Funheitt grjót

Talsverš tķmamót uršu nżveriš ķ stefnu Įstrala ķ orkumįlum.

Žessi 20 milljón manna žjóš framleišir um 90% af rafmagninu sķnu meš kolum og gasi. Lengi vel var mašur aš nafni John Howard žar viš stjórn og sį gaf bęši skķt ķ allt umhverfishjal og gróšurhśsatal. En nżveriš varpaši  įstralska žjóšin hinum litlausa Howard loks fyrir borš og nżja stjórnin hefur kśvent orkustefnu Įstralķu. Og sett sér žaš takmark aš į nęstu tķu įrum verši framleišsla į endurnżjanlegri raforku margfölduš.

australi_electricity_generation_sources_future.gif

Ķ dag framleiša Įstralir einungis um 10% raforku sinnar meš endurnżjanlegum orkugjöfum. Žar um aš ręša ca. 15 žśsund GWh įrlega; įlķka mikiš eins og öll raforkuframleišsla į Ķslandi er nśna. Samkvęmt nżlegri samžykkt įstralskra stjórnvalda į įrsframleišslan į gręnu raforkunni aš vera oršin 60 žśsund GWh eftir einn įratug, ž.e. įriš 2020.

Gangi žaš eftir er įętlaš aš žį muni hlutfall endurnżjanlegrar orku ķ orkubśskap Įstrala hafa tvöfaldast (śr 10% ķ 20%). Og til aš žetta markmiš nįist, žarf aš fjórfalda framleišslu į endurnżjanlegri raforku į einungis tķu įrum. Dįgóš višbót žaš.

Įstralir ętla sér sem sagt aš bęta 45 žśsund GWh af gręnni orku inn į kerfiš hjį sér. Sem aš mešaltali žżšir 4.500 nżjar gręnar gķgavattstundir į hverju įri - nęstu tķu įrin. Ķ reynd mun dreifingin aušvitaš ekki verša svo jöfn. Žetta mun kalla į fjölmargar nżjar virkjanir, sem veršur bęši fjįrfrekt og tķmafrekt aš koma upp. Gert er rįš fyrir aš megniš af žessari nżju raforku frį endurnżjanlegum orkugjöfum muni byrja aš streyma į įstralska raforkumarkašinn eftir nokkur įr og svo fara hratt vaxandi į sķšari hluta tķmabilsins. 

Til aš setja žessi 45 žśsund GWh ķ eitthvert samhengi, mį nefna aš Kįrahnjśkavirkjun framleišir  um 4.600 GWh į įri. Ž.a. Įstralir ętla sér į nęstu tķu įrum aš reisa virkjanir sem framleiša u.ž.b. tķfalt žaš magn af rafmagni sem kemur frį  Kįrahnjśkavirkjun. Žaš er fjįrfesting upp į eina Kįrahnjśkavirkjun į įri.

australia_hydro_snowy_949672.jpg

Til aš framleiša 45 žśsund gręnar GWh į įri žarf ansiš hreint margar nżjar virkjanir. Vandamįliš er bara aš Įstralir hafa fyrir löngu sķšan nįnast algerlega fullnżtt vatnsafliš sitt ķ fjalllendinu ķ austanveršu landinu (ónżttir möguleikar eru aftur į móti fyrir hendi į Tasmanķu). Žar aš auki hafa langvarandi žurrkar ķ Įstralķu valdiš žvķ aš rafmagnsframleišsla vatnsaflsvirkjananna žar hefur heldur fariš minnkandi sķšust įrin. Žaš verša žvķ ekki nżja vatnsaflsvirkjanir sem munu skila Įströlum žessum tugžśsundum gķgavattstunda. En hvašan į žį allt žetta nżja įstralska rafmagn aš koma? Frį sólinni? Eša vindorkuverum?

australia_windy_hill_farm_queensland.jpg

Įstralir hafa svolķtiš veriš aš fikta meš vindorkuna og ķ dag framleiša įströlsku vindrafstöšvarnar u.ž.b. 1% af rafmagninu ķ landinu. En žó svo sum svęši ķ Įstralķu henti prżšilega fyrir vindorkuver, žį er hępiš aš vindurinn ķ Įstralķu geti skilaš žvķ aš framleiša tugi žśsunda "nżrra" gķgavattstunda į įri, eftir ašeins tķu įr.

Žar aš auki er vindorkan afar sveiflukennd og žvķ myndi žurfa hreint ępandi magn af uppsettu afli til aš framleiša allt žetta rafmagn meš vindorkuverum. Til aš framleiša 45 žśsund GWh af rafmagni įrlega meš vindrafstöšvum ķ Įstralķu, žarf uppsett afl lķklega aš vera ca. fjórum sinnum meira en ef um vęri aš ręša "ķslenskar" virkjanir (ž.e. vatnsafls- og jaršvarmavirkjanir). Žess vegna įlķta įströlsk stjórnvöld aš vindorka geti aldrei oršiš nema tiltölulega hógęr hluti af lausninni. Finna žarf leiš sem ekki krefst jafn mikils uppsetts afls og gefur stöšugri og tryggari raforkuframleišslu.

Spurning hvort sólarorkan sé žį betri kostur? Sólarspeglaver (CSP) meš žeim möguleika aš geyma orkuna (hitann) ķ saltlausn eru ennžį einungis į tilraunastigi. Og žó svo sólarselluver (PV) séu vel žekkt tękni žį er slķk rafmagnsframleišsla ennžį svakalega dżr og bundin viš žaš aš sól sé į lofti. Žess vegna telja įströlsk stjórnvöld augljóst aš žó svo bęši vindur og sól muni skila einhverjum hluta af žessum 45 žśsund GWh įriš 2020, veršur aš finna stóru lausnina annars stašar. 

australian_hot_rocks_map.jpg

Žaš magnaša er aš nś horfa Įstralir til orku sem viš Ķslendingar žekkjum svo prżšilega vel. Jaršvarmans! Aš vķsu er engin eldvirkni ķ Įstralķu og žar er žvi ekki aš finna hįhita ķ žvķ formi sem viš žekkjum svo vel hér į Ķslandi. Žess vegna hefur lķka ennžį ekki ein einasta jaršvarmavirkjun veriš byggš ķ Įstralķu, aš undanskilinni lķtilli 120 kW virkjun ķ Birdsville ķ Queensland, sem nżtir lįghita.

En nś hefur komiš ķ ljós aš žokkalega stutt undir yfirborši įstralska meginlandsins mį vķša finna mjög heitt berg (s.k. hot rocks). Žarna leynist sem sagt mikill hiti; nokkur hundruš grįša heitt berg. Žetta er mun meiri varmi en gengur og gerist į öšrum svęšum ķ heiminum og mun žaš stafa af miklu magni af śrani, žórķni og fleiri geislavirkum efnum sem finnast ķ óvenju miklu magni ķ berggrunni Įstralķu. Žaš mį kannski lżsa žessu žannig, aš "hęgfara kjarnaklofnun" hafi ķ gegnum tķšina hitaš upp žetta ęvagamla berg. Jaršlögin žar fyrir ofan eru žeirrar geršar aš virka sem dśndrandi einangrun og žess vegna hefur svo mikill hiti byggst žarna upp. Gįrungarnir lżsa žessari grķšarlegu uppsöfnušu varmaorku ķ įstralska berginu, sem gręnni geislavirkni. Skemmtilegt.

Til aš komast ķ 250 grįša heitt berg eša jafnvel enn heitara žarf reyndar aš fara hressilega djśpt. En žó svo jafnvel žurfi aš bora nišur į 3-5 km dżpi, er žaš ekki mikiš meira en nś er veriš aš gera hér į Hellisheišinni. Žar eru menn komnir meš reynslu af žvķ aš fara vel nišur fyrir 3 km lķnuna, ž.a. tęknilega yrši žetta įstralska megadżpi ekki algert nżjabrum ķ jaršhitabransanum. Žaš er sem sagt fullkomlega raunhęft aš nżta megi žetta óvenjulega jaršfręšilega fyrirbęri sušur ķ Įstralķu til aš fį allt aš 200 grįša heita gufu til aš knżja jaršhitavirkjanir.

Undir hinu žurra yfirborši žessa risastóra lands leynist mikiš nešanjaršarvatnakerfi. Hitann og vatniš sem žarna leynist engum til gagns er upplagt aš nżta til aš bśa til gufuafl ķ anda ķslenskra hįhitavirkjana. Žį er einfaldlega boraš ķ bergiš og vatninu dęlt žangaš nišur ķ ofsalegan hitann. Hugsanlega kann žróunin sem hefur oršiš ķ hįžrżstitękninni ķ bandarķska gasišnašnum, aš flżta enn frekar fyrir uppbyggingu hagkvęmra og afkastamikilla įstralskra jaršhitavirkjana. Menn tala um aš sumar virkjanirnar verši hundruš MW (til samanburšar žį er afl Kröfluvirkjunar um 60 MW og žar er nś talaš um aš bęta 150 MW viš).

australia_geothermal_diagram_birdsville.jpg

Hitinn ķ įstralska berginu er svo mikill aš ekki veršur einu sinni žörf į aš dęla upphitušu vatninu upp į yfirboršiš. Žegar vatniš kemur ofanķ 200-300 grįšu heitt bergiš mun žaš sjįlft brjótast upp af miklum krafti ķ formi gufuafls. Getur varla oršiš einfaldara.

Žessi ašferš hefur aušvitaš fengiš athygli vķšar en ķ Įstralķu. Rannsóknir į aš nżta žennan djśpa jaršhita, sem finna mį vķša um heim, hafa t.d. lengi įtt sér staš ķ Bandarķkjunum. Nśna eru t.d. eigendur Google aš skoša möguleika į aš rįšast ķ svona verkefni žar vestra - eru mjög spenntir fyrir žessari tękni. En Įstralķa viršist njóta žess forskots aš heldur styttra sé žar nišur ķ nęgjanlega mikinn hita (jafnvel allt aš 30-50% grynnra en ķ Bandarķkjunum). Auk žess getur vinnsla af žessu tagi haft netta jaršskjįlfta ķ för meš sér og žess vegna er gott aš geta gert žetta ķ nokkurri fjarlęgš frį žéttbżli. Žaš er aušvelt ķ įstralska dreifbżlinu!

australia_geothermal_drilling.jpg

Orkubloggarinn žekkir bęrilega vel til ķ Įstralķu og hefur fylgst nįiš meš jaršhitažróuninni žar; ekki sķst rannsóknum hjį vinum sķnum į įströlsku rannsóknastofnuninni CSRIO. Žó svo löngu vęri vitaš aš mikill varmi sé ķ įstralskri jörš, var hugmyndin um įstralska hįhitavirkjun lengi vel ašeins fjarlęgur draumur og nįnast śtópķa. Ekki sķst vegna žess aš Įstralir eiga grķšarlegar kolanįmur og ekki voru fyrir hendi pólitķskir hvatar til aš fariš yrši śtķ nżja og dżrari orkutękni ķ landinu. Aš sumu leyti var įstandiš žarna svipaš eins og gagnvart vindorkunni hér į Ķslandi; hugsanlega er mikiš af virkjanlegri vindorku hér en ennžį er enginn pólitķskur vilji til aš gera žęr rannsóknir sem žörf er į til aš geta metiš žetta.

Nś hefur į skömmum tķma oršiš gjörbreyting į stöšu jaršvarmans ķ Įstralķu. Į sķšustu įrum hefur jaršhitinn skyndilega oršiš ein helsta von Įstrala til aš auka hlutfall endurnżjanlegrar raforku og draga śr ofurįherslu į kolaorkuna. Stjórnvöld hafa stofnaš sérstaka sjóši upp į nokkur hundruš milljónir įstralķudollara, til aš kosta rannsóknir og žróun jaršhitavirkjana, sem geta nżtt funheitt bergiš. Fyrir vikiš hafa nś sprottiš upp mörg jaršhitafyrirtęki sušur ķ Įstralķu, sem vilja nį ķ sneiš af žessari fķnu köku. Tališ er aš į nęstu tveimur įratugum muni verša fjįrfest fyrir ca. 3-3,5 milljarša įstralķudollara bara ķ jaršhitaverkefnum. Sem er talsvert, žegar haft er ķ huga aš ķ dag fer įstralķudollarinn nįlęgt žvķ aš jafngilda einum bandarķkjadal.

reykjavik_geothermal_hole_949996.jpg

Hin nżja jaršhitastefna įstralskra stjórnvalda hefur hugsanlega gert Įstralķu aš einum įhugaveršasta kostinum fyrir fyrirtęki meš žekkingu og reynslu į hönnun og byggingu jaršvarmavirkjana. Ekki sķst fyrirtęki sem kunna aš höndla hįhitagufu. Žó svo bęši ESB og Bandarķkin bjóši upp į żmsa möguleika ķ jaršhitanum og spennandi tękifęri kunni t.d. lķka aš leynast į Arabķuskaganum, ķ Kķna, Indónesķu, Rómönsku-Amerķku og jafnvel vķšar, er funheitur berggrunnur Įstralķu kannski albesta tękifęriš fyrir t.d. ķslenska jaršvarmažekkingu.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Žeir (rķkisstjórnin žeas) hafa reyndar hętt viš žetta ęvintżr ķ Kalifornķu eftir slęma reynslu af jaršskjįlftum (og ekki hjįlpar Svissneska verkefniš heldur). http://www.nytimes.com/2009/12/12/science/earth/12quake.html?_r=1

Sonja (IP-tala skrįš) 12.1.2010 kl. 21:49

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Mjöf athyglisvert. Vissi af veseninu ķ Sviss, en aš Kalifornķuverkefniš hefši veriš lagt til hlišar kom į óvart.

Ketill Sigurjónsson, 12.1.2010 kl. 21:56

3 identicon

Ég er ekki viss hvort žeir hafi lagt verkefni til hlišar en žeir misstu rķkisstyrkinn og bśa viš óžökk ķbśa ķ nįgrenninu, žannig aš žetta er eiginlega daušadęmt. En hvort žeir eru ennžį aš reyna aš fį fjįrmagn innķ verkefniš žrįtt fyrir mótlętiš veit ég ekki.

Sonja (IP-tala skrįš) 13.1.2010 kl. 16:03

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband