Evrópa versus Gazprom

Evrópusambandiš hefur į sķšustu įrum lagt mikla įherslu į gręna orkustefnu. Ķ grófum drįttum felst stefnan ķ žvķ aš draga beri śr notkun į kolvetniseldsneyti (olķu, gasi og kolum), auka hlutfall endurnżjanlegrar orku, spara orku og minnka kolefnislosun.

eu-green-energy-flag

ESB hefur nįš talsveršum įrangri aš koma žessari stefnu ķ framkvęmd. Hlutfall gręnnar orku hefur fariš vaxandi og ESB- rķkin eru ķ fararbroddi viš aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda. Ķ reynd snżst žó meginatrišiš ķ orkustefnu ESB um allt annaš en gręna orku. Žvķ langmikilvęgasta hagsmunamįl ESB-rķkjanna felst ķ žvķ aš tryggja sér betri, fjölbreyttari og öruggari ašgang aš orkulindum utan sambandsins.

Evrópusamabandiš er grķšarlega hįš innfluttri orku. Eša öllu heldur flest ašildarrķki žess. Af öllum ašildarrķkjunum 27 er einungis eitt rķki innan ESB sem framleišir meiri orku en žaš notar (sem er Danmörk, en žaš geta Danir žakkaš olķuvinnslu sinni ķ Noršursjó). Žar aš auki fer olķu- og gasframleišsla innan ESB hratt hnignandi. Žess vegna stendur ESB mun verr aš vigi ķ orkumįlum en t.a.m Bandarķkin. Žar vestra hefur gasframleišsla aukist mikiš į undanförnum įrum og ķ Bandarķkjunum eru jafnvel lķka góšar lķkur į aš unnt verši aš auka olķuframleišsluna.

nord-stream-underwater-tie-ins_2965_20110421

Žaš er sem sagt svo aš meš hverjum degi sem lķšur veršur ESB sķfellt hįšara innfluttum orkugjöfum (žó svo efnahagssamdrįttur geti snśiš žessu viš tķmabundiš). Žetta er sennilega mesti veikleiki ESB. Enda fagna evrópskir stjórnmįlamenn og leištogar sambandsins mjög, žegar įfangi nęst ķ žvķ aš efla orkuöryggi ESB.

Slķk fagnašarlęti hafa reyndar oršiš ķ tvķgang nśna ķ haust (2011). Žar var annars vegar um aš ręša žau tķmamót žegar fyrsti įfangi Nord Stream gasleišslunnar var tekinn ķ notkun. Žar meš byrjaši gas aš streyma frį Rśsslandi til Žżskalands, eftir 1.200 km langri gasleišslunni sem nś liggur eftir endilöngum botni Eystrasaltsins. Gasiš sem nśna streymir um verkfręšiundriš Nord Steam er fyrsta gasiš sem berst Žjóšverjum frį Rśssum, įn žess aš žurfa aš fara eftir gasleišslum um lönd eins og Śkraķnu eša Hvķta-Rśssland. Žetta bętir afhendingaröryggi til muna, sem er fagnašarefni fyrir bęši seljandann (Gazprom) og neytandann (ķ Žżskalandi og fleiri ESB-rķkjum).

Europe-Russia-Gas-Pipes-2011-1

Hitt tilefniš til aš skįla nś ķ haust af hįlfu ESB var žegar ašildarrķki sambandsins (utanrķkisrįšherrarįšiš) veittu framkvęmastjórn ESB umboš til aš semja viš stjórnvöld ķ Azerbaijan og Tśrkmenistan um lagningu mikillar gasleišslu eftir botni Kaspķahafsins. Leišslan sś er oftast er kölluš Trans-Caspian Gas Pipeline, en um hana į aš flytja gas žvert vestur yfir Kaspķahafiš. Frį Tśrkmenistan til Bakś ķ Azerbaijan og žašan įfram eftir gasleišslum gegnum orkubrśna Tyrkland og alla leiš til Evrópusambandsins.

Nįist samningar um žessa rosalegu Kaspķahafs-gasleišslu aukast lķkur į aš rįšist verši ķ lagningu į hinni mikilvęgu Nabucco-gasleišslu (sem įšur hefur veriš fjallaš um hér į Orkublogginu). Enda mį segja aš žessar tvęr gasleišslur séu svo nįtengdar aš annaš hvort hljóti žęr bįšar aš verša lagšar eša žį hvorug. Svo eru menn lķka farnir aš tala um aš Kaspķahafsleišslan muni ekki ašeins opna ESB ašgang aš hinum grķšarlegu gaslindum ķ Tśrkemistan, heldur einnig aš miklu gasi noršur ķ Kazakhstan.

EU-Barroso_Azerbaijan-President-Ilham- Aliyev

Žaš eru žessir hagsmunir um framtķšarašgang aš orkulindum Miš-Asķurķkjanna sem valda žvķ aš žeir José Manuel Barroso, forseti framkvęmdastjórnar ESB, og Günther Oettinger, framkvęmdastjóri orkumįla, hafa undanfariš veriš į feršinni bęši ķ Bakś ķ Azerbaijan og handan Kaspķhafsins ķ Ashgabat, höfušborg Tśrkmenistans. Žar hafa žeir félagarnir f.h. ESB fašmaš forsetana bįša; žį Ilham Aliyev ķ Azerbaijan og Gurbanguly Berdimuhamedow ķ Tśrkmenistan. Og komiš heim til Brussel meš glansandi viljayfirlżsingar um aš žessi Miš-Asķurķki bęši séu ęst ķ aš selja gas til Evrópu.

GAS-Central-Asia-Pipe-2

Vandamįliš er bara aš bęši Kķnverjar og rśssneska Gazprom sękja lķka mjög ķ risavaxnar gaslindirnar ķ Miš-Asķu. Stóra spurningin er hver veršur į undan aš byggja gasleišslur til žessara landa?

Žaš eru risavaxnir hagsmunir af žessu tagi sem nś hafa oršiš til žess aš innan ESB eru menn byrjašir aš tala um žaš aš framkvęmdastjórnin žurfi aš fį allsherjarumboš til aš semja um og höndla meš öll orkumįl sem snerta ašildarrķkin. Žar meš yrši til ein sameiginleg orkustefna ESB žar sem framkvęmdastjórnin fengi mikil völd ķ sķnar hendur. Žetta yrši meirihįttar stefnubreyting af hįlfu ašildarrķkja ESB, en kann aš vera naušsynlegt til aš tryggja ašgang žeirra aš öruggri orku til framtķšar. Viš eigum eflaust eftir aš heyra meira af žessum tillögum sķšar hér į Orkublogginu - žetta snertir jś beinlķnis hagsmuni Ķslands sökum žess aš viš erum umsóknarrķki um ašild aš ESB.

GAS-Central-Asia-Pipelines-MAP

Žaš er sem sagt svo aš žaš eru tvęr nešansjįvar-gasleišslur sem eru mįl mįlanna ķ orkustefnu ESB-rķkjanna žessa dagana. Leišslur sem flytja munu gas til ESB frį löndum ķ austri; rķkjum sem bśa yfir miklum gasaušlindum.

Önnur af žessum gasleišslum er nś oršin aš raunveruleika.  Žaš er engu aš sķšur augljóst aš gasiš frį Nord Sream mun ekki losa Žżskaland eša önnur Evrópurķki undan gashrammi Rśsslands. Reyndar viršist Gerhard Schröder nokk sama um žaš. Žegar Schröder lét af embętti kanslara Žżskalands tók hann fagnandi boši Rśssa um aš setjast ķ stól stjórnarformanns Nord Stream. Žar er rśssneski gasrisinn Gazprom vel aš merkja langstęrsti hluthafinn meš 51% hlut (afgangurinn skiptist į milla nokkurra žżskra og fleiri evrópskra fyrirtękja). Hlutverk žessa fyrrum kanslara Žżskalands og formanns žżskra jafnašarmanna sem stjórnarformanns Gazprom, er vęntanlega fyrst og fremst aš gęta hagsmuna hluthafa Gazprom. Sem aš stęrstu leyti er rśssneska rķkiš! Skemmtilegt evrópskt bręšražel žarna į ferš.

Putin-Schroeder-1

Žaš var gaman aš sjį hversu vel fór į meš žeim ljśflingunum Schröder og Pśtķn žar sem žeir voru staddir austur ķ Skt. Pétursborg nśna ķ september sem leiš (2011). Tilefniš var aš žį var byrjaš aš prófa hvernig gengi aš lįta gasiš streyma eftir glęnżrri Nord Stream leišslunni. Frį rśssnesku borginni meš sęnska nafniš (Vyborg, sem er skammt frį Pétursborg) og til žżska žorpsins Lubmin, sem er skammt vestan pólsku landamęranna.

Žaš var svo nśna ķ vikunni sem leiš (s.l. žrišjudag) aš hin formlega opnunarathöfn Nord Stream fór fram - ķ žżska žorpinu Lubmin. Žar voru saman komnar margar helstu silkihśfur evrópskra stjórnmįlamanna. Sem ķ sameiningu skrśfuša frį grķšarstórum krana til marks um vķgslu į žessari tķu milljarša dollara gasleišslu (sbr. myndin hér aš nešan). Ķ fremstu röš voru žau Angela Merkel, kanslari Žżskalands, og Dmitry Medvedev, forseti Rśsslands, en mešal gestanna mįtti einnig sjį forsętisrįšherra Frakklands, Hollands og fleira mektarfólk. Žarna fengu stjórnmįlamennirnir aš njóta sķn, en rśssneski gasrisinn Gazprom hélt sig til hlés.

Nord-Stream_official-opening-2011

Žvi mišur var lķtill pśki sem truflaši glešina. Nefnilega sjįlfur efinn. Žaš er žvķ mišur allt eins lķklegt aš vķgsla Nord Stream sé fyrst og fremst skżr tįknmynd um aš ESB muni ķ framtķšinni žurfa sķfellt meira gas frį Rśssum og Gazprom. Jafnvel aš Evrópa žurfi aš kaupa gas frį Miš-Asķurķkjunum ķ gegnum Gazprom!

Žaš er nefnilega svo aš hljóšleg en grķšarlega hörš barįtta stendur nś yfir um ašgang aš gaslindum Miš-Asķurķkjanna. Kķna er į góšri leiš meš aš tryggja sér žarna vęna sneiš af kökunni. Og Rśssar ętla sér svo sannarlega aš koma ķ veg fyrir aš žessi fyrrum Sovétlżšveldi selji gasiš beint vestur til Evrópu. Žess ķ staš vilja žeir aš gasiš fari fyrst til Rśsslands og žašan til Evrópu - um lagnir Gazprom! Žar meš fengju Rśssar ekki ašeins vęn flutningsgjöld, heldur lķka sterkan pólķtķskan įvinning meš žvķ aš geta hvenęr sem er lokaš į gasstreymiš til Evrópu.

GAS_Central-Asia-pipeline_China-2

Kapphlaupiš um beinan ašang aš gaslindum Miš-Asķurķkjanna er eitthvert hljóšlįtasta en um leiš mikilvęgasta hagsmunamįliš ķ gjörvöllum orkugeiranum um žessar mundir. EF Evrópusambandsrķkin tapa žessu kapphlaupi mun žaš gera ESB svakalega hįš gasflutningum um Rśssland. Vegna bęši landfręšilegra, sögulegra og pólķtķskra ašstęšna er óneitanlega lķklegt aš žarna muni Gazprom hafa betur en ESB. Og žess vegna lķtur śt fyrir aš žrįtt fyrir aš North Stream sé komin ķ gagniš, žį kunni Evrópusambandiš aš vera ķ arfaslęmum mįlum.

En žegar neyšin er stęrst er hjįlpin nęst. Į sķšustu misserum hafa nefnilega oršiš merkilegir atburšir ķ evrópska orkugeiranum, sem gętu hreinlega gjörbreytt ašgangi ESB aš orku til langrar framtķšar - til hagbóta fyrir sambandiš og į kostnaš Gazprom! Žaš magnaša ęvintżri snżst um hreint ótrślegar gaslindir sem kann aš vera aš finna ķ austur ķ Póllandi, Bślgarķu og Śkraķnu. Meira um žį dramatķk sķšar hér į Orkublogginu.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband