Mögulegar 30 TWst įriš 2025

Ósjaldan hefur veriš minnst į žaš hér į Orkublogginu, aš ķslensku orkulindirnar séu mesta aušlind žjóšarinnar. Ķ žvķ sambandi er athyglisvert, aš nś er mögulega aš fara ķ hönd mesta virkjunartķmabil Ķslandssögunnar. Um yrši aš ręša 15 įra tķmabil, meš mikilli en jafnri fjįrfestingu žar sem raforkuframleišsla Landsvirkjunar yrši allt aš tvöfölduš. Aš žvķ gefnu m.a. aš aršsemissjónarmiš verši uppfyllt og aš uppbyggingin samrżmist umhverfis- og nįttśrverndarsjónarmišum.

Žarna er vķsaš til žeirrar hugmyndar Landsvirkjunar aš įriš 2025 - eftir einungis tęp 15 įr - verši framleiddar 30 TWst af raforku įrlega į Ķslandi. Og aš sś orka verši mestöll seld langt umfram kostnašarverš og žį meš miklum hagnaši. Landsvirkjun hefur kynnt rökstudda hugmynd žess efnis aš hagnašurinn af sölu į öllu žessu rafmagni, ķ formi skatt- og aršgreišslna til rķkisins, gęti hlutfallslega jafnast į viš žaš sem norski olķusjóšurinn skilar Noršmönnum. Žarna kunna sem sagt aš vera į feršinni grķšarlegir fjįrhagslegir hagsmunir fyrir ķslensku žjóšina - til langrar framtķšar.

hordur_arnarson.jpg

Sumir hafa gripiš į lofti žaš eitt, aš žaš sé nś stefna Landsvirkjunar aš tvöfalda raforkuframleišslu sķna og žaš į nęstu 15 įrum. Ķ reynd hefur žó forstjóri Landsvirkjunar ķ kynningum og vištölum ķtrekaš sagt aš fyrirtękiš hafi engan įhuga į aš virkja bara til aš virkja. Aftur į móti vill Landsvirkjun auka hagnašinn af raforkusölunni, bęta žannig fjįrhagsstöšu fyrirtękisins og skila meiri arši til eigandans (rķkisins). Žetta er forgangsatrišiš og viršist ljóst aš nżjar virkjanir verša ekki reistar af hįlfu Landsvirkjunar nema žęr uppfylli skilyrši um stóraukna aršsemi. 

Forstjóri Landsvirkjunar hefur einnig lagt įherslu į žaš, aš stefna fyrirtękisins skuli samrżmast Rammaįętlun um vernd og nżtingu nįttśrusvęša. Landsvirkjun er žvķ bersżnilega mešvituš um aš Alžingi markar fyrirtękinu rammann um hvar komi til greina aš virkja. Žar aš auki ętti fólk etv. aš hafa ķ huga, aš ķ ljósi sögunnar mį gera rįš fyrir aš nśverandi forstjóri Landsvirkjunar sé talsvert mešvitašri um nįttśruvernd og umhverfissjónarmiš heldur en forverar hans.

lv-raforkusala_1966-2010_2.jpg

En setjum virkjanahugmyndir Landsvirkjunar ķ samhengi viš žį raforkuframleišslu sem nś į sér staš į Ķslandi og skošum ašeins hvašan orkan į aš koma. Ķ dag nemur raforkuframleišslan hér samtals um 17 TWst įrlega. Žar af framleišir Landsvirkjun rśmlega 12 TWst. Til aš heildarframleišslan verši 30 TWst žarf žvķ aš auka raforkuframleišslu į Ķslandi um tępar 13 TWst, sem er rétt rśmlega öll sś raforka sem Landsvirkjun framleišir ķ dag!

Til samanburšar mį nefna aš Kįrahnjśkavirkjun, ž.e. Fljótsdalsstöš, framleišir um 4,6 TWst įrlega. Žetta yrši sem sagt MJÖG mikil aukning į raforkuframleišslu į Ķslandi og žaš į tiltöllega stuttu tķmabili. Skv. kynningu Landsvirkjunar į nżlišnum įrsfundi fyrirtękisins, myndi hlutur Landsvirkjunar ķ žeirri aukningu verša um 11 TWst. Landsvirkjun myndi žį fara śr žvķ aš framleiša rśmar 12 TWst og ķ um 23 TWst įrlega. Sem sagt nęstum žvķ tvöföldun į raforkuframleišslu fyrirtękisins - og hugsanlega yrši allt višbótarafliš byggt upp į einungis 15 įrum.

lv-ha-2011-virkjanir-03-2.jpg

Gert er rįš fyrir aš af žeim 11 TWst sem žarna myndu bętast viš framleišslu Landsvirkjunar į nęstu 15 įrum, komi 7,3 TWst frį fjórtįn nżjum virkjunum. Og aš heildarfjįrfesting vegna žeirra muni jafngilda į bilinu 4,5-5 milljöršum USD. Slķk fjįrfesting, įsamt tilheyrandi išnašaruppbyggingu fyrirtękja sem verša notendur orkunnar, myndi valda miklum umsvifum og hagvexti. Ķ žessu sambandi talar Landsvirkjun um 15 įra hagvaxtarskeiš, sem verši drifiš įfram af uppbyggingu išnašar og mjög aršsamra orkumannvirkja. Og aršsemin verši til žess aš koma ķ veg fyrir nišursveiflu ķ kjölfar žessara umfangsmiklu framkvęmda. Samkvęmt žessu veršur žvķ um aš ręša sjįlfbęra orkuvinnslu - bęši ķ umhverfislegu og fjįrhagslegu tilliti.

Sumar žessar 14 nżju virkjanir Landsvirkjunar, sem standa eiga undir framleišslu į 7,3 TWst įrlega, yršu į nżjum virkjanasvęšum, en ašrar į svęšum sem nś žegar eru nżtt. Aš auki eru svo 3,7 TWst, sem kęmu frį öšrum virkjunum į vegum Landsvirkjunar, sem hafa enn ekki veriš tilgreindar. Ž. į m. yršu, skv. kynningu Landsvirkjunar, mögulega vindorkuver og jafnvel sjįvarorkuvirkjanir. Loks viršist gert rįš fyrir žvķ ķ žessari framtķšarsżn, aš raforkuframleišsla annarra orkufyrirtękja fari śr nśverandi 5 TWst og ķ um 7 TWst. Žannig aš įriš 2025 verši heildarframleišsla raforku į Ķslandi, sem fyrr segir, oršin um 30 TWst ķ staš žeirra 17 TWst sem nś er. Allt er žetta žó hįš margvķslegri óvissu og fyrirvörum. Og talan 30 TWst er aušvitaš enginn fasti, heldur bara višmišun eša ein hugmynd um hvernig sjį mį virkjanauppbyggingu į Ķslandi fyrir sér.

Žęr fjórtįn nżju virkjanir sem Landsvirkjun sér möguleika į aš reisa į nęstu 15 įrum og meš žeim framleiša samtals 7,3 TWst įrlega, eru eftirfarandi (sjį mį nįnari upplżsingar um žessa virkjanakosti į pdf-skjölum į vef Rammaįętlunar, žar sem vatnsaflsvirkjanir og jaršvarmavirkjanir eru tilgreindar ķ sitt hvoru lagi, sbr. einnig yfirlitskort):

1)   Žeistareykjavirkjun (jaršvarmavirkjun).

2)   Krafla (nż jaršvarmavirkjun viš Kröflu).

3)   Bjarnarflag (nż jaršvarmavirkjun viš Bjarnarflag).

4)   Hólmsįrvirkjun ķ Hólmsį.

5)   Bśšarhįlsvirkjun ķ Tungnaį.

6-8)   Holtavirkjun, Hvammsvirkjun og Urrišafossvirkjun ķ Žjórsį.

9)   Bśrfellsvirkjun ķ Žjórsį (nż virkjun viš Bśrfell).

10)  Skrokkölduvirkjun viš Hįgöngulón.

11)  Hįgönguvirkjun (jaršvarmavirkjun ķ nįgrenni Hįgöngulóns).

12-14)  Fannalękjarvirkjun, Gilsįrvirkjun og Kolkuvirkjun ķ Blöndu.

Žessir 14 virkjanakostur eru vęntanlega žeir sem Landsvirkjun telur aš séu bęši hagkvęmir og žess ešlis aš lķklegt sé aš žokkalega pólķtķsk sįtt nįist um žį. Žvķ mišur er ekki tilgreint ķ upplżsingum frį Landsvirkjun af įrsfundinum hversu stór hver virkjun myndi verša. En viš lauslega athugun sżnist Orkubloggaranum aš samanlagt afl žessara fjórtan virkjana gęti veriš nįlęgt 1.000 MW og žį ekki ólķklegt aš įrsframleišsla žeirra yrši ķ kringum žęr 7,3 TWst sem er talan sem Landsvirkjun hefur tilgreint.

Skv. žessum hugmyndum er EKKI gert rįš fyrir aš virkja żmsa kosti sem sumir myndu kannski telja hagkvęma, en eru afar umdeildir śt frį t.d. umhverfis- og nattśruverndarsjónarmišum. Žar mętti nefna hįhitasvęšin ķ Vonarskarši (sem reyndar žykja įlitlegur virkjunarkostur skv. drögum aš Rammaįętlun!) og jaršhitinn ķ Kerlingafjöllum og viš Torfajökul. Og žarna er ekki heldur aš finna neina virkjun ķ Jökulsį į Fjöllum, né ķ Skjįlfandafljóti eša jökulįnum ķ Skagafirši.

lv-ha-2011-virkjanir-02-2.jpg

Hvaša virkjunarstašir koma aš lokum til įlita veršur vel aš merkja ķ höndum löggjafans og stjórnvalda. Į žessu stigi er žvķ vęntanlega ešlilegast aš lķta į umręddar hugmyndir Landsvirkjunar sem tillögur eša įbendingar. Sumum kann reyndar aš žykja žaš aš ętla aš reisa allar žessar virkjanir į einungis 15 įrum vera ansiš hröš uppbygging. En af hįlfu Landsvirkjunar er bent į aš ef rįšist yrši ķ žessar framkvęmdir myndi žaš geta gerst mjög jafnt og žétt yfir allt tķmabiliš. Og aš einfalt yrši aš hęgja į framkvęmdaferlinu, ef of mikill hiti vęri aš fęrast ķ efnahagslķfiš. Žaš er nefnilega enginn virkjanakostanna mjög stór; m.ö.o. ekkert ķ lķkingu viš Kįrahnjśkavirkjun.

Landsvirkjun hefur ķ kynningum sķnum lagt rķka įherslu į aš žaš sé alls ekki veriš aš rįšast ķ framkvęmdir framkvęmdanna vegna. Heldur skuli allar framkvęmdir fyrirtękisins byggjast į rekstrarlegum forsendum og aš mišaš verši viš aršsemiskröfur sem eru langt umfram žaš sem tķškašist įšur fyrr hjį Landsvirkjun. Žar aš auki mun fyrirtękiš aušvitaš miša allar sķnar įętlanir viš nišurstöšu Rammaįętlunar. Žaš er žvķ ķ reynd Alžingi sem mun setja rammann um virkjanastefnu Landsvirkjunar.

lv-ha-2011-virkjanir-04-2.jpg

Til eru žeir sem hrökkva ķ kśt viš aš sjį hugmyndir um svo sórfelldar virkjanaframkvęmdir. Enda er fyrri reynsla af ašdraganda virkjanaframkvęmda hér į Ķslandi ekkert sérstaklega góš. Žaš er t.d. vart hęgt aš kalla žaš annaš en misbeitingu į pólķtķsku valdi žegar žįverandi umhverfisrįšherra snéri nišurstöšu Nįtturuverndar rķkisins um umhverfisįhrif Kįrahnjśkavirkjunar. Vonandi er tķmi slķkra vinnubragša lišinn. Kynning Landsvirkjunar į framtķšarsżn fyrirtękisins er metnašarfull og aš mati Orkubloggarans nokkuš lituš bjartsżni - sérstaklega meš tilliti til žróunar raforkuveršs. En žetta er um margt athyglisverš og jįkvęš framtķšarsżn. Og nś er ešlilegt aš fram fari opinskį umręša um žessar humyndir ķ žjóšfélaginu, nśna žegar Rammįętlunin fer loksins aš verša tilbśin.

Viš žurfum aš bķša enn um sinn til aš sjį hvernig žeirri vinnu reišir af. En ef nišurstašan veršur nįlęgt žeim hugmyndum sem Landsvirkjun hefur sett fram, er kannski ekki frįleitt aš segja sem svo aš nś fyrst fari ķ hönd raunveruleg išnvęšing į Ķslandi, žar sem byggšastefna, kjördęmapot og fyrirgreišslupólķtķk verša vķšs fjarri. Žaš er vel.

--------------------------------------------------

[Glęrurnar žrjįr hér aš ofan eru śr kynningu Landsvirkjunar į įrsfundi fyrirtękisins fyrr ķ aprķl og eru žęr teknar af vefsvęši Landsvirkjunar].


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Th. Gunnarsson

Žetta eru spennandi tķmar.... eša hvaš?

Žś segir:

"Žessir 14 virkjanakostur eru vęntanlega žeir sem Landsvirkjun telur aš séu bęši hagkvęmir og žess ešlis aš lķklegt sé aš žokkalega pólķtķsk sįtt nįist um žį".

Nś blasir sś stašreynd viš, aš lķf nśverandi rķkisstjórnar viršist hanga į žvķ aš ekki verši virkjaš ķ nešri hluta Žjórsįr. (Gušfrķšur Lilja Grétarsdóttir, VG)

Mér sżnist vera augljóst aš įętlanir LV standast ekki ef VG veršur ķ rķkisstjórn į nęstu įrum.

Gunnar Th. Gunnarsson, 25.4.2011 kl. 18:31

2 identicon

Žaš er ekki annaš hęgt en aš vera įnęgšur meš nżja stefnu Landsvirkjunar og forstjóra fyrirtękisins.

Žaš er hins vegar pólitķkin sem mašur er hręddur viš. Žaš vęri alveg dęmigert ef stjórnmįlamenn myndu žrżsta į tilteknar framkvęmdir eingöngu ķ žvķ skyni aš skapa atvinnu į tilteknum stöšum. Slķk framganga gęti eyšilagt įętlun Landsvirkjunar. Nś er bara aš vona aš Landsvirkjun fįi friš til aš nį sem bestum samningum įn afskipta stjórnmįlamanna. Žolinmęši og fagmennska gęti skilaš okkur miklu.

Pįll F (IP-tala skrįš) 25.4.2011 kl. 20:55

3 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Hér ķ fęrslunni er talaš um aš LV įętli heildarfjįrfestingu ķ virkjunum verša 4,5-5 milljaršar USD (sbr. myndin śr kynningu LV). Žar į fyrirtękiš vęntanlega viš byggingu aflstöšva sem framleiša 11 TWst. Fjįrfestingin vegna margumręddra 7,3 TWst er žvķ nokkru minni eša lķklega um eša innan viš 3 milljaršar USD.

Ketill Sigurjónsson, 25.4.2011 kl. 21:47

4 identicon

Hhhmmm! Ég er ekki tilbśinn aš kaupa alveg strax. Sošiš er gott, en mér finnst vanta kjötiš ķ žessa nżju stefnu LV.

Žaš hljómar of einfalt aš segja aš nś muni aršsemissjónarmiš rįša feršinni (geršu žau žaš ekki įšur?)  og žį renni gulliš inn ķ kassann, bara sķsona. Fyrir utan pólitķkina, žį er vandinn viš orkubśskap aš hann krefst toppklassa samingahęfni bęši viš fjįrmögnun og sölu. Og žaš er ekki allt. Svo hvaš er nżtt žar? Eru komnar spįnnżjar jarštengdar hugmyndir utan boxins? Ef svo, lįtum okkur heyra.

Ég vona bara aš bak viš žessa hugmyndasöluherferš LV til almennings--sem hefur gengiš mjög vel, nóta bene--sé ekki bara gamalt vķn į nżjum sekkjum.

Kristjįn Gunnarsson (IP-tala skrįš) 26.4.2011 kl. 16:39

5 Smįmynd: Haraldur Baldursson

Žetta er flott sżn. Spurningin um notendurnar vaknar žó lķka um leiš.

-Fleiri įlver eru valkostur, sem žó er afar umdeildur žvķ eggin ķ žeirri körfu eru aš verša mörg
-Sęstrengur...žetta hljómar vel eins og hjį NorNed, en aršsemi fjįrfestingarinnar žarf aš skošast ķ samhengi framtķšar vaxtar į Ķslandi og framtķšar žarfar innlendra ašila (heimila, išnašar, ...),
svo er žaš rekstrarkostnašur strengsins (višhald, töp, öryggi)..en ef žetta reiknast hagkvęmt žrįtt fyrir framtķšaržarfirnar og rekstrarkostnaš...ekki spurnin
- annar išnašur...OK liggur žaš fyrir hverjir vilja koma hingaš og kaupa orku ? Hver er aš bķša ?

Herši Arnarssyni hefur gengiš afar vel aš breyta ķmynd Landsvirkjunar og vonandi fęr hann friš frį pólitķkinni til aš breyta žvķ enn meira. Žó ég sjįi ekki žörfina į einkavęšingu, mį ķhuga żmsa ašra valkosti ķ formi śtvistunar verkefna og aš skapaš yrši umhverfi fyrir raunverulegt frelsi til umhverfisvęns vaxtar.

Haraldur Baldursson, 28.4.2011 kl. 13:21

6 Smįmynd: Haraldur Baldursson

Ég reyndar vona aš Landsvirkjun komi sterkt inn ķ žróun og taki forystuhlutverk ķ rafvęšingu bķlaflota landsins. Hagsmunum Landsvirkjunar vęri vel žjónaš ķ aš auka eigin višskipti meš žeim hętti og sjįlfbęrni vęri enn frekar žjónaš, öllum til góša.

Haraldur Baldursson, 28.4.2011 kl. 13:23

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband