Orkufyrirtękiš Google og Atlantic Wind

Fjįrfestingafyrirtękiš Google Energy, sem er ķ eigu hins heimsžekkta Google, viršist hafa mikinn įhuga į endurnżjanlegri orku. Og verkefnin žar verša sķfellt stęrri.

Google-energy-report-2011-2

Ekki veitir af, žvķ Google hefur sett sér afar metnašarfullt markmiš ķ orkumįlum: RE<C. Meš fjįrfestingum sķnum ķ vel völdum orkuverkefnum hyggst Google sem sagt nį žvķ framódżrara verši aš framleiša endurnżjanlega orku (Renewable Energy) heldur en meš kolum (Coal).

Žessu markmiši segist Google Energy ętla aš nį innan einungis nokkurra įra! Žetta markmiš fyrirtękisins mišast viš brįtt verši unnt aš nį kostnaši viš aš beisla vindorku mjög mikiš nišur. En žarna er mikiš bil aš brśa. Vķšast hvar ķ heiminum er kolaorkan miklu ódżrari kostur til aš knżja orkuver - og vindorkuverin eru einnig talsvert mikiš dżrari en gasorkuver.

Offshore-Wind-pic-15-sun

Žar aš auki er verš į raforku ķ Bandarķkjunum almennt mikiš lęgra en žaš sem vindorkuverin žurfa aš fį fyrir raforkuna til aš rekstur žeirra geti boriš sig. Algengt raforkuverš žar vestra er um 40-55 USD pr. MWst ķ heildsölu, en skv. Google žurfa nż vindorkuver a.m.k. 73 USD pr. MWst og žau sem eru į hafi śti žurfa miklu meira eša 196 USD. 

Žess vegna eiga vindorkuverin enn sem komiš er ekki raunhęfan rekstrargrundvöll nema žau njóti fjįrhagslegrar ašstošar ķ einhverju formi. Žar er żmist um aš ręša beina styrki af żmsu tagi, skattaafslętti og/eša aš aukagjöld séu lögš į kolvetnisorkuna (kolefnisskattur į śtblįsturinn eša skylda til aš kaupa losunarkvóta).

En hjį Google Energy eru menn handvissir um aš innan einungis eins įratugar verši hagkvęmni vindorkuvera oršin miklu meiri en er ķ dag. Og žį muni vindorkuverunum nęgja raforkuverš sem nemur 47-60 USD pr. MWst (aš nśvirši) til aš geta stašiš į eigin fótum - og žį verša samkeppnishęf viš kolaorkuverin. Ķ samręmi viš žetta įlķtur Google Energy aš markmišiš RE<C sé ekkert grķn heldur žvert į móti fyllilega raunhęft og žaš jafnvel fyrir įriš 2020.

Žaš eru reyndar nokkur įr sķšan Google hóf aš sżna endurnżjanlegri orku įhuga. Fyrirtękiš hefur t.a.m. sett talsvert fé ķ jaršvarmaverkefni vestur ķ Kalifornķu. Fram til žessa hafa verkefni Google Energy į sviši orku žó veriš fremur smį ķ snišum. En nśna įlķtur Google oršiš tķmabęrt aš hugsa stórt. Og aš žar sé vindorkan heppilegust. Ķ žessu skyni hefur fyrirtękiš įkvešiš aš taka žįtt ķ grķšarstóru vindorkuverkefni, sem įformaš utan viš austurströnd Bandarķkjanna. 

Atlantic_Wind_Google_AWC

Žetta risastóra vindorkuverkefni nefnist Atlantic Wind. Gert er rįš fyrir aš fullbyggt verši Atlantic Wind meš uppsett afl upp į 6.000 MW. Žarna er vel aš merkja veriš aš tala um vinorkuver sem į aš vera śti ķ sjó - langt utan viš ströndina og jafnvel tugi km śti į landgrunninu. Tilgangurinn meš žvķ aš reisa turnana fjarri landi er bęši aš fį stöšugri vind og aš foršast neikvęš sjónręn įhrif frį landi. Svona vindorkuver viš strendur hafa einmitt mętt mikilli andstöšu vegna meintrar sjónmengunar og mikilvęgt aš foršast slķka įrekstra.

Samtals eiga turnarnir sem bera žessa samtals 6.000 MW hverfla aš verša į bilinu 1.200-2.000 talsins. Endanlegur fjöldi mun aušvitaš rįšast af afli hverflanna. Ķ dag er sjaldgęft aš vindhverflar séu stęrri en 3 MW, en horfur eru į aš senn verši nokkrir framleišendur komnir meš 5 MW tśrbķnur ķ fjöldaframleišslu - og brįtt jafnvel ennžį stęrri. Ž.a. talan 1.200 turnar gęti  senn oršiš raunhęf.

cape-wind-concept-illustration

Žaš er til marks um hversu stórhuga žessar įętlanir eru, aš enn hefur ekki eitt einasta vindorkuver risiš ķ sjó innan bandarķskrar lögsögu. Nokkur vindorkuver eru ķ sjó viš strendur N-Evrópu, en ķ Bandarķkjunum eru žau öll į landi enn sem komiš er. Stutt er sķšan leyfi fékkst til aš reisa fyrsta bandarķska vindorkuveriš ķ sjó, sem er u.ž.b. 450 MW Cape Wind utan viš Žorskhöfša (Cape Cod) milli Boston og New York. Ennžį berjast žó eigendur margra glęsihżsa į strönd Žorskhöfša og ašrir andstęšingar Cape Wind gegn verkefninu fyrir dómstólum. Žaš er žvķ ekki endanlega śtséš um hvort Cape Wind verši aš veruleika.

Bęši Cape Wind og żmis önnur įformuš vindorkuverkefni viš strendur Bandarķkjanna eru algerir smįmunir žegar žau eru borin saman viš Atlantic Wind. Enn er į huldu hvaš žessi herlegheit - samtals 6.000 MW vindrafstöšvar langt śtķ sjó - munu koma til meš aš kosta. Til samanburšar mį nefna aš stęrsta vindorkuver Dana į hafi śti, sem er fyrirhugaš 400 MW vindorkuver Dong Energi viš eyjuna Anholt langt śti ķ Kattegat, į aš kosta um 10 milljarša DKK. Žaš jafngildir rétt tępum 2 milljöršum USD eša um 5 milljónum USD pr. MW. Og kostnašarįętlunin vegna Cape Wind viš Žorskhöfša viršist vera į svipušum nótum. 

Offshore-Wind-pic-01-2

Eflaust žykir sumum sem žekkja til kostnašar viš byggingu og rekstur raforkuvera, aš žessi kostnašur nįlgist brjįlęši. T.d. žegar haft er ķ huga aš vindorkuver af žessu tagi munu vart skila meiri nżtingu en max. 35-40%. Hér mį lķka minnast žess aš kostnašur viš nżtt kjarnorkuver ķ Bandarķkjunum er talinn myndi verša um eša jafnvel innan viš 4,5 milljónir USD. pr. MW. Er žó nżtingin žar miklu hęrri en ķ vindorkunni. 

Sé mišaš viš umrędda tölu danska vindorkuversins viš Anholt, myndi Atlantic Wind (6 žśsund MW sinnum 5 milljónir USD pr. MW) kosta samtals um 30 milljarša USD! Žetta er rosaleg fjįrfesting. En mikill kostnašur er einfaldlega sį raunveruleiki sem blasir viš žegar menn fara ķ óhefšbundinn orkuišnaš, eins og vindorku į hafi śti.

Žaš skemmtilega er aš Google Energy er ekki einu sinni fariš aš spekślera ķ žessum kostnaši. Įšur en aš žvķ kemur aš byrja aš reisa turna žarna langt śti ķ sjó, hyggst Google Energy nefnilega einbeita sér aš žvķ aš byggja upp öflugt orkuflutningskerfi utan viš austurströnd Bandarķkjanna.

Hugsunin er sś aš slķk hįspennutenging sé alger forsenda žess aš nokkru sinni verši hagvęmt aš byggja vindorkuver utan viš strönd Bandarķkjanna. Žessi hluti verkefnisins sem felst ķ hįspennulķnum mešfram ströndinni kallast Atlantic Wind Conncetion. Žetta į aš verša um 400 km löng, tvöföld hįspennulķna, sem į aš liggja eftir hafsbotninum ca. 15-30 km śt af ströndinni, allt frį Norfolk ķ sušurhluta Virginķu og noršur til New Jersey. Tengivirki ķ land veršur svo reist į svona 4-5 stöšum og žašan dreifist raforkan hefšbundnar leišir til žéttbżlissvęšanna į austurströndinni.

US-Atlantic-Wind-Google

Žetta nżja hįspennukerfi į sem sagt aš geta tekiš viš raforkunni frį grķšarlegum fjölda vindturbķna og flutt hana langar leišir til einhverra mestu žéttbżlissvęša Bandarķkjanna. Hjį Google Energy segja menn aš žessi śtfęrsla muni gera orkuflutninga miklu hagkvęmari heldur en žegar byggšar eru tengingar ķ land fyrir hvert einasta vindorkuver af hefšbundinni stęrš (lķkt og gert hefur veriš viš Danmörku og annars stašar žar sem vindorkuver hafa veriš byggš viš strendur Evrópu). Fullyrt er žetta fyrirkomulag lękki kostnaš viš vindorkuver į hafi śti um u.ž.b. 20% og žar meš muni vindorkan fyrr geta veitt kolaorkunni raunverulega samkeppni.

Žetta er eiginlega nżtt bisnessmódel ķ vindorkunni. Enda er Google žekkt fyrir aš hugsa öšruvķsi en flestir ašrir. Kostnašarįętlunin vegna žessara rafmagnskapla hljóšar upp į litla 5-6 milljarša USD. Bara hįspennulķnurnar einar og sér (įsamt tengivirkjum og spennistöšvum) kosta sem sagt meira en eitt stykki kjarnorkuver upp į 1.000 MW. Og kostnašurinn viš žetta flutningskerfi er rśmlega 150% meiri en aš reisa danska vindorkuveriš viš Anholt - sem žó žykir meš metnašarfyllri vindorkuverkefnum dagsins ķ dag. Žį er eftir allur kostnašur vegna sjįlfra vindrafstöšvanna; 1.200-2.000 turnar meš spöšum og hverflum; samtals 6.000 MW. Allur sį risapakki er eftir - og hann mun vęntanlega kosta tugi milljarša dollara, eins og nefnt var hér aš ofan.

Google-Atlantic-Wind-1st-stage-map

Įętlaš er aš Atlantic Wind Connection verši reist ķ fimm skrefum. Fyrsti įfanginn į aš vera nettur 200 km spotti milli New Jersey og Rehboth ķ Delaware. Kostnašarįętlunin žar hljóšar upp į 1,8 milljarš USD og ašstandendur verkefnisins segja aš žessum įfanga eigi aš geta veriš lokiš snemma įrs 2016. Allar hįspennulķnurnar ķ žessu risaverkefni yršu aftur į móti ķ fyrsta lagi tilbśnar 2021.

Žessir hįspennukaplar eiga aš liggja ķ sjónum nokkuš langt śtaf strönd fjögurra fylkja; New Jersey, Delaware, Maryland og Virginķu (og žar meš ķ lögsögu alrķkisins en ekki fylkjanna). Sjįlfar vindrafstöšvarnar eiga aš verša ķ įlķka fjarlęgš frį landi. Žarna śt af austurströnd Bandarķkjanna er vel aš merkja fremur hógvęrt dżpi.

Rķkisstjórar viškomandi fylkja hafa keppst viš aš dįsama verkefniš, enda er žaš til žess falliš aš hjįlpa žeim viš aš nį markmišum um aš auka hlutfall endurnżjanlegrar orku. Rķkisstjórarnir hafa sömuleišis sumir lżst sig andvķga įętlunuum žess efnis, aš lagšar verši hįspennulķnur vestur į bóginn til aš tengjast vindorkuverum žar į sléttunum miklu. Engu aš sķšur er žaš stašreynd aš žar langt ķ vestri eru nįttśrulegar ašstęšur hvaš bestar og ódżrastar til nżtingar į vindorku ķ Bandarķkjunum. Vindorkuverin į sléttunum eru sennilega vel innan viš helmingi ódżrari en aš fara svona śtķ sjó. En svona er nś innanlandspólķtķkin ķ Bandarķkjunum svolķtiš skrķtin - rétt eins og kjördęmapotiš į Ķslandi.

Vail-Ski-Lift-1

Google er 37,5% hluthafi ķ Atlantic Wind Connection. Ašrir hluthafar eru svissneskt fjįrfestingafyrirtęki sem nefnist Good Energies, stórt japanskt fjįrmįlafyrirtęki sem kallast Marubeni og raforkuflutningsfyrirtękin Trans-Elect Development og Elia.

Hugmyndin aš Atlantic Wind į sér nokkuš sérkennilegan ašdraganda. Žessi humynd mun nefnilega hafa fęšst ķ skķšalyftu ķ Vail ķ Colorado, žar sem forstjóri Trans-Elect lenti viš hlišina į forstjóra Good Energies. Ķ kjölfariš į laufléttu lyftuspjalli žeirra upp fjalliš var svo hóaš ķ Google. Enda hafa menn žar į bę bęši talaš fjįlglega um RE<C og lķka um aš Google stefni aš žvķ aš verša kolefnishlutlaust. Google var žvķ lķklega ekki stętt į öšru en aš segjast vilja vera meš og fljótlega var Atlantic Wind komiš į koppinn

Offshore-Wind-pic-04

Verkefni Google į sviši orkumįla hafa fengiš grķšarlega fjölmišlaathygli, enda lķklega fį fyrirtęki sem eiga jafn greišan ašgang aš fjölmišlum heimsins. Stašreyndin er nś samt sś, aš enn sem komiš er hefur Google sett sįralķtinn pening ķ žessi orkuverkefni. Ef Google Energy ętlar sér ķ alvöru aš verša brautryšjandi ķ endurnżjanlegri orku žarf fyrirtękiš aš verša miklu stórtękara į orkusvišinu en veriš hefur. Kannski er Atlantic Wind Connection eitt skref ķ žį įtt.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

UNITED STATES: DEPARTMENT OF INTERIOR CALLS FOR OFFSHORE WIND DEVELOPERS

SUBMITTED BY EBOOM STAFF ON AUGUST 18, 2011

http://energyboom.com/wind/united-states-department-interior-calls-offshore-wind-developers

Ketill Sigurjónsson, 18.8.2011 kl. 21:06

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband