Hormuz veldur titringi - enn į nż

Vesturlönd stefna nś aš žvķ aš beita eitt mesta olķuśtflutningsrķki heims višskiptažvingunum - og ž.į m. olķuśtflutningsbanni.

Žar er um aš ręša Ķran. Tilgangurinn meš slķkum ašgeršum er aš žrżsta į ķrönsk stjórnvöld aš hętta viš kjarnorkuįętlun sķna. Og žannig koma ķ veg fyrir aš Ķranir eignist kjarnorkuvopn.

Ahmadinejad-threatens-USA

Forseti Ķrans, Mahmoud Ahmadinejad, segir aš Ķranir eigu fullan rétt į žvķ aš nżta kjarnorkuna. Og fullyršir aš žaš muni žeir einungis gera ķ frišsamlegum tilgangi. Ž.e. til raforkuframleišslu, en ekki til aš eignast kjarnorkuvopn.

En umheimurinn į bįgt meš aš treysta slķkum yfirlżsingum. Enda hefur Ahmadinejad oft veriš herskįr ķ oršum. Hann hefur t.a.m. ķtrekaš sagt aš śtrżma eigi Ķsraelsmönnum. Og aš Bandarķkjaforseti sé djöfullinn sjįlfur og angi langar leišir af brennisteinslykt.

Olķa er langmiklvęgasta śtflutningsvara Ķrans; Ķran er hvorki meira né minna en 4ša stęrsta olķuśtflutningsrķki heims (į eftir Sįdum, Rśssum og Nķgerķu). Višskiptažvinganir sem fęlu ķ sér olķuśtflutningsbann gegn Ķran myndu žvķ valda Ķrönum grķšarlegu tekjutapi og žannig hafa alvarlegar afleišingar fyrir Ķrani.

hormuz-map

Į móti hótar forsetinn Ahmadinejad žvķ aš ef Ķran verši beitt slķkum žvingunum, žį muni ķranski herinn loka Hormuz-sundi. Öll skip sem flytja olķu (og fljótandi gas; LNG) frį Persaflóasvęšinu žurfa aš sigla gegnum Hornuz. Mešal Persaflóarķkjanna eru mörg helstu olķuframleišslu- og olķuutflutningsrķki heimsins.

Hormuz-sund er mikilvęgasta siglingaleišin ķ gjörvöllum olķuflutningi veraldarinnar. Śt um sundiš fara į degi hverjum um 15 drekkhlašin olķuskip meš samtals um 17 milljónir tunna af olķu. Žetta samsvarar hvorki meira né minna en u.ž.b. 35% af öllum skipaflutningum meš olķu og nęstum 20% af allri žeirri olķu sem heimurinn notar į degi hverjum.

Hormuz_oil-tankers

Ef alvarleg röskun yrši į žessum śtflutningi frį Persaflóarķkjunum myndi heimsmarkašsverš į olķu óhjįkvęmilega rjśka upp - jafnvel 50-100% į nokkrum dögum aš įliti sumra. Žaš myndi hafa alvarlegar afleišingar fyrir efnahagslķf į Vesturlöndum og um veröld vķša. Žarna eru žvķ miklir hagsmunir ķ hśfi; bęši fyrir Ķran en ekki sķšur fyrir heiminn allan.

Žaš eru ekki ašeins öll žessi 15 olķuskip sem žurfa aš sigla śt um Hormuz-sund į sérhverjum sólarhring. Žvķ önnur 15 tóm tankskip žurfa aušvitaš aš geta siglt hindrunarlaust žar inn daglega, til aš tryggt sé aš ekki verši meirhįttar truflun į olķuflutningum ķ heiminum. Žetta eru žvķ samtals um žrķr tugir olķuskipa į sólarhring og žar af eru nokkur stęrstu olķuskip heimsins.

Hormuz-Strait-lanes

Siglingaleišin žarna um sundiš er einungis tvisvar sinnum 2 sjómķlur aš breidd. Og milli inn- og śtsiglingaleišanna er 3ja sjómķlna belti. Sundiš sjįlft er tęplega 25 sjómķlur žar sem žaš er žrengst (eša ašeins tęplega tvöfalt breišara en mynni Siglufjaršar). Žar aš auki žurfa risastór olķuskipin aš taka hressilega krappa beygju ķ sundinu sjįlfu. Žaš mį žvķ ekki mį mikiš śt af bregša til aš vandręši hljótist af.

Siglingaleišin um Hormuz liggur innan landhelgi tveggja rķkja, sem eru Óman og Ķran. Ķran į langa strandlengju aš Persaflóa og Hormuz-sundi og er žvķ ķ lófa lagiš aš trufla skipaumferšina - ef žeir vilja standa viš stóru oršin. Auk flugskeytaįrįsa frį landi gęti žeir beitt bęši herskipum og litlum kafbįtum, ž.a. ógnin er er raunveruleg. Žó svo vafalaust vęri viš ofurefli aš etja, žar sem bandarķski sjóherinn er afar öflugur į žessum slóšum.

Hormuz_Iranian-Naval-ships

Žaš er vel aš merkja ekkert nżtt aš togstreita sé milli Bandarķkjanna og Ķran. Žarna į milli hefur vęgast sagt andaš köldu allt frį žvķ Ķranskeisari var hrakinn frį völdum og ķranskir uppreisnarmenn hertóku bandarķska sendirįšiš ķ Tehran įriš 1979. Og smįskęrur ķ grennd viš Hormuz eru ekki nżjar af nįlinni. Ķranski herinn hefur t.d. af og til lįtiš vopnaša hrašbįta žvęlast į siglingaleišinni og žarna uršu t.a.m. smį skęrur įriš 2008.

Leišin um Hormuz-sund er vel a merkja alžjóšleg siglingaleiš skv. žjóšarétti. Žaš merkir aš skipum er frjįlst aš eiga frišsamlega ferš um sundiš og žaš į bęši viš um olķuskip og herskip. Ķranir hafa žvķ žjóšaréttinn gegn sér, ętli žeir aš reyna aš loka į siglingar um Hormuz. 

Hormuz-US-navy-Nimitz-class-aircraft-carrier USS-John-C.-Stennis

Žarna į Persaflóa og Ómanflóa er fimmti floti bandarķska sjóhersins umsvifamikill og gętir žess aš hrįolķan og eldsneytiš frį Persaflóanum berist til efnahagsmaskķnu veraldarinnar.  Ķranskir rįšamenn eru engu aš sķšur kokhraustir žegar žeir tala um getu sķna til aš trufla siglingar um Hormuz. Enda er nįnast jafn aušvelt fyrir žį aš stöšva skipaumferšina žarna eins og ef Landhelgisgęslan įkvęši aš loka ašgangi aš Sundahöfn. En vegna olķuhagsmunanna mundu slķkar ašgeršir af hįlfu Ķranshers vęntanlega leiša til mjög harkalegra višbragša. Jafnvel umfangsmikilla loftįrįsa Bandarķkjahers į Ķran. Žetta vita aušvitaš rįšamenn ķ Ķran. Žess vegna er kannski lķklegast aš Ķranir einfaldlega heimili alžjóšlegt eftirlit meš kjarnorkuįętluninni; bęši til aš koma ķ veg fyrir višskiptažvinganir og önnur eftirmįl. Aš žvķ gefnu aš žarna séu ekki sturlašir menn viš stjórnvölinn.

Oil-tanker-starboard

Žaš er lķka vandséš aš Ķranir eigi efni į žvķ aš standa ķ slķku stappi. Ķranir eru afar fjölmenn žjóš; eru nś um 75 milljónir og žar af eru litlar 12 milljónir ķ höfušborginni Tehran. Efnahagur žjóšarinnar byggir aš mestu leyti į olķunni; hśn skilar um 80% allra śtflutningstekna Ķrana.

Ķran er eitt mesta olķurķki veraldarinnar. Landiš er ekki ašeins einn mesti olķuśtflytjandi heimsins, heldur eru olķubirgšir žar ķ jöršu įlitnir žęr fjóršu mestu ķ heimi. Einungis Sįdarnir, Kanada og Venesśela bśa yfir meiri birgšum. Ķran var lengi vel miklu stęrri olķuframleišandi en ķ dag og var į sķnum tķma helsta paradķs breska olķufyrirtękisins BP. Fyrir daga klerkabyltingarinnar įriš 1979 var olķuframleišslan ķ Ķran vel yfir 5 milljónir tunna į dag. Eftir byltinguna varš hrun ķ olķuvinnslunni og framleišslan fór nišur ķ um 1,5 milljón tunnur. Žetta var ekki gęfulegt efnahagslega. Aš auki mįtti almenningur sśpa seyšiš af trśarofstękinu sem hin nżju stjórnvöld innleiddu. Og ekki varš hryllilegt strķšiš milli Ķrans og Ķraks įrin 1980-88 til aš bęta įstandiš.

Iran-Oil-Production-and-ConsumptionEn žrįtt fyrir erfišleikana og haršstjórnina hefur żmislegt veriš į uppleiš ķ Ķran sķšustu įrin. Olķuframleišslan hefur smįm saman komist aftur į góšan skriš og hįtt olķuverš hefur gert Ķrönum mikiš gagn. Undanfarin įr hefur dagsframleišsla Persanna almennt veriš į bilinu 3,5-4 milljónir tunna af olķu (er nś u.ž.b. 4 milljónir tunna). Fyrir vikiš er Ķran annar stęrsti olķuframleišandinn innan OPEC (į eftir Saudi Arabķu).

Žar af flytur Ķran nś śt um 2,5 milljón tunnur daglega eša rśmlega helming framleišslu sinnar - sem gerir Ķran aš 4ša stęrsta olķuśtflutningsrķki heimsins, eins og fyrr var nefnt. Afganginn notar hin grķšarlega fjölmenna og unga ķranska žjóš.

iran-oil-exports-2011

Žó svo hagsmunir Bandarķkjamanna af snuršulausum olķuśtflutningi frį Persaflóa séu miklir, žį eru žaš fyrst og fremst Asķurķki sem kaupa olķuna frį Ķran. Kķna er stęrsti kaupandinn aš olķu žašan meš um 550 žśsund tunnur į dag, sem er um 22% allrar śtfluttrar olķu frį Ķran. Žar į eftir koma Japanir og Indverjar, hvorir um sig meš um 330 žśsund tunnur daglega.

Lönd innan Evrópusambandsins eru einnig stórir innflytjendur aš olķu frį Ķran. Fyrirtęki ķ Evrópusambandinu kaupa samtals um 450 žśsund tunnur žašan daglega (sem er um 18% af žeirri olķu sem Ķranir flytja śt). Žar eru Ķtalir og Spįnverjar fyrirferšamestir. Žar į eftir kemur  svo Japan meš um 14%, svo Indland og žar į eftir S-Kórea. En žaš eru sem sagt Kķnverjar sem eru mikilvęgustu višskiptafélagar Ķrans. Öll umrędd lönd eiga talsvert mikiš undir žvķ aš olķan frį Ķran berist tķmanlega į įfangastaš. Og hafa žvķ ekki veriš alltof spennt fyrir olķuśtflutningsbanni į Ķran.

Iran-oil-exports-2011

Žess vegna er ekki skrżtiš aš ESB hafi mjög žrżst į aš leitaš yrši leiša til aš beita Ķrani efnahagslegum og pólķtķskum žrżstingi įn žess aš žaš bitnaši į olķuframboši. Žaš er til marks um hversu olķan frį Ķran skiptir miklu, aš innflutningur Ķtala og Spįnverja į olķu frį Ķran nemur um 14% af öllum olķuinnflutningi žessara landa. Olķan frį Ķran er einnig žżšingarmikil fyrir Grikki, sem fį žašan um 13% af allri sinni olķu. Žetta sżnir vel hversu mjög hin sunnanveršu ESB-rķki eru hįš Ķran um olķu. Og žį ekki sķst nś um stundir žegar erfišleikar hafa veriš  ķ olķuframleišslu Lķbżu, eftir aš framleišslan žar féll ķ uppreisninni fyrr į žessu įri (2011).

China-premier-in-saudi-arabia

Mešan Evrópskir stjórnmįlamenn leitušu örvęntingafullir leiša til aš fį Ķrani til aš hętta kjarnorkustśssinu ĮN žess aš žaš bitnaši į olķuframboši, tóku Kķnverjar žann pól ķ hęšina aš tryggja sig ķ bak og fyrir. Ķ lišinni viku var sjįlfur kķnverski forsętisrįšherrann, Wen Kiabao, męttur į Arabķuskagann. Žar var hann bersżnilega ķ žeim erindargjöršum aš semja viš Sįdana um aš umframafkastageta Saudi Arabķu verši fyrst og fremst nżtt til aš framleiša fyrir Kķna. Ž.e. ef til žess kemur aš olķuframboš frį Ķran falli nišur vegna višskiptahindrana.

Žaš er nefnilega svo aš Saudi Arabķa er eina rķki heimsins meš einhverja almennilega umframafkastagetu til aš auka olķuframboš. Sįdarnir, meš olķumįlarįšherrann Ali Al-Naimi ķ fararbroddi, hafa undanfariš fullvissaš heiminn um aš žeir muni aušveldlega geta bętt 2,5 milljón tunnum daglega inn į markašinn. Og žannig fyllt upp ķ frambošsgatiš (sem ķranska olķan myndi skilja eftir). 

Ali-al-Naimi_Saudi-Arabias-oil-ministe-001

Žessar yfirlżsingar Sįdanna geršu ķranska rįšamenn alveg brjįlaša. Og ljóst aš litlir kęrleikar eru milli Persanna og Arabanna - žó bęši rķkin séu innan OPEC. Al-Naimi taldi žvķ rett aš leggja įherslu a aš hann hefši ekkert sérstaklega veriš aš tala um Ķran - heldur bara almennt um višbrögš Sįdanna ef olķuframboš dręgist snögglega saman ķ heiminum. En aušvitaš vita allir hvaš klukkan slęr og Sįdarnir grįta žaš lķtt žó sjķtarnir i Ķran séu beittir žvingunum. Žeir eru jś hvorki Arabar né sśnnķtar.

Til eru žeir sem efast um aš Sįdarnir geti brugšist svo fljótt viš sem žeir segja. Žeir stóšu aš vķsu nokkuš vel ķ žvķ aš auka olķuframleišslu sķna žegar olķuśtflutningur Lķbżu snarminnkaši ķ kjölfar uppreisnarinnar žar s.l. vor. En žetta geršist samt nokkru hęgar en žeir höfšu lofaš. Žaš vekur ugg um aš afkastageta Sįdanna sé ekki alveg jafn öflug eins og žeir sjįlfir halda fram. Og skapar ótta um aš višskiptažvinganir gegn Ķran kunni aš valda óžęgilega miklum veršhękkunum į olķu. Žar aš auki eru vķsbendingar um aš žeir sem muni fį fyrstu 500 žśsund nżju olķutunnurnar frį Sįdunum, verši Kķna. En Evrópurķkin sitji eftir ķ sśpunni og žurfi aš bķša žolinmóš eftir aš Sįdarnir skrśfi frį fleiri krönum.

Iran-Green-Wave-3

Jį - Ķran er orkustórveldi og óróleikinn vegna kjarnorkuįętlunar žeirra er aš skapa mikla spennu. En žrįtt fyrir žessa spennu og gķfurlegan fólksfjölda ętti framtķš ķrönsku žjóšarinnar aš vera björt. Žetta er mjög ung žjóš - ž.e. aldurssamsetningin. Ef/žegar aš žvķ kemur aš haršstjórnin vķki ętti Tehran og ašrar stórborgir ķ Ķran aš geta oršiš hin prżšilegustu nśtķmasamfélög (alls eru hįtt ķ 20 borgir ķ Ķran meš meira en 400 žśsund ķbśa!). Žvķ mišur er žó allt eins lķklegt aš hinar ofbošslegu nįttśruaušlindir Ķrana muni įfram leiša til hįskalegrar togstreitu, spillingar innanlands og jafnvel styrjalda.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

IMF viršist ekki hafa mikla trś į oršum Sįdanna aš geta bętt 2,5 miiljón tunnum innį markašinn:

-----

IMF: Iran sanctions could push oil to $140

Sanctions on Iran could push oil prices up 30pc, taking the price of Brent crude to above $140 a barrel, the IMF has warned.

http://www.telegraph.co.uk/finance/oilprices/9039596/IMF-Iran-sanctions-could-push-oil-to-140.html

Ketill Sigurjónsson, 26.1.2012 kl. 10:13

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

"After weeks of mounting tension over Iran’s rogue nuclear program, Iran finally cried “uncle”. Reports from Tehran indicate President Mahmoud Ahmadinejad is willing to resume talks to defuse the powder keg created by U.S.-European moves to ban Iranian crude imports and Iran’s vow to retaliate by shutting the Strait of Hormuz."

http://www.marketwatch.com/story/oil-prices-heed-the-fed-ignore-iran-2012-01-26?siteid=rss&utm_source=tf

Ketill Sigurjónsson, 26.1.2012 kl. 22:16

3 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Feb. 17, 2012, 12:01 a.m. EST

Oil market should worry but not fear Iran

Commentary: Crude prices may have gotten ahead of themselves

http://www.marketwatch.com/story/oil-market-should-worry-but-not-fear-iran-2012-02-16?dist=countdown%3Flink%3DMW-FB

Ketill Sigurjónsson, 17.2.2012 kl. 21:12

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband