.

Eins og Landsvirkjun hefur komist aš žį er žetta varla aršbęrt, ekki fyrir ķslenska rķkiš, ég er ekki aš sjį aš einhverjir erlendir ašilar vilji taka žįtt ķ svona įhęttusömu verkefni, allavegana eru menn ķ Landsvirkjun aš reka sig į žaš.

YggY (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 16:36

12 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Mig grunar reyndar aš žaš séu einhver įr sķšan žetta var athugaš sķšast. Hugsanlega hafa forsendur breyst talsvert sķšan žį. Nż stefna ESB um aš auka markvisst hlutfall endurnżjanlegrar orku hefur lķka umtalsverša žżšingu og er til žess fallin aš auka įhuga fjįrfesta į svona verkefni. Žaš er t.d. įstęšan fyrir žvķ aš fjįrmagn streymir nś ķ byggingu dżrra CSP-sólarorkuvera sušur į Spįni.

Svo er vert aš vekja athygli į žvķ aš žó svo ég lķti ekki sķst til raforku frį jaršvarma, eru möguleikarnir ķ vindorkunni kannski ennžį įhugaveršari. A.m.k. svona fyrst ķ staš til aš auka orkufjölbreytnina hér į Ķslandi. Raforkuframleišsla vindorkuvera er mjög sveiflukennd og hentar illa ķ raforkusamfélagi eins og hér į Ķslandi. Raforkusamfélag sem byggir svo svakalega į stórišju, žarf mjög stöšugt raforkuframboš. Um žetta fjallaši ég lķtillega ķ skżrslunni sem ég vann ķ vor fyrir žįverandi išnašarrįšherra.

Vindorkuver į Ķslandi gętu hins vegar mallaš endalaust inn į hiš stóra raforkukerfi t.a.m. Bretlands. Nefna mį aš vindorkuver upp į nokkur hundruš MW žekkjast vķša ķ dag og nokkur vindorkuver meš uppsett afl upp į ca. 4 žśsund MW hvert eru ķ bķgerš. Žaš er alveg tķmabęrt aš framkvęma raunverulega athugun į žvķ aš reisa stór vindorkuver į Ķslandi. Og beina ķsilensku vindorkunni inn ķ rafstreng til Evrópu. Tęr snilld - ef žetta vęri fjįrhagslega framkvęmanlegt.

Kannski er žetta śtópķa. Eša dystópķa! En žaš er aš mķnum dómi full įstęša til aš skoša slķka möguleika. Dönsk dagblöš tala nįnast aldrei um Ķsland nema aš hnżta "den vindforblęste klippeö" ķ textann. Viš borgum Icesave einfaldlega meš rokinu - sem varla telst endanleg aušlind! Mér žętti einkennilegt aš sjį evrópska pólķtķkusa hafna slķkri leiš - jafn viljugir og žeir eru til aš dįsama endurnżjanlega orku og mikilvęgi žess aš verša óhįšari kolum og innfluttu gasi.

Ég er strax farinn aš sjį rokiš į Mišnesheiši "streyma nišur ķ" nżja, fķna rafstrenginn til Skotlands og žašan įfram um Bretlandseyjar. Vęri örugglega gaman aš horfa yfir turnana žegar mašur kęmi til lendingar į nżja alžjóšaflugvellinum viš Reykjavķk. Sem lķka var borgašur meš vindi til Bretlands.

Og sé einhver ķ vafa, skal tekiš fram: Mér er ķ alvöru fślasta alvara.

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 17:25

13 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Umręšan hér aš ofan er alveg dęmigerš fyrir hugsunarhįttinn hér į landi.

Ekki er minnst einu einasta orši į žaš sem žyrfti aš fórna af einstęšum nįttśruveršmętum landsins til žess aš geta virkjaš allt sem virkjanlegt er og helst aš lofa žvķ öllu fyrirfram svo aš hęgt sé aš borga herkostnašinn af sķšasta ęvintżri gręšgisfķkninnar.

Noršmenn eiga óvirkjaš įlķka mikiš vatnsmagn og Ķslendingar og ekki er aš sjį aš žar ķ landi sé mikil umręša um aš klįra aš virkja allt žótt žeirra nįttśruveršmęti séu hvergi nęrri jafn veršmęt og okkar.

Afsakiš annars aš ég skuli minnast į žetta, -ég į greinilega ekki heima ķ umręšunni um žetta.

Ómar Ragnarsson, 1.12.2009 kl. 17:36

14 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Jś, Ómar, žś įtt vķst heima ķ žessari umręšu. Og ég er oft sammįla žér um verndun ķslenskra nįttśruveršmęta. Og ég myndi alls ekki vilja sjį žetta gerast ef žaš krefst of mikilla nįttśrufórna. Žess vegna m.a. er ég sérstaklega spenntur fyrir vindorkunni. Žó svo mörgum žyki slķkir turnar eyšileggja śtsżni og nįttśru, eru til stašir sem žetta gęti fariš vel į. Ég er lķka bjartsżnn um aš žróun ķ jaršborunum muni skapa nżja möguleika į raforkuframleišslu įn mikilla nįttśrufórna. Žetta eru vissulega mörg EF. Žaš višurkenni ég manna fyrstur. En horfum bjartsżn fram į veginn og skošum möguleikana.

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 17:43

15 identicon

Ég er sammįla Ómari, samkvęmt fyrsta įfanga rammaįętlunarinnar er hęgt aš fį um žaš bil 34.000 GWh, en žaš er um 10% af orkužörf Breta į įri. Til žess žarf milli 30-40 vatnsafls- og jaršvarmavirkjanir. Hvaš varšar jaršvarmavirkjanir žį losa žęr mjög mikiš af SO2 śt ķ andrśmsloftiš, mig minnir aš Hellisheišarvirkjunin losi śt įrlega af brennisteini sem samsvarar heimsnotkun brennisteins į einu įri. Ekki er žaš żkja umhverfisvęnt, hinsvegar er Orkuveita Reykjavķkur aš vinna aš verkefni žar sem žeir ętla aš dęla brennisteininum aftur nišur žar sem hann mun bindast ķ jaršlögunum. Žaš mun eyša nįnast allri losun brennisteins komi góšar nišurstöšur śr žeim tilraunum.

Žś segir aš einhver įr séu sķšan aršsemismat var gert į lagningu strengs til Bretlands. Landsvirkjun er ķ žessum tölušu oršum aš vinna aš aršsemismati į žessu verkefni. Nišurstaša žeirra er sś aš žetta er varla mögulegt.

Eitt varšandi vindorkuna. Vindorkan er mjög óstöšug, ef Ķsland myndi setja upp vinorkuver og selja rafmagn til Bretlands žyrftu Bretar samt sem įšur aš vera meš kola, gas eša kjarnorkuver til aš vinna upp gegn sveiflum ķ raforkunni frį vindorkuverunum. Vandamįliš viš kola og gasorkuver aš žaš er illmögulegt aš minnka raforkuframleišsluna ķ žeim, t.d. ef vindorka frį Ķslandi vęri mjög mikil gętu žeir ekki minnkaš framleišsluna ķ sķnum orkuverum og öfugt ef vindorkan vęri lķtil. Ein leiš til aš leysa žaš vandamįl er aš gera žaš sama og Spįnverjar, žeir nota mjög mikiš af vindorku en žeir nota hana ašallega til žess aš dęla vatni upp ķ lón og nota svo fallorkuna ķ vatninu til aš framleiša orku.

YggY (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 18:08

16 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Žį er bara en bķša spenntur eftir nišurstöšu Landsvirkjunar um žetta.

Bretar horfa fram į aš žurfa aš loka fjölmörgum kolaorkuverum til aš geta mętt skuldbindingum ESB um takmörkun į losun gróšurhhśsalofttegunda. Žeir nota nś um 350 TWh (sem eru 350 žśsund GWh eša 350 milljón MWh) į įri og žar af koma einungis rśmlega 5% frį endurnżjanlegum orkulindum.

Til samanburšar framleiša Ķslendingar nś um 17 TWh įrlega. Žaš aš Ķslendingar myndu auka rafmagnsframleišslu sķna um 100% myndi žvķ einungis męta tęplega 5% af allri rafmagnsnotkun Breta. Žaš vęri mikill bissniss fyrir Ķsland en varla stórmįl fyrir Breta. Tekiš skal fram aš žessar tölur voru reiknašar ķ miklu snarhasti, en eru vonandi nokkurn veginn réttar.

Allra leiša er leitaš ķ Bretlandi til aš auka hlutfall endurnżjanlegrar orku. Žess vegna er Bretland t.d. Mekka sjįvarfallavirkjanaišnašarins. Žrįtt fyrir aš sś tękni sé almennt mjög dżr. Reyndar er varla ofsagt aš Bretar standi frammi fyrir gķfurlegri įskorun ķ orkumįlum.

Žaš viršist hreinlega vonlaust verkefni fyrir Breta aš ętla aš nį markmišum um aš losa sig frį kolarafmagninu nema aš byggja fjölmörg nż kjarnorkuver. Til aš vega upp į móti gangrżni į kjarnorkuna munu žeir lķka fjįrfesta mjög ķ vindorku. Žarna eru risatękifęri til aš bjóša endurnżjanlega orku. T.d. ķslenska vindorku. Nś er bara aš vona aš nišurstaša Landsvirkjunar um hagkvęmni rafkapals til Skotlands verši hagstęš!

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 19:36

17 identicon

Žetta blogg er afar fróšlegt hjį žér Ketill, og žökk skaltu hafa fyrir žaš.

Žaš er og afar jįkvętt aš sjį aš bollaleggingarnar eru ekki bundnar viš endilega eitthvaš "eitt rétt", heldur allt mögulegt. Til dęmis vindorku, og svo mismunun ķ verši į orkusölu, inn og śt og ķ žetta eša hitt.

Vęri nś ekki rétti tķminn til aš velta žessu enn betur upp? Mismunur į orkuverši til ķslenskra notenda vs stórišju, og svo stórišja vs kapall. Kostnašur viš vindorku vs stórar vatnsaflsvirkjanir, og svo kostnašur og įhęttudreifing į fleiri smęrri orkueiningum, t.a.m. vindrafstöšvum vs. stęrri einingum.

Ég į einhverjar tölur handa žér ef žig langar aš taka žetta į reiknistokkinn.

Jón Logi (IP-tala skrįš) 1.12.2009 kl. 22:55

18 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Jón Logi; tölur eru mjög į reiki, en allar góšar upplżsingar eru vel žegnar.

Žś nęrš ķ mig į: ketillsigurjonsson@gmail.com

Ketill Sigurjónsson, 1.12.2009 kl. 23:04

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband