Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Hreyfiafl

Fęrslur Orkubloggsins lifa įfram hér į vefnum, en viš žęr mun ekki bętast. Sama er aš segja um greinasafniš Aušlind į višskiptavef mbl.is.

Askja-Energy-on-TwitterFyrir žį sem vilja kynna sér nż skrif į ķslensku um orkumįlefni er rétt aš benda į Fésbókarsķšu Hreyfiafls og į skrif mķn į vefinn Medium.com. Svo mį lķka fylgjast meš tķsti Hreyfiafls į Twitter. Loks skrifa ég af og til greinar ķ ķslenska fjölmišla og žį oftast į vef Kjarnans.

Aš auki mį sjį margt um ķslensk (og norręn) orkumįl į vefsvęši Icelandic and Northern Energy Portal. Žau skrif eru į ensku, sbr. einnig tķst Öskju Energy. Aš sķšustu er vert aš minna lesendur į mikilvęgi gagnrżnnar hugsunar og aš viš nżtum tękifęrin ķ sķbreytilegum heimi til aš vinna sķfellt betur og meš skynsamari hętti aš orkumįlum, rétt eins og öšrum višfangsefnum.


Įtökin um orkuaušlindir Ķslands

Undanfariš hafa stašiš yfir višręšur milli Noršurįls (Century Aluminum) og Landsvirkjunar um mögulegan raforkusamning. Žvķ nśverandi samningur fyrirtękjanna, sem er vegna įlversins į Grundartanga, rennur śt įriš 2019. Kannski eru fyrirtękin aš nį saman - kannski ekki. Žaš vitum viš ekki.

En dettur einhverjum ķ hug aš talsmenn įlveranna hér kynni raunveruleikann žegar žeir tjį sig um atriši sem snśa aš raforkuverši eša öšrum samningum įlveranna? Tilefni žessarar spurningar er sś óvenjulega og jafnvel fordęmalausa staša sem kom upp seint į nżlišnu įri ķ samskiptum erlendu stórišjunnar hér viš orkufyrirtękin.

Hordur-Arnarson-CEO-LandsvirkjunSś óvenjulega staša varš almenningi ljós žegar forstjóri Landsvirkjunar bošaši til fréttamannafundar ķ desember sem leiš. Žar sem žaš kom m.a. fram aš Noršurįl hafi dregiš kjaradeiluna ķ Straumsvķk inn ķ višręšur um raforkusamning milli Noršurįls og Landsvirkjunar. Žetta įleit forstjóri Landsvirkjunar óheppilegt og gagnrżnivert. Og var greinilega afar ósįttur viš žessi vinnubrögš Noršurįls. Oršrétt var haft eftir forstjóra Landsvirkjunar:

Žaš er ljóst aš ķ umręšunum undanfarnar vikur hafa stjórnendur Noršurįls reynt aš bęta sķna samningstöšu meš žvķ aš tengja žessar einföldu kjaravišręšur ķ Straumsvķk inn ķ sķnar višręšur. Ég tel aš žaš sé mjög óheppilegt og rangt.

Forstjóri Noršurįls vildi aftur į móti ekkert kannast viš slķk vinnubrögš. Og ķ oršum hans fólst ķ reynd įsökun um aš forstjóri Landsvirkjunar fęri hreinlega meš rugl ef ekki lygar:

Ragnar-Gudmundsson-CEO-NorduralNoršurįl vķsar į bug įsökunum forstjóra Landsvirkjunar ķ garš stjórnenda félagsins ķ allmörgum fjölmišlum ķ gęr.  Af mįli hans mį draga žį įlyktun aš nęr öll gagnrżni sem beinist aš Landsvirkjun ķ opinberri umręšu, ķ mįlum af żmsum toga, sé į įbyrgš Noršurįls.  Jafnframt er žvķ haldiš fram aš Noršurįl stżri įkvešnum verkalżšsfélögum. Eins og allir sjį žį eru žessar fullyršingar śt ķ hött.

Meš hlišsjón af žessum višbrögšum Noršurįls er fróšlegt aš skoša mįlflutning eins framkvęmdastjóra fyrirtękisins frį lišnu įri. Žar sem rangt var fariš meš stašreyndir og aš auki reynt aš nota rangar upplżsingar til aš slį ryki ķ augu almennings. Ķ hnotskurn viršist sį mįlflutningur eša įróšur hafa eitt meginmarkmiš: Aš sporna gegn žvķ aš stórišjufyrirtękin hér - og žį einkum Noršurįl - fįi samkeppni um orkuna.

Įšur en nįnar veršur vikiš aš umręddum rangfęrslum og įróšri Noršurįls, er vert aš minna į aš nś eru miklar og merkilegar breytingar aš eiga sér staš į alžjóšavettvangi - sem haft geta mjög jįkvęš įhrif fyrir žjóš sem ręšur yfir mikilli endurnżjanlegri orku. Viš žetta bętist svo aš hér į landi stöndum viš nś frammi fyrir óvenjulegum tękifęrum. Žvķ į žessu įri mun mögulega rįšast hvort - og žį į hvaša kjörum - veršur endursamiš af hįlfu Landsvirkjunar viš bęši Elkem (ķ eigu China Bluestar) og Noršurįl (Century Aluminum, sem er aš stęrstu leyti ķ eigu hrįvörurisans Glencore). Og į žessu įri gęti lķka skżrst hvort sęstrengur milli Ķslands og Bretlands er raunhęf og įbatasöm framkvęmd. Žaš er aušvitaš mjög jįkvętt aš ķslensk stjórnvöld séu farin aš skoša žennan möguleika af alvöru. En slķkur strengur er bersżnilega allt annaš en vinsęll hjį įlfyrirtękjunum hér.

Įhyggjur stórišjunnar af réttlįtari skiptingu aušlindaaršsins

Žaš er kannski ešlilegt aš erlenda stórišjan į Ķslandi sé ekki įnęgš meš žį žróun aš unnt verši aš fį hįtt verš fyrir ķslenska raforku. Žvķ žaš myndi žżša aš töluvert aukin samkeppni hafi myndast um raforkuna sem hér er framleidd. Sem gęfi Ķslendingum tękifęri į žvķ aš fį meira af aušlindaaršinum sem raforkuvinnslan skapar i sinn hlut - ķ staš žess aš hann renni įfram aš mestu leyti til stórišjunnar.

Alcoa-Fjardaal-_Reydarfjordur-IcelandStórišjufyrirtękin sjįlf hafa aš mestu leyti reynt aš gęta sķn į žvķ aš koma ekki grķmulaust fram meš įróšur gegn aukinni aršsemi ķ raforkuvinnslunni eša gegn sęstrengsmöguleikanum. Forstjóri Alcoa į Reyšarfirši (Fjaršaįls) gat žó ekki setiš į sér aš gefa ķ skyn aš Ķsland muni ekki eiga raforku aflögu til aš selja um sęstreng.

Žetta var einkennileg röksemd hjį įversforstjóranum. Žvķ žaš vill svo til aš Ķsland er langstęrsti raforkuframleišandi heims per capita. Ef eitthvert land ķ heimi hér er aflögufęrt um raforku til aš selja hana beint sem śtflutningsvöru, žį er žaš Ķsland. Og ekki žarf annaš en aš lķta til gildandi Rammaįętlunar til aš sjį aš umrędd ummęli forstjóra Fjaršaįls eru algert žvašur. Žaš er einfaldlega miklu meira en nęg orka hér fyrir sęstreng. Hvort sem sś orka myndi koma frį nśverandi virkjunum eša nżjum virkjunum. Žar aš auki kunna aš vera tękifęri til aš śrflutningur af žessu tagi gefi kost į aš selja hluta af ķslenskri raforku sem dżra ešalvöru - en fram til žessa hefur hśn fyrst og fremst veriš seld sem ódżr hrįvara til stórišju.

Ómerkilegt vindhögg Noršurįls

En vķkjum aftur aš Noršurįli. Mešan almennir starfsmenn fyrirtękisins unnu ötullega aš įlframleišslu ķ verksmišjunni į Grundartanga į lišnu įri, horfšu menn ķ framkvęmdastjórn Noršurįls į nef sitt lengjast į kyrrlįtum skrifstofum fyrirtękisins.

Raflina-Vestfirdir-isingŽar nįši framkvęmdastjórinn Įgśst Hafberg alveg sérlega góšum įrangri ķ sumarbyrjun lišins įrs. Žegar hann kynnti landsmönnum rangar upplżsingar um raforkuverš til įlvera į Ķslandi. Og afneitaši žvķ snyrtilega aš orkusamningur fyrirtękisins viš Landsvirkjun vęri aš renna śt - og gaf ķ skyn aš žar vęri fyrir hendi einhliša framlengingarheimild af hįlfu Noršurįls. En var svo seinheppinn aš skömmu įšur hafši forstjóri móšurfélags Noršurįls lżst žvķ yfir į opinberum fundi - įn nokkurs fyrirvara - aš samningurinn renni śt 2019. Oršrétt var haft eftir Michael Bless, forstjóra Century: „At Grundartangi, the contract with the national power company expires in 2019".

Žetta veršur vart skżrara. Žaš var žvķ alveg dįsamlega broslegt žegar Įgśst Hafberg skrifaši sléttum mįnuši sķšar:. „Ketill segir aš orka sé aš losna frį Noršurįli įriš 2019. Žaš er ekki rétt. Žessi orka er samningsbundin meš sérstöku framlengingarįkvęši  ķ samningunum".

Ķ reynd er žarna engin einhliša framlengingarheimild. Enda var mįlflutningur framkvęmdastjórans žvert į orš forstjóra Century. Og er bara dęmi um hvernig stjórnendur Noršurįls reyna aš beita blekkingum til aš villa um fyrir ķslensku žjóšinni. En įróšur žeirra er žó fjarskalega klaufalegur.

CRU flękist ķ įróšursvef Noršurįls

Žessi sami framkvęmdastjóri hjį Noršurįli beit svo höfušiš af skömminni meš žvķ aš birta um svipaš leyti upplżsingar śr trśnašargögnum sem Noršurįl kaupir af breska rįšgjafarfyrirtękinu CRU. Meš žvķ bęši aš senda slķkar upplżsingar ķ tölvupósti og birta žęr į hinum skemmtilega samfélagsmišli Facebook. Sbr. skjįskotiš hér aš nešan.

Nordural-AH-confidential-information-from-cru-leakŽrįtt fyrir žetta trśnašarbrot framkvęmdastjórans og fyrrnefndar rangfęrslur hans, steig hvorki hann né forstjóri Noršurįls fram til aš leišrétta rugliš og enn sķšur til aš bišjast afsökunar į framkomunni. Og žrįtt fyrir augljóst trśnašarbrot gegn CRU situr žessi umręddi framkvęmdastjóri aš sjįlfsögšu įfram ķ skjóli forstjóra Noršurįls. Žetta sżnir vel aš ruslgrein Įgśsts s.l. sumar, sem ég hef įšur fjallaš um, og leki hans į trśnašarupplżsingum frį CRU hlżtur allt aš vera meš blessun forstjórans.

Kannski hefur Įgśst fengiš klapp į kollinn fyrir tilžrifin og hina rösku višleitni sķna til aš villa um fyrir ķslenskum almenningi. En žaš var allt annaš en įnęgja sem žetta śtspil Noršurįls skapaši į skrifstofum CRU. Žar var fólki ekki skemmt yfir trśnašarbrotinu. Um leiš sat CRU uppi meš žaš aš hafa augljóslega ofmetiš raforkuverš til įlvera į Ķslandi um u.ž.b. 20%. Sem var svolķtiš erfišur biti aš kyngja fyrir CRU. Aš eigin sögn leišréttu žeir mešalveršiš vegna Ķslands hiš snarasta og vonandi aš skżrslur žeirri endurspegli nś betur hiš rétta orkuverš til įlveranna hér.

Samįl vitnar ķ trśnašarskżrslu sem samtökin hafa ķ reynd ekki séš

Tilgangur hinna klaufalegu skrifa Įgusts Hafbergs var bersżnilega aš reyna aš gera lķtiš śr grein sem hafši birst 26. maķ s.l. (2015) undir yfirskriftinni Tķmamót ķ efnahagssögu Ķslands. Žar var ķ fyrsta sinn į opinberum vettvangi fjallaš sérstaklega um žaš aš hér į Ķslandi eru mjög stórir og lįgt veršlagšir orkusamningar brįtt aš renna śt (2019). Og geysilega mikilvęgt aš nżta žetta tękifęri til aš auka aršsemi af nżtingu ķslensku orkuaušlindanna.

Samal-Petur-Blondal-trunadartolur-CRU_juni-2015Skrif mķn um žessi tķmamót ķ efnahagssögu Ķslands fóru greinilega eitthvaš illa ķ Noršurįl. Af einhverjum įstęšum sį svo framkvęmdastjóri Samįls, Pétur Blöndal, įstęšu til aš blanda sér ķ umręšuna um raforkuveršiš. Og endurtaka og ķtreka bulliš śr skżrslu CRU. Sem hann reyndar mįtti ekki gera og įtti heldur ekki aš geta gert. Žvķ aš sögn CRU er Samįl ekki višskiptavinur CRU og gat žvķ ekki haft upplżsingar śr umręddum gögnum CRU. Žaš er nefnilega svo aš um žessi gögn CRU rķkir alger trśnašur milli CRU og višskiptavina fyrirtękisins.

Samal-Petur-Blondal-vitnar-i-skyrslu-CRULesendur verša sjįlfir aš reyna aš meta eša įlykta hvašan Pétur Blöndal fékk umręddar trśnašarupplżsingar frį CRU – sem Įgśst Hafberg var žį žegar bśinn aš birta į Fésbókarsķšu sinni (sic) og dreifa ķ tölvupósti. Žaš var svo lķka alveg makalaust aš žeir félagarnir Įgśst og Pétur kynntu nišurstöšur CRU sem svo gott sem heilagan sannleika – žó svo žaš vęri augljóst aš nišurstöšur CRU vegna Ķslands voru rangar. CRU hafši augljóslega dregiš rangar įlyktanir og stórlega ofmetiš mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi. Žetta ofmat višurkenndi CRU fyrir žeim sem žetta skrifar, eftir aš hafa veriš ķ samband viš mig og skošaš mįliš.

Kurteisi og viršing Noršurįls - eša algjört kjaftęši?

Nżjasta śtspiliš hjį Noršurįli er svo žaš aš fyrirtękiš hafi ķ hvķvetna sżnt „kurteisi og viršingu“ ķ samningavišręšum sķnum viš Landsvirkjun. Sį mįlflutningur forstjóra Noršurįls er svona įmóta trśveršugur eins og mįlflutningur forstjóra móšurfélagsins; Michael Bless hjį Century Aluminum (sem er aš stęrstu leyti ķ eigu hrįvörurisans Glencore).

Bless viršist ekki geta tyllt nišur fęti į Ķslandi įn žess aš fullyrša aš allt lķti vel śt ķ Helguvķk og framkvęmdir séu um žaš bil aš fara žar į fullt. Žó svo Bless viti fullvel aš orka er ekki til taks fyrir įlver ķ Helguvķk. Žar aš auki viršist augljóst aš Century er ekki tilbśiš til aš bjóša ešlilegt verš fyrir raforku vegna Helguvķkur. Og dapurlegt hvernig fyrirtękiš hefur sķšustu įrin haldiš HS Orku svo til ķ gķslingu vegna samninga frį 2007 - vegna orku sem nota įtti ķ Helguvķk en žar hefur ekkert įlver risiš nś nęstum įratug sķšar.

Noršurįl leitar višskipta viš Orkubloggarann

Einhverjum lesendum kann lķka aš žykja žaš įhugavert aš framangreindar rangfęrslur Noršurįls gagnvart mįlflutningi žess sem žetta skrifar, eiga sér vissa forsögu.

Nordural-mai-2013Eins og lesendum Orkubloggsins ętti aš vera kunnugt, hefur hér į Orkublogginu ķtrekaš veriš bent į žaš hversu fįdęma lįgs raforkuveršs įlverin hér hafa notiš. Žaš var svo ķ kjölfar skrifa minna į višskiptavef mbl.is um athyglisverša möguleika vegna sęstrengs, sem framkvęmdastjóri Noršurįls hafši samband viš mig. Allt ķ einu vildi įlfyrirtękiš fį mig til aš śtvega žvķ upplżsingar. M.ö.o. aš vinna fyrir sig verkefni.

Lesendur geta sjįlfir velt fyrir sér hvaš žar lį aš baki. Žau kaup voru reyndar ekki ķ boši af minni hįlfu. Og žaš nęsta sem heyršist į opinberum vettvangi frį umręddum framkvęmdastjóra hjį Noršurįli, var aš ekkert vęri aš marka skrif mķn žvķ žau vęru bara bull. Žannig eru vinnubrögš Noršurįls; ef ekki er unnt aš kaupa sérfręšinginn (til starfa) žį mį reyna aš śtmįla hann sem bullukoll. En žaš var aušvitaš framkvęmdastjóri Noršurįls sem žarna var hinn raunverulegi bullukolur.

Aušlindir stórišjunnar eša žjóšarinnar?

Žetta kann allt aš viršast ósköp sakleysislegt - svona dęmigeršur ķslenskur skošanaįgreiningur. En ķ reynd er žarna į feršinni massķfur įróšur stórfyrirtękja. Stórfyrirtękja meš tugmilljarša veltu. Fyrir einstakling veršur žaš óhjįkvęmilega afar ójafn leikur. Og žetta snżst vel aš merkja um afar mikilvęgt grundvallaratriši; hver į aš njóta aršsins af ķslensku orkuaušlindunum; stórišjan eša žjóšin? Žetta skiptir gķfurlegu mįli. Eša eins og Kjarninn oršaši žaš įgętlega ķ ritstjórnargrein

Glencore-CEO-Ivan-GlasenbergŽaš įtta sig kannski ekki allir į žvķ en um žessar mundir stendur yfir grķšarlega hörš barįtta um afnot aš sjįlfbęrum orkuaušlindum ķslensku žjóšarinnar. Sś barįtta er tilkomin vegna žess aš raforkusamningur sem Noršurįl, sem į og rekur įlver į Grundartanga, gerši viš Landsvirkjun seint į tķunda įratug sķšustu aldar rennur śt įriš 2019 og veriš er aš reyna aš endursemja um hann. Gildandi samningur žykir ķ flestum samanburši slakur fyrir Landsvirkjun, og žar af leišandi ķslensku žjóšina sem į fyrirtękiš.

„Žeir ętla sér aš eyšileggja žig“

Žaš var athyglisvert aš um mitt įr 2014 hafši samband viš mig žaulreyndur framkvęmdastjóri hjį einu af stęrstu ķslensku fjįrmįlafyrirtękjunum. Og sagši mér aš forstjóri Noršurįls vęri aš hringja ķ stjórnendur fyrirtękisins og kvarta yfir samstarfi žeirra viš mig. Žetta žótti mér aušvitaš merkilegt, enda nokkuš undarlegt aš fyrirtęki śti ķ bę sé aš skipta sér af einstaklingum meš žessum hętti.

Žaš var svo ķ jśnķ į lišnu įri, 2015, aš einn af bankastjórunum ķ ķslenska bankakerfinu hafši samband viš mig. Og varaši mig viš žvķ aš Noršurįl vęri aš undirbśa herferš gegn mķnum mįlflutningi. Og vęri aš reyna aš rįša almannatengla til verksins. Og viškomandi bętti viš žessum skemmtilegu oršum: „Žeir ętla sér aš eyšileggja žig“.

Žetta žótti mér lķka fróšlegt aš heyra. Žvķ meš žessu fékk ég ķ reynd stašfest aš ég var aš birta upplżsingar sem stórišjan vill ekki aš almenningur viti af. Hér er lķka vert aš minna į blekkingaleikinn sem įtti sér staš įriš 2009 og sżnir vel hversu sterkur įróšur stórišjunnar er. En nś var sem sagt oršiš augljóst aš ég var oršinn upplżsingabrunnur sem stórišjan vildi kęfa.

Orkubloggiš dregur sig ķ hlé

Žaš fór reyndar svo aš mišaš viš ruglukollana sem spruttu nś fram meš įróšursskrif fyrir stórišju og gegn sęstreng, viršist sem Noršurįli hafi gengiš eitthvaš illa aš fį fagfólk til žess verks. Žaš er a.m.k. svo aš ruglukollaskrifin sem žarna spruttu fram eru svo yfirfull af röngum upplżsingum og sleikjuskap viš Noršurįl og önnur įlfyrirtęki, aš žaš er stundum vandséš hvort žau eigi aš flokka sem hlęgilega vitleysu eša įróšur. Ég vęnti žess aš lesendur geti sjįlfir įlyktaš hvaša ruglukollaskrif ég er žarna aš vķsa til.

Žaš er engu aš sķšur svo aš ég hef oršiš sķfellt meira var viš žaš aš bęši ķ orkugeiranum hér, fjįrmįlageiranum og vķšar žrķfst vķša mikil undirgefni gagnvart Noršurįli og öšrum stórišjufyrirtękjum sem hér starfa. Enda eru žessi śtlendu stórišjufyrirtęki meš mikla veltu og kaupa hér margvķslega žjónustu. Og žaš eitt og sér skapar žeim völd. Hvaš višvķkur mér, žį er žarna um aš ręša žvķlķka yfirburšarstöšu aš einstaklingur getur ekki til lengdar veriš ķ žvķ hlutverki aš upplżsa um hiš sanna um višskiptaumhverfi og starfsašferšir žessara fyrirtękja.

Žess vegna er nś svo komiš aš ég ętla aš draga mig ķ hlé frį slķkri umfjöllun. Žar meš yršu skrif hér į Orkublogginu, ešli mįlsins samkvęmt, mun efnisrżrari og ekki eins upplżsandi og veriš hefur. Žess vegna er ešlilegt aš Orkubloggiš verši lagt til hvķlu.

Horft til nżrra tękifęra - utan Ķslands

Žess ķ staš hyggst ég nś alfariš einbeita mér aš alžjóšlegri rįšgjöf į sviši orkumįla ķ löndunum umhverfis okkur. Žar eru margvķsleg spennandi tękifęri t.d. ķ Kanada og Skandinavķulöndunum. Um leiš veršur sś breyting aš upplżsingaveita sem ég hef starfrękt į ensku, mun hętta aš kynna ķslensk orkumįl sérstaklega. Og žess ķ staš žróast yfir ķ aš verša upplżsingaveita um orkumįl landanna viš N-Atlantshaf og į Noršurslóšum, meš sérstakri įherslu į Kanada og Noreg.

Ég vil žakka lesendum Orkubloggsins samfylgdina (s.l. įtta įr!). Og minni landsmenn į aš orkuaušlindir Ķslands eru fyrst og fremst aušlindir žjóšarinnar en ekki stórišjunnar. Vonandi bera stjórnmįlamenn og orkufyrirtękin hér gęfu til aš tryggja žaš, aš aršurinn af aušlindanżtingunni renni ķ auknum męli til eiganda aušlindarinnar, ž.e. žjóšarinnar. Fremur en aš hann renni aš mestu til erlendu stórišjunnar, lķkt og veriš hefur undanfarna įratugi.


Bandarķsk vindorka ķ uppsveiflu

Lesendum Orkubloggsins er vafalķtiš flestum kunnugt um mikla erfišleika sem nś herja į hina hefšbundnu orkugjafa. Bęši verš į hrįolķu og jaršgasi er meš lęgsta móti. Og hér į Vesturlöndum er veriš aš loka hverju kolaorkuverinu af öšru. Aftur į móti er góšur gangur vķša ķ virkjun endurnżjanlegrar orku. Og įhugavert aš nś eru Bandarķkjamenn loksins aš byrja aš reisa vindorkuver utan viš ströndina; śti ķ sjó.

USA-Wind-map-offshoreSś fęšing hefur veriš löng og erfiš. Fręgt varš žegar bandarķskir „betri borgarar“ böršust gegn žvķ aš vindorkuver rķsi utan viš strönd Cape Cod. Og tókst aš tefja žaš risastóra verkefni ķ mörg įr (Cape Wind į aš verša um 450-470 MW). Žaš gerir lķka svona verkefnum vestra mjög erfitt fyrir aš leyfiskerfiš er afar flókiš og žar reynir bęši į leyfi frį bęjarfélögum, fylkisstjórninni og alrķkisstjórninni.

Evrópa er óralangt į undan Bandarķkjunum ķ uppbyggingu vindorkuvera af žessu tagi. Žar hafa Danir og Žjóšverjar mestu reynsluna, en ķ dag er uppbygging vindorku utan viš ströndina žó hröšust viš strendur Bretlands. Og į undanförnum įrum hafa m.a. risiš žrķr stęrstu vindorkuklasar heims af žessu tagi, ž.e. ķ sjó (offshore wind). Sem hver um sig er yfir 500 MW! Og žaš breska vindorkuęvintżri er bara rétt aš byrja - meš aškomu danskra og norskra fyrirtękja.

US-Wind-Offshore-BlockŽaš er engu aš sķšur mjög góšur gangur ķ vindorkunni vestra. Į lišnu įri (2015) framleiddi ekkert land jafn mikiš rafmagn meš vindrafstöšvum eins og Bandarķkin. Enda eru norsk fyrirtęki nś farin aš horfa til fjįrfestingar ķ slķkri starfsemi žarna vestra. Og nś viršist loksins komiš aš žvķ aš fyrsta vindorkuverkefniš ķ sjó viš strendur Bandarķkjanna nįi aš verša aš veruleika.

GE-Alstom-Wind-Offshore-6MWŽar er um aš ręša nettan 30 MW vindorkuklasa, sem nefnist Block Island Wind Farm. Samkvęmt tilkynningu į vefsvęši fyrirtękisins, Deepwater Wind, veršur nś fyrir mitt žetta įr bśiš aš reisa žarna fimm turna; hver žeirra meš hvorki meira né minna en 6 MW hverfli. Tęknin kemur frį sjįlfum Thomas Edison, ž.e. frį General Electric eša öllu heldur frį vindorkufyrirtękinu Alstom Wind (sem GE eignašist į lišnu įri, 2015, og nefnist nśna GE Wind).

Hér ķ lokin mį svo minna į aš nś ķ vikunni sammęltust žeir ljśflingarnir Obama og Justin Trudeau um stóraukiš orkusamstarf Bandarķkjanna og Kanada. Meš hinni nżju rķkisstjórn Trudeau gętu tękifęrin ķ endurnżjanlegri orku į nęstu įrum oršiš hvaš mest spennandi ķ Kanada. En žaš er önnur saga.


Staša Havyard versnar

Žaš er vont og žaš versnar.

Enn syrtir ķ įlinn hjį Havyard. Žessi įšur öfluga norska skipasmķšastöš ręr nś lķfróšur viš aš innheimta śtistandandi skuldir og tekjufęra allt sem mögulegt er. Til aš reyna aš hķfa hlutabréfaveršiš upp. Sem er žungur róšur, žvķ bęši er verkefnastaša félagsins afburšaslök um žessar mundir og sömuleišis lausafjįrstašan.

Blóšrautt uppgjör Havyard

Ķ lok febrśar s.l. (2016) birti Havyard uppgjör sitt vegna fjórša įrsfjóršungs 2015. Nišurstašan var vęgast sagt döpur. Tekjurnar hrundu į žessum sķšasta įrsfjóršungi og rekstrarnišurstašan (EBITDA) eftir įriš nam tapi upp į um NOK 35 milljónir.

Havyard_Share-rice_2014-2016Samtals bókfęrt tap Havyard vegna įrsins 2015 nam NOK 79 milljónum. Og įhugavert aš hafa ķ huga aš heildarveršmęti fyrirtękisins ķ kauphöllinni ķ Osló er nśna nįnast žessi sama upphęš eša u.ž.b. NOK 80 milljónir. Sem er innan viš 1/4 af veršmęti fyrirtękisins ķ kauphöllinni fyrir sléttu įri. Og einungis um 1/10 af veršmęti fyrirtękisins žegar žaš var skrįš žar į markaš fyrir um tveimur įrum!

Vandamįl Havyard er aš fyrirtękiš er aš missa smķšaverkefni sķn eitt af öšru. Og ekki aš fį nż verkefni ķ stašinn. Žetta merkir hrun ķ tekjum. Žaš var žvķ bersżnilega nįnast happdręttisvinningur fyrir Havyard žegar višskiptavinur fyrirtękisins, ķslenska Fįfnir Offshore, greiddi nś fyrr ķ mįnušinum tępar NOK 13 milljónir til Havyard. 

Verkefnastašan hrynur

Žaš er athyglisvert aš jafnskjótt og žessi greišsla var innt af hendi af hįlfu Fįfnis Offshore til Havyard, tilkynnti Havyard aš ekki veršur lokiš viš smķši žjónustuskips fyrir nķgerķskan kaupanda. Einungis eru um fjórir mįnušir sķšan tilkynnt var aš smķši žess skips yrši frestaš og žaš afhent 2018 ķ staš 2017.

Havyard_-vessel-cancelledŽó svo ķ hinni opinberu tilkynningu sé ekki tiltekiš hver sé žarna višskiptavinurinn, vita allir ķ bransanum aš žaš er nķgerķska fyrirtękiš Marine Platforms. Og nś er sem sagt oršiš ljóst aš ekkert veršur af žvķ aš Havyard ljśki viš žetta skip.

Žaš vill svo til aš sś nišurstaša lį mögulega fyrir strax ķ október sem leiš. Möguleikinn er sem sagt sį aš Havyard hafi žį žegar samiš viš kaupanda skipsins um aš fresta tilkynningu um aš ekkert verši af smķšinni - fram į nęsta įrsfjóršung. Enda ekki gott fyrir įrsuppgjöriš ef slęmar fréttir um žann NOK 700 milljóna dķl hefšu komiš strax žarna į fjórša įrsfjóršungi 2016.

Um žetta skal aš vķsu ekkert fullyrt. En ég get upplżst lesendur um aš žaš var bśiš aš fullyrša viš mig fyrir all löngu sķšan, aš ekkert yrši af smķšinni fyrir Marine Platforms. Og aš nįkvęmlega žetta myndi gerast. Žaš viršist žvķ sem sumir hafi góša innsżn ķ žaš hvernig žessi bransi virkar.

Fįfnir Viking fęršur ķ sérstakt dótturfélag

Žaš sem er įhugavert fyrir okkur Ķslendinga, er aš žarna er um aš ręša skipasmķšastöšina sem smķšaši dżrasta skip Ķslandssögunnar; Polarsyssel. Og er nś meš skrokkinn af Fįfni Viking, sem skv. samningum į aš ljśka viš og afhenda Fįfni Offshore į nęsta įri (2017).

Havyard-Fafnir-Viking-OrderŽaš blasir žó viš, aš afar ólķklegt er aš nokkru sinni verši lokiš viš Fįfni Viking. Į lišnu įri sömdu Fįfnir Offshore og Havyard um aš fresta afhendingu skipsins. Og nś hafa birst fréttir um aš fyrirtękin séu bśin aš semja um aš Fįfnir Viking verši fęršur yfir ķ annaš félag (sem sagt śr Fįfni Offshore og ķ dótturfélag žess).

Žar er hugsunin bersżnilega sś aš takmarka įhęttu Fįfnis Offshore af śtgjöldum vegna Fįfnis Viking. Kannski vęri nęr aš segja aš meš žessu sé veriš aš koma skrokknum į Fįfni Viking snyrtilega fyrir ķ ógjaldfęru félagi. Eftir stendur spurningin hvernig fer um kostnaš sem Havyard hefur nś žegar oršiš fyrir vegna undirbśnings į smķšinni og ennžį er ógreiddur? Žvķ varla hefur Havyard įhuga į aš bera žann kostnaš.

Tekur Havyard snśning į Fįfni Offshore?

Aš teknu tilliti til erfišrar stöšu Havyard, er lķklegt aš fyrirtękiš muni žarna nżta alla möguleika til aš nį meiri fjįrmunum af Fįfni Offshore vegna višskipta fyrirtękjanna. Tķminn mun leiša ķ ljós hvort Fįfnir Offshore hefur meš žessum samningum viš Havyard nįš aš takmarka įhęttu sķna meš žeim hętti sem stjórn félagsins viršist įlķta.


Vel heppnuš vindorka ķ noršri

Sumariš 2014 įttu sér staš miklar framkvęmdir viš Berlevoginn ķ Finnmörku. Žarna var reist 45 MW vindorkuver į sjįlfum nyrsta odda Noregs.

Norway-Raggovidda-Vindkraft_Wind-Power-2Žar er um aš ręša fimmtįn turna og hver um sig meš 3 MW hverfil frį Siemens. Og žaš sem er alveg sérstaklega athyglisvert viš žetta vindorkuverkefni, kennt viš Raggovidda, er aš fyrsta heila starfsįriš (2015) skilaši blįsturinn žarna hvorki meira né minna en um 200 GWst. Sem er Noregsmet ķ nżtingu vindorkuvers, ž.e. mišaš viš uppsett afl. Og nįlęgt heimsmeti.

Raforkuframleišslan žarna m.v. uppsett afl er sem sagt meš žvķ allra mesta sem žekkist ķ vindorku ķ heiminum eša um og yfir 50%. Žetta er aš vķsu töluvert minni nżting en gengur og gerist ķ ķslenskum vatnsafls- og jaršvarmavirkjunum. En žetta er engu aš sķšur mjög hagkvęm vindorkustöš žarna ķ Raggovidda.

Til samanburšar er t.d. įhugavert aš Raggovidda skilar nokkuš svipašri framleišsla m.v. afl eins og gerist ķ Ķrafossstöš og Vatnsfellsvirkjun. Sem sżnir vel aš žaš getur sannarlega veriš vit ķ vindorku. Til samanburšar mį einnig nefna aš vindurinn žarna ķ Raggovidda skilaši meiri raforkuframleišslu en t.a.m. Laxįrvirkjun og um helmingnum af allri žeirri raforku sem Sogsvirkjanirnar žrjįr almennt gera. Nżting vindorku getur žvķ bersżnilega veriš raunverulegur valkostur ķ staš žess aš rįšast ķ gerš rennslisvirkjana ķ fallegum bergvatnsįm.

Norway-Raggovidda-Vindkraft_Wind-Power-3Kostnašurinn viš Raggovidda var į bilinu NOK 600-650 milljónir. Sem merkir aš kostnašurinn pr. MW er mjög hógvęr. Ž.e. töluvert undir USD 2 milljónir/MW og žaš žrįtt fyrir aš gengi NOK sé nś mjög lįgt.

Žetta er vel aš merkja mun lęgri byggingakostnašur en gengur og gerist ķ vatnsafls- og jaršvarmavirkjunum hér į landi. Į móti kemur aš ķslenskar vatnsafls- og jaršvarmavirkjanir skila almennt miklu meiri nżtingu. En eins og įšur sagši er nżting Raggovidda žó žaš mikil, mišaš viš afl, aš žaš fer langt meš aš jafnast į viš sumar ķslenskar virkjanir. Žetta mį žakka góšum vindi žarna nyrst ķ Noregi, en einnig žvķ aš žessi tękni er aš taka framförum. Žess vegna er ešlilegur sį mikli vöxtur sem veriš hefur ķ nżtingu vindorku vķša ķ heiminum - og er spįš aš haldi įfram į nęstu įrum og įratugum.

Norsk_vindkraftproduksjon_GWh_Produksjon_chartbuilder-800x450Uppbygging ķ vindorku hefur veriš nokkuš hröš ķ Noregi sķšustu įrin. Og nś er svo komiš aš Noršmenn framleiša um 2,5 TWst af raforku meš žessum hętti įrlega. Žaš er įmóta eins og helmingurinn af allri raforkuframleišslu Kįrahnjśkavirkjunar (sem er langstęrsta virkjun į Ķslandi). Til samanburšar er einnig įhugavert aš žetta er miklu meiri raforka en HS Orka framleišir. Og jafngildir um 3/4 af allri raforkuframleišslu ON/OR. Norsk vindorka er žvķ sannarlega umtalsverš, žó svo hśn sé einungis lķtiš hlutfall af allri raforkuframleišslu ķ Noregi.

Norway-Raggovidda-Vindkraft_Wind-Power-4Almennt er nżting vindorkuvera ķ Noregi nįlęgt 30% (ž.e. hlutfall klkst yfir įriš sem tśrbķnurnar skila fullum afköstum). Žetta er mun betri nżting en vķšast hvar annars stašar ķ heiminum. Og įriš 2015 nįši nżtingin ķ Noregi vel aš merkja nęstum žvķ 35%.

Žetta er žó smįręši mišaš viš žaš sem vindorka viršist geta skilaš į Ķslandi. Žvķ skv. upplżsingum frį Landsvirkjun hafa vindrafstöšvarnar į Hafinu ofan viš Bśrfell veriš meš nżtingu nįlęgt 40%. Sem gefur vķsbendingu um aš ķslensk vindorka sé ekki sķšur hagkvęm en norsk. Žaš er žvķ fyllsta įstęša til aš huga meira aš nżtingu vindorku į Ķslandi.


Versti kosturinn valinn

Havila Shipping er norsk skipaśtgerš sem einkum žjónustar olķuišnašinn. Įriš 2014 įkvįšu Ķslandsbanki og Arion banki aš lįna verulega fjįrmuni til Havila. Žaš eitt og sér aš Havila skuli hafa žurft į fjįrmunum aš halda frį ķslenskum bönkum segir allt sem segja žarf. Enda śtlit fyrir aš žetta Noregsęvintżri bankanna verši ekki aldeilis ferš til fjįr.

Norway-Offshore-Services-Share-Price_2014-2016-1

Žaš sem er žó kannski athyglisveršast er aš af helstu fyrirtękjunum ķ Noregi ķ žessari tegund af žjónustu, sem skrįš eru ķ kauphöllinni ķ Osló, var Havila sennilega allra versti kosturinn. Til aš lįna fjįrmuni.

Ķ nżlegu yfirliti um veršžróun slķkra fyrirtękja ķ norsku kauphöllinni, kemur nefnilega fram aš žaš er Havila sem hefur hruniš mest ķ verši. Og er fariš aš nįlgast žaš aš vera veršlaust. Sem er aušvitaš til merkis um aš fjįrfestar hafi afskaplega litla trś į aš Havila geti foršast gjaldžrot.

Į tķmabilinu jśnķ 2014 til mars 2016 gufaši um 94% af veršmęti Havila upp į hlutabréfamarkašnum. Flest samanburšarfyrirtękjanna lękkušu į bilinu 70-90% į žessu tķmabili. Ekkert af fyrirtękjunum missti eins hįtt hlutfall af veršmęti sķnu eins og Havila. Havila var žvķ afleitur kostur aš fjįrmagna.

Norway-Offshore-Risk_2006-2016-2Svo viršist sem ķslenskir bankar hafi ekki įttaš sig į įhęttunni žegar žeir įkvįšu aš gerast meš žessum lįnveitingum žįtttakendur ķ norska olķubransanum. En kannski vęri nęr aš segja aš ķslensku bankana hafi beinlķnis žyrst ķ įhęttu. Žessu til stušnings mį benda į, aš ekki ber į öšru en aš strax įriš 2009 hafi įhętta ķ norska olķužjónustugeiranum fariš vaxandi mišaš viš ašrar helstu greinar olķuišnašarins žar ķ landi. Sbr. grafiš hér til hlišar. Og tölfręšin bendir til žess aš įhęttan žarna ķ olķužjónustugeiranum hafi vaxiš mjög hratt įrin 2012 og 2013.

Mišaš viš žetta er vel skiljanlegt af hverju fyrirtęki ķ olķužjónustunni įttu a.m.k. sum hver oršiš ķ erfišleikum meš aš fjįrmagna sig ķ Noregi, žegar kom fram į seinni hluta 2013. M.ö.o. žį var įhęttan af svona lįnveitingum įlitin fara hratt vaxandi į žessum tķma. Og žar meš varš dżrara fyrir fyrirtęki ķ žessum geira olķuišnašarins aš fjįrmagna sig. En žį stukku Ķslandsbanki og Arion banki til. Og geršust stoltir lįnveitendur  til Havila. Sbr. lżsingin ķ įrsskżrslu Ķslandsbanka: Ķslandsbanki is proud to be among Havilas preferred financial partners, providing the company both a bilateral facility and participating in a syndicated facility.

Havila-SubseaŽess mį svo geta aš mögulega voru fjįrfestingar į vegum ķslandssjóša (Akurs) og Landsbréfa (Horns II) ķ ķslenska olķužjónustufélaginu Fįfni Offshore, studdar sterkari rökum en įšurnefndar lįnveitingar til Havila. Žvķ Fįfnir Offshore var meš skip sem var sérsmķšaš til ķshafssiglinga - og vegna lķtils frambošs į žeim markaši var žetta žvķ mögulega įhugaveršara verkefni en aš fara inn ķ hefšbundnu žjónustuskipaśtgeršina.

Žaš er engu aš sķšur augljóst aš meš aškomu sinni aš Fįfni Offshore tóku hluthafarnir verulega įhęttu. Sem er reyndar ešli hlutafjįrfjįrfestinga. Žaš sem er kannski undarlegast er aš į hluthafafundi ķ Fįfni Offshore ķ febrśar sem leiš, stóš meirihluti hluthafanna aš įkvöršunum sem sennilega munu reynast óskynsamlegar. Fyrir flesta hluthafana. Ef ekki alla. En spyrjum aš leikslokum.


Mikilvęgi réttra og hlutlausra upplżsinga

Hlutlausir og įreišanlegir fagašilar eru įkaflega mikilvęgir. Eins og t.a.m. hįskólarnir. Žess vegna var óheppilegt hversu villandi mynd skżrslan Įhrif stórišjuframkvęmda į ķslenskt efnahagslķf gaf af raforkuverši til įlvera į Ķslandi. Eins og lżst var ķ grein hér į Orkublogginu ķ gęr. Ekki sķšur slęmt er žegar fjölmišlar og hagsmunaašilar grķpa slķkar villandi upplżsingar og birta žęr eins og um stašreyndir sé aš ręša. 

Veršiš til įlvera į Ķslandi oftast töluvert langt undir heimsmešaltalinu

Til upprifjunar skal minnt į aš ķ umręddri skżrslu (sbr. pdf-skjal hér) sagši aš raforkuverš til įlveranna į Ķslandi viršist „vera į sama bili og annars stašar aš jafnaši“. Žetta var ekki rétt. Hiš rétta hefši veriš aš segja aš flest bendi til žess aš raforkuverš hér til įlvera sé aš jafnaši um 25-30% lęgra en annars stašar aš jafnaši. Eins og śtskżrt var ķ sķšustu grein; Alltaf undir mešalverši.

Raforkuverd-alver-LV-heimur_2002-2010Žess mį geta aš sķšan umrędd skżrsla kom śt įriš 2009, hefur žessi veršmunur lķtt breyst. Og stundum oršiš meiri - ķslensku orkufyrirtękjunum ķ óhag. Ķ slķkum samanburši hefur žaš žó hękkaš ķslenska mešalveršiš aš raforkuverš til eins įlveranna hér hękkaši verulega meš nżjum orkusamningi įriš 2010. Sį samningur var milli Landsvirkjunar og eiganda įlversins ķ Straumsvķk.

Sķšan 2009 hefur hękkandi raforkuverš til įlvera erlendis almennt veriš meš žeim hętti aš aš munurinn į ķslenska og alžjóšlega mešalveršinu hefur oftast veriš svipašur eša meiri en var žarna į fyrsta įratug aldarinnar. Veršmunurinn er žó aš sjįlfsögšu sķbreytilegur frį įri til įrs. En almennt er umrętt mešalverš į Ķslandi töluvert langt undir heimsmešaltalinu.

Einhverjir kunna aš halda žvķ fram aš grafiš hér aš ofan innihaldi ekki sambęrilegar upplżsingar. Žarna er nefnilega ekki gefiš upp mešalverš Landsvirkjunar (LV) til įlvera, heldur til stórišjunnar allrar. Sem merkir aš žarna er raforkuveršiš til jįrnblendiverksmišju Elkem į Grundartanga lķka inni ķ mešaltalinu.

Aluminum-electricity-tariffs-to-smelters_world-and-iceland-landsvirkjun-2014En žaš skiptir litlu mįli. Af eldri įrsskżrslum jįrnblendiverksmišjunnar mį sjį aš žó svo raforkuveršiš til hennar sé lįgt, er žaš ekki svo lįgt aš žaš dragi mešalverš Landsvirkjunar til stórišju mikiš nišur (og žaš žó svo mešalveršiš til įlveranna sś nś oršiš nokkru hęrra en til jįrnblendisins). Hér skiptir og mįli aš hlutfall jįrnblendiverksmišjunnar ķ raforkuvišskiptum Landsvirkjunar er ekki nęgjanlega mikiš til aš umtalsveršur munur verši į mešalverši LV til stórišju og mešalverši LV til įlvera. Nś um stundir er stašan t.a.m. sś, aš mešalverš LV til stórišju er einungis um hįlfum dollar lęgra pr. MWst en mešalverš LV til įlvera.

Įhrif raforkusamnings LV viš Elkem hefur žvķ óveruleg įhrif į mešalveršiš. Žetta į alveg sérstaklega viš eftir 2006, ž.e. eftir aš Fjaršaįl var tekiš til starfa. Um mešalveršiš til įlveranna į Ķslandi mį svo lķka vķsa į žetta graf.

Loks mį geta žess aš mešalverš ON/OR og HS Orku til įlvera er örugglega nokkuš lęgra en mešalverš LV til įlvera (žvķ raforkusamningur LV vegna Straumsvķkur frį 2010 dregur mešalverš LV upp, en mešalverš ON/OR og HS Orku til Noršurįls er mjög lįgt). Žess vegna mį fullyrša aš mešalveršiš į raforku til įlvera į Ķslandi er eilķtiš lęgra en kemur fram į gröfunum hér aš ofan.

Įlfyrirtękin fögnušu nišurstöšunni

Įšurnefnd skżrsla frį 2009 hafši žann stóra galla aš meš röngum eša villandi upplżsingum ķ svona skżrslu var höggviš aš žeim sem gagnrżnt höfšu lįgt raforkuverš til įlvera og stórišju į Ķslandi. Żmsir hagsmunaašilar gripu skżrsluna į lofti og hömpušu henni og sögšu hana sżna aš raforkuverš hér til įlvera vęri alls ekki lįgt. Žannig nżtti ĶSAL ķ Straumsvķk (Rio Tinto Alcan) sér skżrsluna til aš segja eftirfarandi (leturbreyting er Orkubloggsins):

Straumsvik-Olafur-Teitur-GudnasonFullyršingar um „gjafverš“ til įlvera į Ķslandi standast ekki meš hlišsjón af žeirri nišurstöšu Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands aš žau greiši nįlęgt mešalverši įlvera ķ heiminum.

Žess mį geta aš į žessum tķma, ž.e. 2009, var įlveriš ķ Straumsvķk aš greiša miklu lęgra raforkuverš en žaš gerir ķ dag. Og greiddi žį reyndar lęgsta veršiš af öllum įlverunum hér. Eins og sjį mį į žessu grafi.

Aušvitaš tóku fleiri žįtt ķ aš breiša śt glešibošaskap skżrslunnar um bęrilegt raforkuverš til įlvera į Ķslandi. Žannig segir eftirfarandi ķ umsögn Samtaka įlframleišenda um skżrsluna (en Samįl var vel aš merkja stofnaš um įri eftir śtkomu skżrslunnar - sennilega til höfušs hugmyndarinnar um sęstreng milli Ķslands og Evrópu og gegn įformum LV um aš auka aršsemi af orkusölu fyrirtękisins):

Skżrsla žessi er unnin af Hagfręšistofnun fyrir Išnašarrįšuneytiš. Hśn hefur aš geyma fjölmargar gagnlegar upplżsingar um žjóšhagsleg įhrif stórišju hér į landi. Žar kemur mešal annars fram aš flest bendi til žess aš žjóšhagslega hagkvęmt sé aš rįšast ķ framkvęmdir viš stórišju į nęstu įrum.

Samorka kinkaši kolli

Meira aš segja Samorka (Samtök orku- og veitufyrirtękja į Ķslandi) kinkaši kolli yfir nišurstöšu skżrsluhöfunda um samhengi raforkuveršs til įlvera į Ķslandi og ķ heiminum. Žvķ į vef Samorku birtist eftirfarandi frétt:

Samorka hefur engar frekari upplżsingar um raforkuverš til stórišju og getur žvķ ekki stašfest žessa įlyktun Hagfręšistofnunar. Hins vegar er įstęša til aš vekja athygli į žessari nišurstöšu stofnunarinnar žar sem žvķ er išulega haldiš fram aš orkuverš til stórišju sé meš lęgsta móti hérlendis.

Samorka-logoŚr žvķ Samorka tók žaš sérstaklega fram aš samtökin gętu ekki stašfest (ranga) nišurstöšu Hagfręšistofnunar, mį spyrja sig af hverju Samorku žótti tilefni til „aš vekja athygli į žessari nišurstöšu stofnunarinnar žar sem žvķ er išulega haldiš fram aš orkuverš til stórišju sé meš lęgsta móti hérlendis“. Meš žessu var Samorka nefnilega augljóslega aš gefa žaš ķ skyn, aš meš nišurstöšu Hagfręšistofnunar vęri bśiš aš hrekja mįlflutning žeirra sem segšu aš raforkuveršiš hér til stórišju vęri lįgt.

Žarna hefši Samorka betur sleppt sķšustu setningunni ķ tilvitnuninni hér aš ofan. Samorka hefši lķka įtt aš hugleiša hvort nišurstaša Hagfręšistofnunar kynni aš vera röng. Hryggjarstykkiš ķ Samorku eru jś orkufyrirtękin. Ž.į m. eru žrjś žau stóru sem selja raforku til įlvera. Žau hljóta aš hafa bśiš yfir einhverri žekkingu į žvķ hvar žau stęšu ķ slķkri raforkusölu ķ alžjóšlegum samanburši. Žau hljóta žvķ aš hafa vitaš aš umrędd nišurstaša skżrslunnar um raforkuveršiš var villandi.

OR-husŽótti kannski žessum orkufyrirtękjum (sem öll voru innan Samorku) heppilegt aš fį žann dóm frį Hagfręšistofnun og išnašarrįšuneytinu aš žau vęru aš fį hiš bęrilegasta verš frį įlverunum? Jafnvel žó svo sannleikurinn vęri sį aš orkuveršiš sem žau voru aš fį var ķ reynd hlutfallslega miklu lęgra en skżrslan gaf til kynna. Vildu viškomandi orkufyrirtęki į žessum tķma kannski ekki aš žaš kęmist upp um hversu raforkuveršiš til įlveranna hér vęri hlutfallslega lįgt?

Tekiš skal fram aš žaš er mat Orkubloggarans aš starfsemi og įlitsgjöf Samorku hafi fariš batnandi į sķšustu įrum. En ég held žó aš ennžį birtist Samorka mörgu fólki sem afar gamaldags virkjunarsamtök. Žess mį geta aš um 80 milljónum króna er į įri hverju variš ķ rekstur Samorku.

Kęruleysi ķ heimildaöflun olli rangri nišurstöšu um raforkuveršiš 2009

Sś įlyktun ķ umręddri skżrslu įriš 2009 aš raforkuverš hér til įlvera hafi žį veriš į sama bili og annars stašar ķ heiminum var röng eša a.m.k. ansiš villandi. Skżringin į žessari einkennilegu nišurstöšu viršist einkum hafa veriš sś, aš žarna var einungis stušst viš eina heimild um raforkuverš til įlvera ķ heiminum. Aš auki viršist sem žarna hafi höfundar skżrslunnar ruglaš saman įrunum 2006 og 2007 (žaš var nefnilega įriš 2006 sem mešalveršiš ķ heiminum var um 27 USD/MWst; ekki įriš 2007 eins og skżrsluhöfundar héldu). 

Ešlilegast hefši veriš aš nišurstaša skżrsluhöfunda hefši veriš sś, aš sterkar vķsbendingar vęru um aš raforkuverš LV til įlveranna vęri almennt töluvert lęgra en heimsmešaltališ. Og aš munurinn žarna vęri sennilega oft į bilinu 20-30%. Undantekning hafi veriš įriš 2006, žegar mjög hįtt įlverš varš til žess aš įlveršstengdir raforkusamningar skilušu LV óvenju hagstęšu mešalverši. En žaš var sem sagt undantekning. Strax įriš 2007 var aftur fariš aš bera į verulegum veršmun.

Fjölmišlar kynna bošskapinn lķkt og sannleika

Żmsir fjölmišar tóku sig aš sjįlfsögšu til og birtu fréttir af skżrslunni. Og endurtóku gagnrżnilaust hina einkennilegu įlyktun žar um raforkuveršiš. Žannig mį sjį eftirfarandi į vefnum visir.is:

Aš mati Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands er orkuverš til stórišju ķ mešallagi hįtt hérlendis. [...] Ķslenskir orkusalar hafa ašspuršir sagt orkuverš til stórišju hérlendis vera nįlęgt mešallagi žess veršs sem slķk fyrirtęki greiša į heimsvķsu. 

Ķ Morgunblašinu birtist lķka frétt um žessa skżrslu Hagfręšistofnunar. Žar sagši m.a. eftirfarandi (Morgunblašiš minnti žó vel aš merkja lesendur sķna į aš annaš sjónarmiš mętti sjį ķ annarri skżrslu):

Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur skilaš išnašarrįšuneytinu umbešinni skżrslu um hagręnt mat į įhrifum stórišjuframkvęmda į ķslenskt efnahagslķf. Ķ skżrslunni kemur m.a. fram aš raforkuverš til įlvera, samkvęmt įrsreikningum Landsvirkjunar, sé į sama bili og annars stašar. Žaš er annaš en fram hefur komiš frį höfundum skżrslu Sjónarrandar ehf. fyrir fjįrmįlarįšuneytiš, aš orkuverš til įlvera hér į landi sé lįgt og lķtil žjóšhagsleg aršsemi sé af stórišjuframkvęmdum.

Išnašarrįšherra tók undir įlyktun skżrslunnar

Einkennilegast var kannski žaš aš žįverandi išnašarrįšherra, Katrķn Jślķusdóttir, var mešal žeirra sem gleypti gagnrżnislaust viš žvķ sem žarna birtist um raforkuveršiš. Eins og kom fram ķ frétt RŚV um mįliš (feitletrun er Orkubloggsins):

Katrin-Juliusdottir-RUV-2009Katrķn Jślķusdóttir išnašarrįšherra segir athugun išnašarrįšuneytis og Hagfręšistofnunar Hįskólans, benda til aš įlfyrirtękin greiši mešalverš fyrir orkuna en ekki fjóršungi minna eins og kemur fram ķ nżlegri trśnašarskżrslu fyrir Noršurįl. Rįšuneytiš hafi fylgst meš žvķ sem vitaš er um įlverš į Ķslandi. Nišurstaša rįšuneytisins sé sś aš mešalverš fįist fyrir orkuna.

Nišurstaša rįšuneytisins? Žaš var og. Af žessu tilefni er vert aš ķtreka aš nįnast allt umrętt tķmabil, 2002-2010, var mešalverš į raforku Landsvirkjunar til stórišju og til įlvera nokkru lęgra en mešalverš į raforku til įlvera ķ heiminum. Til hlišsjónar hér mį einnig vķsa ķ žaš sem sagši ķ skżrslu Eftirlitsstofnunar EFTA (ESA) įriš 2011 (leturbreyting hér - til aš leggja įherslu į hversu fjarri žetta įlit er žeirri įlyktun sem birtist ķ skżrslu Hagfręšistofnunar 2009):

During 2009 Landsvirkjun commissioned the British consultancy company CRU to review and assess the existing preliminary agreement with Alcan. According to the information provided, CRU established that out of 184 aluminium smelters worldwide, Iceland provided the 14th lowest price and 3rd lowest out of 32 smelters in Europe.

Mikilvęgi vandašra og hlutlausra upplżsinga

Hiš rétta ķ mįlinu er aš flest bendir til žess aš mešalverš į raforku til įlvera hér er og hefur um langt skeiš almennt veriš töluvert undir heimsmešaltali. Og žaš var rangt eša a.m.k. mjög villandi hjį Hagfręšistofnun aš segja aš orkuveršiš hér „viršist žvķ vera į sama bili og annars stašar aš jafnaši“. Žetta var aušvitaš mišur, žvķ réttar og hlutlausar upplżsingar eru įkaflega mikilvęgar. Viš getum svo spurt okkur af hverju žaš var svo lengi almennur skilningur į Ķslandi, aš mešalverš į raforkunni hér til įlvera vęri alls ekki lįgt?


Alltaf undir mešalverši

Raforkuverš til įlvera į Ķslandi er bundiš ķ langtķmasamningum og er žaš verš ekki gert opinbert. Śt frį įrsreikningum Landsvirkjunar mį žó ętla aš žaš hafi hin sķšustu įr veriš į bilinu 25-28 US mill į kWst [25-28 USD/MWst]. Til samanburšar mį nefna aš samkvęmt World Bureau of Metal Statistics var mešalverš ķ heiminum įriš 2007 27 US mill į kWst [27 USD/MWst]. Verš hér viršist žvķ vera į sama bili og annars stašar aš jafnaši.

Electricity-tariffs-to-aluminum-smelters_world-and-iceland-2008_cru-2009_askja-energy-partnersŽannig segir ķ skżrslu Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands frį įrinu 2009 (leturbreyting og skżringar ķ hornklofum eru Orkubloggsins). Skżrslan sś ber titilinn Įhrif stórišjuframkvęmda į ķslenskt efnahagslķf og hana mį sjį ķ heild hér į vef Atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins.

Umrędd nišurstaša Hagfręšistofnunar ver vel aš merkja nokkuš fjarri raunveruleikanum. Almennt hefur mešalverš til įlvera į Ķslandi veriš töluvert langt undir heimsmešalveršinu. Munurinn žarna hefur oft veriš į bilinu 20-30% (ķslensku orkufyrirtękjunum ķ óhag). Hér aš ofan mį sjį graf frį CRU Group sem sżnir mešalveršiš til įlvera ķ heiminum. Inn į grafiš er bśiš aš bęta viš mešalverši Landsvirkjunar (blįu punktarnir). Minnt skal į aš skżrsla Hagfręšistofnunar var birt 2009 og žvķ er 2008 sķšasta įriš sem tilgreint er į grafinu. En žess mį geta aš umręddur veršmunur er ennžį fyrir hendi og er oftast hlutfallslega engu minni en var (sbr. einnig žetta graf hér).

Aluminum-Price_1989-2016Einungis įriš 2006 var mešalverš Landsvirkjunar til stórišju og įlvera svipaš og mešalverš til įlvera ķ heiminum. Eins og glögglega mį sjį į grafinu hér aš ofan. Žaš įr (2006) var mjög óvenjulegt. Žvķ žį var verš į įli alveg einstaklega hįtt (sbr. grafiš hér til hlišar). Vegna verštengingar ķ raforkusamningunum hér milli įlveranna og Landsvirkjunar viš įlverš, naut Landsvirkjun góšs af žessu óvenju hįa įlverši. Žarna var um mjög óvenjulegt įstand aš ręša. Įriš 2006 var žvķ undantekning frį žvķ sem veriš hefur aš jafnaši.

Svo bķšur mašur bara spenntur eftir žvķ aš śtsendarar Noršurįls spretti fram og segi aš žarna sé veriš aš bera saman epli og appelsķnur. Vegna žess aš raforkuverš til jįrnblendiverksmišjunnar (sem er jś ekki įlver) skekki samanburšinn. En svo er alls ekki. Óvissumörkin vegna žessa rśmast innan blįu punktana.

Nordural-smelter-icelandNišurstašan er sś aš allt tķmabiliš 2002-2008 var mešalverš į raforku Landsvirkjunar til įlvera lęgra en mešalverš į raforku til įlvera ķ heiminum. Og oftast töluvert miklu lęgra. Og hér er vel aš merkja veriš aš tala um mešalverš. Fjölmörg įlver ķ heiminum greiša miklu hęrra orkuverš en mešalverš til įlvera heimsins. Og einungis örfį af öllum rśmlega tvö hundruš įlverum heimsins greiša jafn lįgt raforkuverš eins og Noršurįl og Fjaršaįl.


Rafbķlavęšing framundan?

Er rafbķllinn loks aš verša mikilvęgur valkostur bķlaeigenda?

BNEF-Car-electric-forecast_2016-2040Bloomberg New Energy Finance (BNEF) viršist įlķta aš svo sé. Skv. nżrri śttekt BNEF mun sala į rafbķlum aukast grķšarlega į komandi įrum og įratugum - eša hįtt ķ hundrašfaldast fram til 2040. Og aš žį verši įrleg sala į nżjum rafbķlum um 41 milljónir bķla. Til samanburšar seldust um 460 žśsund svona bķlar įriš 2015.

Meš rafbķlum er hér annars vegar įtt viš hinn raunverulega hreina rafbķl; bķl sem gengur į raforkunni einni saman (Battery Electric Vehicle eša BEV). Og sś raforka kemur aš sjįlfsögšu frį rafgeymi bķlsins; sérhönnušum rafgeymi sem inniheldur nęga orku til aš koma bķlnum jafnvel hundruš km į einni og sömu hlešslunni. Rafbķlum tilheyrir svo einnig annar flokkur, sem er tvinnbķllinn (Plug-In Hybryd Electric Vehicle eša PHEV). Hann er meš hlašanlegan rafgeymi, sem knśiš getur bķlinn, en bķllinn er einnig meš hefšbundna bķlvél sem kemur til skjalanna žegar rafhlešslan er uppurin. 

Žaš sem er sérlega athyglisvert viš žessa nżju spį BNEF er hreint ótrśleg fjölgun sem spįš er ķ nżjum rafbķlum įn hefšbundinnar vélar (ž.e. BEV). Ķ dag žekkjum viš żmsa slķka bķla, t.d. Nissan Leaf og Tesla (žar hefur S-tżpan veriš vinsęlust). Söluhęsti bķllinn sem flokkast sem PHEV er aftur į móti Chevrolet Volt.

BNEF-Car-electric-forecast_2016-2040_3Ķ framhaldi af žessari spį BNEF um ęvintżralegan vöxt rafbķla, hefur Bloomberg hreinlega dęlt śt fréttum um žaš hvernig rafbķllinn muni senn höggva ķ eftirspurn eftir olķu. Žar mį nefna fyrirsagnir eins og Here’s How Electric Cars Will Cause the Next Oil Crisis, The Peak Oil Myth and the Rise of the Electric Car, Superior Electric Cars are on Their Way, and They Could Begin to Wreck Oil Markets Within a Decade.

Umrędd spį BNEF er mjög į skjön viš spįr helstu olķuframleišendanna, hvort sem er t.d. spį OPEC eša spį Exxon MObil. En ef BNEF hefur rétt fyrir sér mun fjölgun rafbķla innan tķu įra létta į eftirspurnina eftir olķu sem nemur um 2 milljónum tunna/dag. Žaš vill svo til aš žaš magn eitt og sér getur haft gķfurleg įhrif į žaš hvernig olķuverš žróast. Og BNEF įlķtur aš įriš 2040 verši fjölgun rafbķla oršin svo mikil aš žaš létti į olķueftirspurn sem nemur um 13 milljónum tunna/dag!

Allir žessi rafbķlar munu žurfa ašgang aš geysilegu magni af raforku. BNEF įlķtur aš įrleg raforkunotkun rafbķlaflotans įriš 2040 muni nema hvorki meira né minna en 1.900 TWst. Sem er svakalegt magn eša um 10% af allri žeirri raforku sem heimurinn er aš nota įrlega nś um stundir (nś notar heimurinn um 20.000 TWst įrlega).

Tesla-Model-S-P85D-PicturesŽessi žróun yrši lķtiš vandamįl fyrir land eins og Ķsland. Žvķ į Ķslandi er framleidd langmest raforka sem nokkur žjóš veraldarannar framleišir (mišaš viš höfšatölu). Viš munum žvķ fara létt meš aš skaffa orku vegna rafbķlaflotans.

Ķ mörgum öršum löndum mun žróun af žessu tagi aftur į móti geta skapaš vandamįl. Žvķ erfitt kann aš verša aš uppfylla hratt vaxandi eftirspurn eftir raforku. Sem um leiš kann aš skapa Ķslandi įhugaverš tękifęri til śtflutnings į raforku. Žaš er žvķ nokkuš augljóst aš EF spį BNEF um žróun rafbķlanotkunar gengur eftir, er bjart framundan ķ ķslenskum raforkuišnaši. Og haldiši žaš verši ljśft aš lķša hljóšlaust um Svķnahrauniš!


Ólag hjį MetalPrices.com

Metal-Prices-com-logoŽegar žetta er skrifaš eru gröf, sem venjulega birtast hér til hlišar, ekki aš birtast. Įstęšan er óljós, en svo viršist sem ólag sé į vefnum MetalPrices.com. Žangaš sękir Orkubloggiš gröf um veršžróun į hrįolķu, jaršgasi og įli. Vonandi kemst žetta ķ lag sem fyrst.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband