Ljósaskipti ķ eyšimörkinni?

Hvert į Mörlandinn aš flżja nśna ķ kreppunni? Verst hversu fįir ķslendingar eru meš reynslu śr olķuišnašinum. Annars gętum viš fjölmennt til “olķufrķrķkisins” góša viš Persaflóa. Dhahran. Og įtt góša daga žar innan giršingarinnar ķ žessu undarlega lśxusgettói Sįdanna, viš strendur Persaflóans.

saudi.arabia.dhahran.map

Dhahran ķ Saudi Arabķu er sį stašur žar sem flestir erlendir starfsmenn ķ olķuišnaši Sįdanna bśa, afgirtir frį hinu raunverulega ķslamska žjóšfélagi. Žaš var einmitt ķ Dhahran sem olķa fannst ķ fyrsta sinn, žarna ķ landi spįmannsins. Fyrir nįnast sléttum 70 įrum. Ķ dag hefur Dhahran aš geyma ašalstöšvar einhvers mesta gróšafyrirtękis ķ heimi; risaolķufélagsins Saudi Aramco. Fyrirtękisins sem gerši villtustu drauma Sékanna hvķtklęddu aš veruleika.

Aramco er langstęrsta olķufélag heims. Og hefur allar forsendur til aš skila geggjušum hagnaši. Af žeim 86 milljón tunnum af olķu, sem heimurinn allur notar nś į degi hverjum, framleišir Aramco meira en 10%! Og žaš kostar Sįdana einungis svona 5-15 dollara pr. tunnu aš nį miklu af žessu gumsi upp. Sem viš fįbjįnarnir ķ vestrinu höfum undanfariš veriš aš borga 50-150 dollara fyrir.

Žetta risastóra olķufélag er meš meira en 50 žśsund starfsmenn og žar af eru fjölmargir śtlendingar. Flestir žeirra bśa ķ afgirtum bęjum į olķusvęšum Sįdanna, eins og ķ Dhahran. Žar eru höfušstöšvar Aramco, en žrjś önnur svona “śtlendingažorp” er aš finna ķ landinu.

Žó svo žrķr aldarfjóršungar séu nś lišnir frį žvķ menn žefušu ķ fyrsta sinn uppi svarta gulliš ķ Saudi Arabķu, eru ašeins tępir žrķr įratugir sķšan Sįdarnir sjįlfir nįšu fullum yfirrįšum yfir olķuaušlindum landsins. Lengst af var stęrstur hluti žeirra ķ höndum Chevron og annarra afkvęma hins bandarķska Standard Oil. Žaš var ekki fyrr en 1980 aš Sįdarnir loks fengu žessar aušlindir ķ eigin hendur. Og hafa sķšan fariš meš svarta gulliš eins og mannsmorš, svo ekki nokkur sįla utan Aramco veit ķ raun hversu miklar olķubirgšir žeirra eru. Sį leyndardómur er einfaldlega óbęrilega langt utan seilingar og Sįdarnir gęta hans betur en dreki į gulli.

Aramco_alSaifRetires

“Saudi Aramco”. Žaš hrķslast um mann einhver óttablandinn sęluhrollur viš žaš eitt aš segja nafniš. Žessu netta apparati stjórna gömlu félagarnir; žeir olķumįlarįšherra Sįdanna og besti vinur Orkubloggsins Ali Al-Naimi og ljśflingurinn Abdślla Jumah - sem er hinn formlegi forstjóri Aramco. Žessir pįfar olķunnar eru einmitt hér į myndinni - OlķuAlķ ķ mišiš og Jumah til hęgri.

Myndin var tekin ķ Ghawar-höllinni ķ janśar s.l. (2008). Žegar žar var smį glešskapur til aš heišra snillinginn Abd Allah Saif Al-Saif (til vinstri į myndinni). Sem žį var aš lįta af störfum hjį Aramco eftir hįlfrar aldar farsęla žjónustu. Hann gegndi sķšast stöšu ašstošarforstjóra fyrirtękisins. Žeir eru nokkuš kįtir vinirnir, enda lķtur śt fyrir aš Saudi Aramco sé barrrasta ķ nokkuš góšum mįlum. Sama hvaš lķšur dómsdagsspįm Bölmóša eins og Matthew Simmons, sem Orkubloggiš vék aš ķ sķšustu fęrslu.

Jį - žeir eru glašir nśna Sįdarnir. Enda nżbśnir aš halda upp į 75 įra stórafmęli Aramco. Žį er mišaš viš aš fęšing fyrirtękisins - žessarar mestu peningamaskķnu heimsins - hafi įtt sér staš įriš 1933. Žegar stjórnvöld ķ Saudi Arabķu sömdu viš gamla Standard Oil of California (sem ķ dag heitir Chevron) um rétt til olķuleitar į austurströnd žessa ęgimikla sandflįka.

aramco_Pioneers

Žessi angi af Standard Oil ķ arabķsku ķ eyšimörkinni fékk nafniš California Arabian Standard Oil Company (stytt Casoc). Sķšar uršu Texaco, Mobil og Exxon mešeigendur Chevron aš Casoc. Öll eru žau afsprengi Standard Oil. Skemmtilegt.

Įstęša žess aš menn fengu žį hugdettu aš Saudi Arabķa hefši aš geyma örlķtiš af svarta gullinu, var aš snemma į fjórša įratugnum hafši fundist umtalsverš olķa ķ nįgrannarķkinu Bahrain. Og žaš var einmitt į Dhahransvęšinu arabķska sem Bandarķkjamennirnir fundu fyrstu vinnanlegu olķuna ķ landinu. Žetta var 1938.

Į nęstu įrum įtti heimurinn eftir aš breytast meš ógnarhraša. Og einungis örfįir menn sįu fyrir aš ķ Saudi Arabķu ęttu eftir aš finnast mestu olķulindir heims. Aušlind sem mikilvęgt vęri aš eiga ašgang aš.

RooseveltArabia

Jį - sumir menn voru framsżnir. Ekki sķst Roosevelt forseti, sem lauk Jalta-rįšstefnunni 1945 meš žvķ aš tryggja vinįttubönd Bandarķkjanna og Saudi Arabķu. Bönd sem hafa haldiš ę sķšan og lengst af veitt Bandarķkjunum tryggan ašgang aš mestu olķuaušlindum veraldarinnar.

Nafni Casac var breytt ķ Arabian American Oil Company, lżšveldisįriš góša 1944. Og nżja nafniš var skammstafaš Aramco. Sjö įrum sķšar (1951) fundust svo Safaniya-lindirnar - mesu olķulindir heims undir hafsbotni. Og ekki ekki leiš į löngu (1956) žar til einnig voru stašfestar hinar óhemju miklu olķulindir ķ Ghawar. Sem Orkubloggiš minntist einmitt į ķ sķšustu fęrslu.

Sem fyrr segir var Aramco alfariš ķ eigu bandarķskra olķufélaga, sem öll įttu rętur ķ Standard Oil hans John. D. Rockefeller. Félagiš fór meš einkaleyfi į öllum olķuišnaši ķ Saudi Arabķu, aš žvķ undanskildu aš tvö önnur félög fengu žar smįvęgileg réttindi. Gaman aš segja frį žvķ aš annaš žeirra var einmitt Getty Oil - barn hins kaldrifjaša milljaršamęrings Jean Paul Getty. Sem Orkubloggiš hefur įšur sagt frį - og žeim atburšum žegar ķtalskir mafķósar skįru eyraš af sonarsyni hans.

getty_signature

Žaš var 1949 sem Getty dķlaši viš žįverandi konung Sįdanna um skika į hįlfgeršu einskismannslandi į landmęrum Saudi Arabķu og Kśwait. Og gręddi hreint ógrynni fjįr į olķulindunum, sem hann fann žar. Žęr lindir voru sprengdar ķ tętlur ķ Persaflóastrķšinu 1991, en žį voru enn eftir 18 įr af gamla, góša leigusamningnum sem Getty gerši viš Sįdakonung.

Hitt félagiš sem įsamt Getty Oil komst meš tęrnar inn ķ Saudi Arabķu, var japanskt félag sem lķka fékk réttindi žarna į landamęrasvęšinu aš Kśwait. Žaš var 1957, en Aramco keypti sķšar žau réttindi. Ķ dag er Aramco žvķ einrįša ķ olķuišnaši Sįdanna.

Fyrstu įratugina sem olķuvinnsla var stunduš ķ Saudi Arabķu fengu Sįdarnir nįnast skķt į priki ķ sinn hlut. Žaš skįnaši reyndar smįm saman, en lengi vel nįšu žeir žó einungis aš klķpa örlķtiš af olķugróša bandarķsku fyrirtękjanna. Enda voru žeir ekki ķ sterkri ašstöšu - olķuframleišsla Bandarķkjanna innanlands stóš ennžį vel undir eftirspurninni žar ķ landi og bandarķsku fyrirtękin fóru sķnu fram ķ krafti stęršarinnar og pólitķskra įhrifa.

Ahmed Zaki Yamani_2

Hęgt og sķgandi jókst žó žrżstingurinn um aš Sįdarnir kęmu sjįlfir aš vinnslunni og fengju meira af aršinum ķ sinn hlut. Žaš var lķklega 1968 sem sś ”ósvķfna” uppįstunga kom fyrst fram opinberlega, um aš Sįdarnir ęttu aš fį eignarhald ķ Aramco. Žar var į ferš žįverandi olķumįlarįšherra Sįdanna, hinn litrķki Ahmad Zaki Yamani.

Eins og sannir olķu-unnendur vita er Yamani einfaldlega gošsögn ķ olķuveröldinni góšu. Hann gegndi stöšu olķumįlarįšherra Saudi Arabķu ķ nęrri aldarfjóršung (1962-1986) og var einn ašalhöfundurinn aš baki žvķ aš Aramco komst loks ķ hendur innlendra ašila. Yamani var żtt til hlišar ķ miklu valdatafli ķ kjölfar hinna svakalegu veršsveiflna į olķumörkušunum um og eftir 1980. En žaš er önnur saga. Yamani mun enn viš hestaheilsu og ku sżsla meš višskipti ķ Sviss og vķšar.

Loks skömmu fyrir įriš örlagarķka - 1973 - var samiš um aš Saudi Arabķa fengi aš kaupa fjóršungshlut ķ Aramco. Fram aš žvķ höfšu Sįdarnir einungis fengiš tiltekna hlutdeild ķ hagnašinum - og raunar alls óvķst aš žeir hafi fengiš aš vita um hinn raunverulega hagnaš. Samkomulagiš nįšist 1972 og kom til framkvęmda įriš eftir.

Arabian_woman

Varla var blekiš žornaš į umręddum samningi, žegar olķan varš aš helsta sprengiefni alžjóšastjórnmįlanna. Vegna stušnings Vesturlanda viš Ķsrael ķ Yom Kippur strķšinu, lokušu Sįdarnir į olķuśtflutning sķšla įrs 1973 og olķukreppan skall į Vesturlöndum. Höfušpaurinn aš baki žeirri strategķu var einmitt įšur nefndur Yamani. Balliš var bśiš og etv. mį segja aš sętasta stelpan hafi veriš arabķsk yngismęr – hin nżja Aramco - sem var lķtt gefin fyrir sķonista.

Stundum er mannkynssagan hįš miklum tilviljunum. Ef menn hefšu įttaš sig į žvķ “ķ tķma” hverjar yrši afleišingar žess aš afhenda Sįdunum Aramco, er ekki vķst aš af žvķ hefši oršiš. En svo fór sem fór. Miš-Austurlönd nįšu eiginlega aš verša efnahagslegt stórveldi įn žess aš Vesturlönd föttušu hvaš var ķ gangi. Enda sįu menn žar į bę einungis rautt - slįtrušu Noršur-Vķetnömum ķ nafni frelsis en steingleymdu mikilvęgi olķunnar. Og voru ķ barnslegri trś um framtķš kjarnorkunnar sem aflgjafa fyrir Vesturlönd.

carter_arabia

Žar aš auki var samningsstaša Bandarķkjanna ekki lengur sterk. Sanngirni og réttlętiš var į bandi Sįdanna - meš öllu óešlilegt aš nįttśruaušlindir landsins vęru ķ umrįšum śtlendra fyrirtękja. Og óbreytt įstand hefši geta leitt til uppreisnar ķ landinu - lķkt og geršist ķ Ķran 1979. Žaš vildu Vesturlönd sķst af öllu.

Til aš tryggja sér įframhaldandi tryggš valdhafanna ķ Saudi Arabķu į žessum višsjįrveršu tķmum kalda strķšsins, var samiš um žaš 1980 aš bandarķsku fyrirtękin dręgju sig burt sem eignarašilar aš Aramco og allt fyrirtękiš yrši ķ eigu Sįdanna sjįlfra. Žar meš hófst nżtt tķmabil ķ hinu sérkennilega vinįttusamband Bandarķkjanna og Saudi Arabķu. Meš samningnum tryggšu yfirvöld ķ Saudu Arabķu sér bęši yfirrįš yfir aušlindum landsins og um leiš višvarandi völd konungsęttarinnar, undir hernašarvęng Bandarķkjanna. Tvęr risaflugur ķ einu höggi. Og aušvitaš var ekki haft fyrir žvķ aš spyrja almenning um žaš hvernig fariš skyldi meš aušlindirnar.

khomeini_time_cover

Jį - žaš er kaldhęšnislegt aš kannski var žaš fyrst og fremst byltingin ķ Ķran 1979 sem varš til žess aš konungsętt Sįdanna nįši fullum yfirrįšum yfir olķuaušlindum landsins. Ķ reynd eru yfirvöld ķ Saudi Arabķu daušhrędd um aš Ķranar geti stóraukiš vinnslu sķna og ógnaš stöšu žeirra sem olķuherra heimsins. Af sömu įstęšu studdu žeir mjög įrįsina į Ķrak ķ Persaflóastrķšinu fyrra - žeir hafa lķtinn įhuga į aš sjį annaš olķustórveldi rķsa ķ žessum heimshluta. Fyrir vikiš heldur vinįttan viš Bandarķkin - sem žar aš auki eru ennžį mikilvęgasti kaupandinn.

Nafni Aramco var formlega breytti ķ Saudi Aramco įriš 1988. Lķklega hefur unga kynslóšin ķ Saudi Arabķu minnstu hugmynd um, aš ķ reynd er Aramco skammstöfun į gamla heitinu Arabian American Oil Company. Enda er žaš aukaatriši. Ašalatrišiš er aš ķ huga margra žeirra lifir vonin um breytingar – um lżšręši og meira frjįlsręši. Og sumir sjį Bandarķkin sem varšhund spilltra valdhafa - og fara žį jafnvel aš ašhyllast Osama Bin Laden. Žetta er ķ raun vķtahringur, sem getur af sér ofbeldi. En Orkubloggiš ętlar ekki aš hętta sér śtķ frekari stjórnmįlatślkanir. Um žaš geta lesendur leitaš til Jóhönnu Kristjónsdóttur eša annarra sem žekkja žau mįl Arabaheimsins miklu betur en bloggiš.

Allra sķšustu įrin hefur olķuveröldin hikstaš hressilega. Grunsemdir hafa vaknaš um aš Saudi Arabķa sé ekki lengur sś botnlausa olķuhķt sem veriš hefur. Ótti hefur komiš upp um aš framleišslan žar fari brįtt hnignandi og aš heimurinn standi senn frammi fyrir nżrri og ógnvekjandi orkukreppu. Sumir tala um aš ljósaskipti hafi nś žegar runniš upp ķ eyšimörkinni. Olķusólin sé farin aš lękka į lofti. Žar aš auki eru komnir nżir stórkaupendur. Bandarķkin žurfa nś aš keppa viš risana ķ austri - Kķna og Indland. Žó svo Bandarķkin séu ennžį lang stęrsta efnahagsveldiš eru żmsar blikur į lofti.

aramco_logo_75

En hver er hin raunverulega staša Aramco ķ dag? Hvaš eru menn aš bauka žarna ķ hinum hįtęknivęddu ašalstöšvum Saudi Aramco ķ Dhahran? Žaš er einhver stęrsta veraldlega spurning nśtķmans. Kannski Orkubloggiš reyni aš svara žvķ einhverntķman ķ nįinni framtķš. Spurningunni sem engin annar hefur getaš svaraš - fram til žessa!


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Hagbaršur

Žakka žér fyrir fróšlega og skemmtilega grein.

Hagbaršur, 14.12.2008 kl. 08:56

2 Smįmynd: Steingrķmur Helgason

60 mķnśtur voru meš innskot į žetta įšan hérna į mörlandinu, ég er ekki frį žvķ aš žitt sé żtarlegra & betur unniš.

Steingrķmur Helgason, 15.12.2008 kl. 01:19

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband