Um vindorku

Žaš eitt hversu vindasamt Ķsland er gefur tilefni til aš huga aš möguleikum į aš virkja vindorkuna. Talsmenn vindorku eru óžreytandi viš aš benda į kosti hennar og mikla möguleika, enda er sjįlf aušlindin (vindurinn) ókeypis og vindorkuvirkjanir nįnast lausar viš mengun. Į móti koma t.d. sjónarmiš um aš raforkuframleišsla vindorkuvera sé óstöšug, turnarnir skemmi śtsżni og aš žetta sé žar aš auki dżr leiš til aš framleiša rafmagn.

Hverjir eru helstu kostir vindorkuvera?

Sį kostur vindorkuvera sem fyrstur kemur upp ķ hugann er aš vindurinn er ókeypis aušlind og starfsemi vindrafstöšva veldur takmörkušum umhverfisįhrifum, nįnast engri mengun og losar nęr engar gróšurhśsalofttegundir.

Rekstrarkostnašur vindraforkuvera er lķtill mišaš viš żmsar ašrar virkjanir, en stofnkostnašurinn aftur į móti verulegur. Vindorkuver kallar sem sagt į mikinn fastan kostnaš, rétt eins og vatnsaflsvirkjanir meš uppistöšulóni, en lķtinn rekstrarkostnaš. Hvort žetta telst kostur eša galli ręšst fyrst og fremst af fjįrmagnskostnaši į hverjum tķma.

wind_energy

Vindorkuver mį setja upp į skömmum tķma og žó svo turnarnir meš hinum risastóru spöšum séu afar įberandi eru varanleg umhverfisįhrif vindorkuvera lķtil. Žau mį aušveldlega fjarlęgja og žį er landiš nęr óspillt. Sé land fyrir hendi er einfalt aš stękka vindorkuver ef į žarf aš halda og bęta viš fleiri turnum. Žar aš auki mį oft halda hefšbundinni landnotkun įfram. Ekki er t.d. óalgengt aš vindorkuverum sé komiš fyrir į landbśnašarsvęšum sem eru samt įfram nżtt til landbśnašar.

Į vef Orkustofnunar er aš finna stutt yfirlit um endurnżjanlega orkugjafa, ašra en fallvötn og jaršhita. Upplżsingarnar žar um afl og kostnaš vegna vindorku eru oršnar nokkurra įra gamlar (frį 2002) og žvķ aš mestu śreltar. Aftur į móti er rétt aš taka undir žau orš Orkustofnunar aš allur bśnašur vindorkuveranna hefur „tekiš miklum stakkaskiptum, og gęši rafmagns frį žeim hefur aukist“. Kostir vindorkuvera eru žvķ mun meiri nś en voru fyrir nokkrum įrum. Gera mį rįš fyrir aš hagkvęmni vindrafstöšva muni halda įfram aš aukast og aš žetta verši sķfellt betri kostur.

Hverjir eru helstu gallar vindorkuvera?

Žaš žykir ókostur viš stórar vindrafstöšvar aš žeim fylgir nokkur hįvaši – svo og sjónmengun sem sumum finnst bagaleg. Foršast mį žessar hlišarverkanir vindorkuvera meš žvķ aš vanda stašarvališ og žessir gallar hverfa nęr alveg žegar vindorkan er virkjuš utan viš ströndina. Slķkar vindrafstöšvar eru talsvert dżrari ķ uppsetningu en žęr sem eru reistar į landi, en jafnari og betri/stöšugri vindur bętir žann mismun aš nokkru upp.

WindFarmChina

Helsta galla vindorkuvera er ekki aš rekja til mannvirkjanna, heldur žess hversu óstöšug raforkuframleišslan er. Vindur er sķbreytilegur og ógjörningur aš spį nįkvęmlega fyrir um hvernig hann veršur til lengri tķma litiš. Fyrir vikiš er „erfitt aš sjį fyrir hvenęr vindrafstöšvar munu skila raforku eša hvenęr žurfi aš keyra varaaflsstöšvar. Raforkuframleišslan getur einnig veriš óstöšug vegna flökts ķ vindstyrk“. M.ö.o. fela vindrafstöšvar ekki ķ sér sömu framleišslugęši eša orkuöryggi og t.d. vatnsaflsvirkjanir. Žess vegna žurfa žeir sem nżta raforku frį vindorkuveri jafnan aš hafa ašgang aš varaafli. Sé slķkt varaafl fyrir hendi getur veriš įhugavert aš nżta vindorkuna ķ stórum stķl.

Sem dęmi mį nefna aš ķ Danmörku, žar sem vindorkuver standa undir hįtt ķ 20% raforkunotkunarinnar į góšum degi, framleiša vindorkuverin nįnast ekkert rafmagn ķ rśmlega 50 daga sum įrin. Įstęša žess aš Danir rįša viš slķkar sveiflur eru góšar raforkutengingar viš nįgrannarķkin. Danir geta samstundis keypt rafmagn žašan ef innlenda framleišslan er ekki nęgjanleg. Žetta er prżšilegt dęmi um žaš aš Ķslendingar gętu seint lįtiš vindorku standa undir eins hįu hlutfalli raforkuframleišslu sinnar og Danir.

Žess mį geta aš dęmi eru um aš vindorkuver trufli fjarskipti ķ nęsta nįgrenni, en į žvķ eru til ódżrar lausnir og žvķ telst žetta ekki stórvęgilegt vandamįl. Spašarnir hafa valdiš nokkrum fugladauša; t.d. hafa nokkrir ernir drepist ķ Noregi. Rannsóknir benda žó til žess aš žessi įhętta sé hverfandi, sérstaklega ef foršast er aš koma upp vindrafstöšvum į svęšum sem eru žekkt fyrir óvenju mikiš fuglalķf.

Hvernig vind žarf til aš framleiša rafmagn?

Venjulega byrja vindrafstöšvar aš framleiša rafmagn um leiš og vindurinn nęr 3–5 m/s. Eftir žvķ sem vindurinn eykst skilar stöšin meiri afköstum. Žaš eru žó takmörk į žvķ hversu sterkur vindurinn mį vera; hętta er į tjóni ef hann veršur of mikill. Žess vegna eru vindrafstöšvar jafnan meš sérstakan bśnaš sem slekkur į framleišslunni ef vindurinn fer yfir tiltekiš mark. Spašarnir fara svo sjįlfkrafa aftur aš snśast žegar vindstyrkurinn minnkar į nż.

Žó svo aš vindorkuver byrji aš framleiša rafmagn žegar vindhrašinn fer ķ ca. 3–5 m/s er fleira sem žarf aš huga aš žegar meta skal hagkvęmni vindrafstöšva. Ķ fyrsta lagi er ęskilegt aš vindhrašinn sé aš jafnaši mun meiri (afköst vindrafstöšvar aukast ķ žrišja veldi ķ hlutfalli viš aukinn vindstyrk). Afköst vindrafstöšva nś į dögum eru oftast  hvaš mest viš 14–20 m/s vind., en žęr geta almennt veriš ķ gangi allt žar til vindhrašinn fer ķ 25 m/s. Žessar tölur eru reyndar misjafnar eftir framleišendum.

Wind_workers_tower

Bśast mį viš aš umrędd hįmarkstala (25 m/s) kunni aš hękka eitthvaš į komandi įrum, t.d. vegna betri hönnunar į spöšunum, ž.e. aš ķ framtķšinni geti slķkar vindrafstöšvar starfaš ķ mun meiri vindi. Vindstyrkurinn er žó ekki žaš eina sem mįli skiptir; miklu skiptir aš vindurinn sé stöšugur svo rafmagnsframleišsla frį vindrafstöšinni geti veriš žokkalega jöfn. Viš stašarval vindrafstöšva į Ķslandi myndi žvķ m.a. verša litiš til vindstyrks, vindstöšugleika og tķšni stórvišra.

Er žetta fullžroskuš tękni eša mį vęnta framfara ķ vindorkuišnašinum į nęstu įrum?

Mikil reynsla hefur fengist af virkjun vindorkunnar; žetta er žroskuš tękni sem hefur žróast mjög į sķšustu įratugum og hefur sannaš sig sem hagkvęm raforkuframleišsla og įbatasamur išnašur. Sem dęmi um hve žróunin er grķšarlega ör mį nefna aš įriš 1995 setti Evrópusambandiš sér markmiš um aš sextįnfalda rafmagnsframleišslu frį vindrafstöšvum fyrir įriš 2010 (sem žżddi aš framleišslugetan skyldi verša 40 GW). Žvķ marki var žó nįš miklu fyrr, eša fljótlega upp śr aldamótunum.

Samkvęmt nżjustu įrsskżrslu Alžjóša vindorkusambandsins (World Wind Energy Association) var framleišslugeta uppsettra vindrafstöšva ķ įrslok 2008 samtals rśmlega 121 GW (hugtakiš framleišslugeta er hér ķ skżrslunni notaš ķ sömu merkingu og uppsett afl). Žaš merkir aš framleišslugeta vindorkuišnašarins hefur tvöfaldast į tķmabilinu 2005-08. Vindorkugeirinn mun vera sį hluti orkugeirans sem vaxiš hefur hvaš hrašast undanfarna tvo įratugi eša svo og nś er svo komiš bęši ķ Bandarķkjunum og Evrópu aš engin tegund endurnżjanlegrar orkuframleišslu vex jafn hratt og vindorkan (sólarorkuišnašurinn getur aš vķsu stundum eignaš sér žennan titil, allt eftir žvķ hvaša višmišunartķmabil er vališ).

Wind_turbine_open

Vindorkuver viršast ekki mjög flókin tęknilega séš. Žaš sem blasir viš augum manna eru turninn og spašarnir sem vindurinn snżr. Rafallinn og sérstakur bśnašur breytir svo žeirri hreyfiorku ķ rafmagn, en rafallinn er oftast ķ sérstöku hśsi efst į turninum (žaš er ekki algilt). Miklu skiptir aš hanna spašana žannig aš žeir nżti afl vindsins sem best og ęskilegt er aš žeir geti skilaš góšum afköstum hvort sem vindur er lķtill eša mikill.

Auk turnsins, spašanna, rafalsins og vélarhśss eru helstu einingarnar ķ vindrafstöš tengibśnašur, gķrbśnašur og fleira (reyndar eru til śtfęrslur žar sem gķrbśnašinum er sleppt). Nś er algengast aš žrķr spašar séu į vindrafstöšvunum, žó svo aš žaš sé ekki alltaf svo. Spašarnir eru langoftast smķšašir śr trefjagleri, en smęrri spašar žó stundum śr įli. Turninn er alla jafna śr stįli, en vegna žess hversu verš į stįli hefur hękkaš undanfarin įr hafa komiš fram hugmyndir um aš nota frekar steinsteypu ķ turninn.

Veruleg samžjöppun hefur oršiš ķ vindorkuišnašinum og ķ dag eru örfį fyrirtęki rįšandi į markašnum. Žar eru stęrst danska fyrirtękiš Vestas, hiš spęnska Gamesa, žżsku fyrirtękin Enercon og Siemens Wind, indverska fyrirtękiš Suzlon og hiš bandarķska GE Wind. Žarna eru lķka fjöldi annarra smęrri fyrirtękja sem sķfellt bjóša fram nżjar og athyglisveršar lausnir. Samkeppnin er veruleg og mikil barįtta um aš bjóša ę hagkvęmari vindrafstöšvar. Žaš mį žvķ gera rįš fyrir aš framleišslukostnašurinn fari eitthvaš minnkandi į nęstu įrum, žó svo aš um žetta rķki vissulega mikil óvissa.

Hver er stęrš og framleišslugeta vindorkuvera?

Vindrafstöšvar eru mjög misstórar, en turninn getur veriš hįtt ķ 100 m hįr og spašarnir žį oft um 35–45 m langir. Margar śtfęrslur eru žó mun minni, en stęrstu vindrafstöšvarnar eru enn hęrri og meš ennžį stęrri spaša.

Žróun žessarar tękni hefur nįnast veriš ęvintżraleg sķšustu 20–25 įrin. Į 8. įratugnum voru vindrafstöšvarnar oft meš framleišslugetu į bilinu 50–100 kW, en ķ dag er algeng framleišslugeta einnar vindrafstöšvar um 2 MW og til eru vindrafstöšvar sem geta framleitt allt upp ķ 5 MW. Į 9. įratugnum var algengt aš žvermįl vindspašanna vęri um 20 m, en nś er žvermįliš allt aš 90 m.

Ein mikilvęgasta įstęšan fyrir sķfellt stękkandi vindrafstöšvum er sś aš ķ žeim felst betri nżting og žar meš meiri hagkvęmni. Framleišslu- og rekstrarkostnašur stórra vindrafstöšva er einfaldlega hlutfallslega minni en margra smęrri sem žarf til aš framleiša jafn mikiš af rafmagni.

wind_speed_importance

Tekiš skal fram aš varast ber aš leggja of mikiš upp śr tölum um framleišslugetu virkjana, sérstaklega raforkuvera sem hafa mjög óstöšuga framleišslu eins og vindrafstöšva. Meira mįli skiptir hversu mikla raforku virkjunin framleišir ķ raun og veru (kWh). Tölur um framleišslugetu einstakra turna eša heilla vindorkuvera gefa žó žokkalega vķsbendingu um žaš hvaša virkjanir framleiša meira rafmagn en ašrar. En fara veršur sérstaklega varlega žegar framleišslugeta vindorkuvers er borin saman viš ašrar tegundir raforkuvera, t.d. vatnsaflsvirkjana sem almennt skila miklu betri nżtingu en vindrafstöšvar (ž.e. mišaš viš uppsett afl).

Nżting vindorkuvera (capacity) er oft į bilinu 20–40% og lķklega er nżtingin mun oftar nęr lęgra gildinu. Žaš žżšir aš til lengri tķma litiš framleiša žau langt innan viš helming og jafnvel einungis fimmtung af žeirri raforku sem žau gętu framleitt viš bestu ašstęšur. Žaš er žvķ oft verulegt bil į milli uppgefinnar framleišslugetu og raunverulegrar framleišslu. Žaš žykir gott ef nżtingin fer yfir 30%; višmišun fyrir žaš sem teljast góšar ašstęšur er oft nżting į bilinu 30–35%. Vindorkuverin nżta aftur į móti aš jafnaši mjög vel žį orku sem ķ vindinum bżr hverju sinni (efficiency).

Til skżringar mį taka vindrafstöš meš 1 MW framleišslugetu og 30% nżtingu. Hśn myndi žį framleiša sem nemur 2.628 MWh į įri. Til samanburšar notar venjulegt ķslenskt fjögurra manna heimili 3.600–4.200 kWh į įri (hśshitunin ekki talin meš). Hafa ber ķ huga aš ekki myndi öll raforkan frį vindorkuverinu verša notuš – framleišslugetan į nęturnar fęri lķklega aš verulegu leyti til spillis (nema hśn vęri t.d. notuš til aš dęla vatni ķ mišlunarlón).

Stęrstu vindorkuverin er aš finna śti ķ sjó. Žau eru kölluš offshore wind turbines į enskri tungu (hins vegar onshore į landi). Framan af var algengt aš setja upp fįar eša jafnvel einungis eina vindrafstöš, en į sķšari įrum hefur oršiš ę algengara aš setja upp marga turna og jafnvel tugi į sama staš (į ensku er žį talaš um wind parks).

Til skamms tķma voru tvö stęrstu vindorkuver heims bęši utan viš strendur Danmerkur; hvort um sig meš um 80 turna og um 160 MW framleišslugetu. Žessi vindorkuver eru kennd viš Nysted į Lįlandi og Horns Rev viš Jótland. Eigendur žeirra eru danska fyrirtękiš Dong Energi, sęnska fyrirtękiš Vattenfall og sęnski hluti stórfyrirtękisins E.On. Žaš eru aftur į móti Vestas og Siemens sem eiga heišurinn af tęknibśnaši žessara tveggja stóru vindraforkuvera.

Wind_China

Seint į sķšasta įri tók mun stęrra vindorkuver til starfa viš strendur Bretlands, svokallaš Lynd og Inner Dowsing-orkuver, tępar 3 sjómķlur śt af strönd Lincolnskķris į austurströnd Englands. Framleišslugeta žess er 194 MW og samanstendur af 50 vindrafstöšvum frį Siemens sem hver um sig getur framleitt rśmlega 3,5 MW.

Nś er veriš aš vinna aš a.m.k. einu vindorkuveri sem veršur 500 MW og į teikniboršinu eru vindorkuver sem įętlaš er aš verši meš 1.000-1.500 MW framleišslugetu. Žaš eru Evrópurķki og Bandarķkin sem einkum hafa uppi svo umfangsmiklar įętlanir um beislun vindorkunnar, en einnig eru uppi afar metnašarfullar įętlanir ķ Kķna. Brįšum veršur sem sagt lķklega til vindorkuver sem er meš rśmlega tvöfalt meira uppsett afl en Kįrahnjśka- og Fljótsdalsvirkjun. Tķminn einn mun leiša ķ ljós hvort eša hvenęr žęr įętlanir ganga eftir.

Er raforka frį vindorkuverum į samkeppnishęfu verši?

Fyrir um aldarfjóršungi, ž.e. upp śr 1980, var ennžį langt ķ land meš aš vindorka gęti keppt viš žįverandi hefšbundna rafmagnsframleišslu, nema meš rausnarlegum styrkjum. Ķ kjölfar olķukreppunnar 1973–74 og aftur ķ kjölfar Ķransdeilunnar 1979–80 jókst įhugi į vindorku mikiš vegna veršhękkana į olķu og sveiflna ķ olķuverši. Fyrir vikiš var allt kapp lagt į žróunarstarf og kostnašurinn viš raforkuframleišslu meš vindrafstöš lękkaši stórkostlega į fįeinum įrum.

Nżjasti hvatinn fyrir rķki heims til aš leggja rķka įherslu į vindorku eru skilyrši um aš minnka losun kolefnis (ž.e. draga śr losun gróšurhśsalofttegunda). Žį er vindorkan aušvitaš ekki eina lausnin; lykilatrišiš er aš stórauka hlutfall allrar endurnżjanlegrar orku til aš draga śr žörf į brennslu jaršefnaeldsneytis. Bęši ķ Bandarķkjunum og hjį Evrópusambandinu viršist žaš einkum vera sólarorka og vindorka, sem njóta góšs af žessari stefnu.

Wind_Power_Sea_Sunset

Į sķšustu tuttugu įrum hefur kostnašur viš aš framleiša rafmagn frį vindorku minnkaš um heil 90%. Ķ skżrslu bandarķska orkumįlarįšuneytisins er heildarkostnašur vegna vindorkuvera, ž.e. uppsetningar og rekstrar, nś sagšur vera mjög nįlęgt žvķ sem gerist hjį raforkuverum sem knśin eru olķu eša gasi (kolaorkuverin eru aftur į móti ódżrust).

Forsvarsmenn vindorkuišnašarins eru išnir viš aš benda į aš ef kostnašur vegna umhverfistjóns og heilsutjóns sé reiknašur meš, sé vindorka nś oršin ódżrari en nokkur önnur rafmagnsframleišsla. Žessi munur er žó sķbreytilegur vegna mikilla veršsveiflna į jaršefnaeldsneyti. Sem fyrr segir er bśist viš aš tękniframfarir ķ vindorkuišnašinum muni įfram leiša til kostnašarlękkana og ef olķuverš hękkar umtalsvert veršur vindorkan ennžį samkeppnishęfari en nś er.

Almennt yrši vindorka į Ķslandi lķklega dżrari en t.d. orka frį stórum vatnsaflsvirkjunum. Um žetta liggja žó ekki fyrir neinar haldgóšar upplżsingar og svona fullyršing žvķ ķ reynd afar vafasöm. Žegar litiš er til erlends samanburšar į kostnaši vindorku og annarra tegunda endurnżjanlegrar rafmagnsframleišslu, kemur vindorka jafnan mjög vel śt. Um žetta er nįnar fjallaš ķ 5. kafla skżrslunnar og hann veršur aš sjįlfsögšu birtur fljótlega hér į Orkublogginu. Loks skal žess getiš aš įriš 2020 er bśist viš aš kostnašur viš vindorkuver į landi hafi lękkaš um 20-25% mišaš viš žaš sem nś er og lękkunin vegna vindorkuvera ķ sjó verši hvorki meira né minna en 40%.

Hverjir nżta vindorku?

Į sķšustu įrum og įratugum hefur virkjun vindorku veriš sś tegund endurnżjanlegrar orku sem hefur vaxiš hvaš hrašast ķ heiminum og bśist er viš miklum vexti nęstu įrin. Fram til žessa hefur hinn hraši vöxtur oršiš ķ ólķkum efnahagskerfum og ķ löndum meš ólķkar nįttśrulegar ašstęšur. Lönd innan ESB eru žar ķ fararbroddi, en einnig Bandarķkin.  Nś sķšast hafa kķnversk stjórnvöld lagt mikla įherslu į aš auka rafmagnsframleišslu af žesu tagi og bśist er viš aš į nęstu įrum vaxi vindorkumarkašurinn hrašast ķ Kķna. Ķ fljótu bragši viršist žvķ augljóst aš vindorka sé oršin hagkvęmur kostur vķša um heim til aš framleiša rafmagn ķ stórum stķl.

Vestas_logo_web

Danmörk er mešal žeirra rķkja sem hafa lagt hvaš mesta įherslu į vindorkuišnašinn og danska vindorkufyrirtękiš Vestas er meš stęrstu markašshlutdeildina af öllum vindorkufyrirtękjum heims. Samkeppnin er žó mikil og żmis stórfyrirtęki hafa nįš sterkri stöšu į žessum markaši. Nefna mętti hér annaš land (sem oft kynnir sig sem vindasamasta land Evrópu!), sem bindur grķšarlegar vonir viš žessa tegund rafmagnsframleišslu. Žar er um aš ręša Bretland, en ekki eru nema um 18 įr sķšan fyrsta vindorkuveriš var reist į Bretlandseyjum. Fram til 2007 var vatnsafl stęrsta grein endurnżjanlegrar orku ķ Bretlandi, en žaš įr fór vindorkan fram śr vatnsaflinu. Samkvęmt orkustefnu breskra stjórnvalda er stefnt aš žvķ aš įriš 2020 verši hlutfall vindorku ķ rafmagnsframleišslunni yfir 15% (er nś rétt rśm 2%).

Vindorka er ekki bara nżtt ķ žeim löndum sem byggja fyrst og fremst į jaršefnaeldsneyti – ž.e. bśa ekki yfir endurnżjanlegri orku ķ formi jaršvarma eša vatnsafls. Žó svo vatnsafl og jaršvarmi hafi löngum veriš talin ein ódżrasta og hagkvęmasta leišin til aš framleiša rafmagn, žykja vindrafstöšvar henta vel innan sumra rķkja sem einnig eiga hefšbundnar orkuaušlindir af žvķ tagi sem viš žekkjum į Ķslandi. Nefna mį Nżja Sjįland sem dęmi og kannski enn frekar Noreg. Ķ bįšum žessum löndum er verulegt vatnsafl fyrir hendi (og lķka jaršvarmi į Nżja Sjįlandi) en žar er engu aš sķšur lķka mikil įhersla lögš į uppbyggingu vindrafstöšva.

wind_turbines_timer

Sé Noregur tekinn sem dęmi, žį bśa Noršmenn bęši yfir miklu vatnsafli og ógrynni af olķu og gasi. Žeir hafa engu aš sķšur lķka beislaš vindorkuna til rafmagnsframleišslu. Aftur į móti eru einungis til mjög litlar vindrafstöšvar į Ķslandi; hér hefur ekki risiš vindorkuver ķ lķkingu viš žau sem t.d. žekkjast ķ Danmörku, Noregi, Hollandi, Bretlandi, į Nżja Sjįlandi, ķ Kķna, Kanada, Bandarķkjunum og fjölmörgum öšrum löndum.

Hęst er hlutfall vindorkunnar ķ Danmörku, meš um 19% framleišslugetu alls raforkukerfisins. Žar į eftir koma Spįnn og Portśgal meš um 11% og Žżskaland og Ķrland meš um 7%. Žaš land sem nś er meš mestu framleišslugetuna mišaš viš virkjaš vindorkuafl eru Bandarķkin meš rśmlega 25 žśsund MW. Žau tķšindi uršu į lišnu įri aš Bandarķkin fóru fram śr Žżskalandi sem nś er meš tęplega 24 žśsund MW framleišslugetu ķ vindorku. Ķ žrišja sęti kemur svo Spįnn meš tęplega 17 žśsund MW framleišslugetu.

Vatnsafls- og jaršvarmalandiš Nżja Sjįland hefur byggt upp talsvert af vindorkuverum og er nś meš 325 MW framleišslugetu ķ vindorku – sem jafngildir u.ž.b. hįlfri Kįrahnjśkavirkjun (nżting Kįrahnjśkavirkjunar į sķnu uppsetta afli er žó mikiš betri en hjį vindrafstöš). Vatnsafls- og olķurķkiš Noregur hefur stašiš sig enn betur aš žessu leyti og var ķ įrslok 2008 meš 428 MW framleišslugetu ķ vindorku.

Uppi eru įętlanir i Noregi aš stórauka byggingu vindrafstöšva. Vangaveltur Noršmanna um aš beisla vindorkuna svo hressilega eru ekki komnar til vegna aukinnar raforkunotkunar žeirra sjįlfra. Įstęšan er fyrst og fremst markmiš ESB um aš stórauka hlutfall endurnżjanlegrar orku. Noršmenn sjį tękifęri til aš geta mętt hluta af žeirri grķšarlegu eftirspurn meš śtflutningi į rafmagni framleiddu ķ vindrafstöšvum.

-------------------------------------------------------

Ķ nęstu fęrslu veršur sérstaklega litiš til möguleika žess aš reisa vindorkuver į Ķslandi. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Bķš eftir nęstu fęrslu.

Kįri Sighvatsson (IP-tala skrįš) 22.4.2009 kl. 21:39

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Nęsta fęrsla kemur į morgun... "frh ķ nęsta blaši"!

Ketill Sigurjónsson, 22.4.2009 kl. 23:07

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband