Skipan orkumįla į Ķslandi

magma_energy_web_1027467.jpgŽann 27. jślķ s.l. (2010) įkvaš rķkisstjórnin aš skipa sérstaka nefnd til aš meta lögmęti kaupa Magma Energy į HS Orku. Nefndin skyldi skila nišurstöšu sinni ekki sķšar en 15. įgśst. Žaš dróst nokkuš, en ķ fyrradag (17. september) kom svo nišurstašan.

Nefndin komst reyndar ekki aš nišurstöšu um žaš hvort kaup Magma hafi veriš lögmęt eša ólögmęt. Sem kunnugt er, snżst žetta um žaš hvort žaš hafi samrżmst ķslenskum lögum aš kanadķskt fyrirtęki stofnaši fyrirtęki ķ öšru ašildarrķki EES (Svķžjóš) og žaš fyrirtęki fjįrfesti ķ raforkuvinnslu į Ķslandi - eins og kanadķska Magma Energy gerši žegar žaš keypti HS Orku. Og sem fyrr segir, var nišurstaša nefndarinnar alveg dśndrandi annaš-hvort-eša. Nefnilega sś aš kaup Magma séu hugsanlega lögleg, en kunni žó reyndar aš vera ólögleg. Sem sagt opin ķ bįša enda.

Nefndin klykkti svo śt meš žvķ aš segja aš einungis dómstólar geti kvešiš endanlega upp śr meš žaš hvort kaup Magma séu ķ samręmi viš lög eša andstęš žeim. Žaš er aušvitaš dįsamleg speki aš komast aš žeirri nišurstöšu, aš žaš séu dómstólar sem hafa lokaoršiš um hvaš sé rétt lagatślkun žegar uppi er lögfręšilegur įgreiningur! En nefndin treysti sér sem sagt ekki til aš kveša skżrlega į um žaš hver lķklegasta nišurstašan vęri aš hennar mati, ef til dómsmįls kęmi.

Sumir fjölmišlar hafa reyndar tślkaš nišurstöšu nefndarinnar svo aš hśn telji kaupin vera lögmęt. Kannski hefur žaš ruglaš suma ķ rķminu aš ķ skżrslu nefndarinnar eru settar upp žaš sem mį kalla fjórar svišsmyndir. Skv. žremur žeirra eru kaupin talin vera lögmęt, en skv. einni žeirra ólögmęt. Žetta hafa fjölmišlar kannski tślkaš svo aš 75% lķkur séu į žvķ aš kaupin hafi veriš ólögmęt. En žaš er alröng tślkun. Hiš rétta er aš nefndin komst ekki aš neinni skżrri nišurstöšu žarna um. Eša eins og nefndarmenn sjįlfir oršušu žaš:

magma_hs-orka_kaup.png

Žau įlitamįl sem hér hafa veriš reifuš eru lagalega flókin en varša jafnframt rķka almannahagsmuni. Žaš er nišurstaša nefndar um orku- og aušlindamįl aš žaš sé ekki į fęri annarra en dómstóla aš kveša endanlega upp śr um hvernig beri aš lķta į stašreyndir ķ mįli sem žessu og hvaša tślkun laganna sé rétt.

Svo mörg voru žau orš. Ekki veršur séš aš rķkisstjórnin geti veriš nokkru nęr eftir aš hafa fengiš žetta nefndarįlit ķ hendur. En nefndin hefur žó engan veginn lokiš störfum. Af žvķ hlutverk žessarar nefndar var ekki ašeins aš gefa įlit sitt um lögmęti kaupa Magma į HS Orku - žaš var bara fyrsta verkefni nefndarinnar. Nefndin į lķka aš skoša einkavęšingarferliš vegna Hitaveitu Sušurnesja. Nišurstöšum žar um į hśn aš skila fyrir lok september. Loks į nefndin ķ žrišja lagi aš skoša žaš sem kallaš er "starfsumhverfi orkugeirans". Nišurstöšum sķnum um žaš į nefndin aš skila fyrir lok desember. Ķ žessu sķšastnefnda felst m.a. aš gera "almenna śttekt į einkavęšingu ķ orkugeiranum, hagsmunatengslum, samskiptum hagsmunaašila og žróun lagaumhverfis ķ žvķ tilliti".

Öll žessi verkefni nefndarinnar leišir af yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar vegna orku- og aušlindamįla, sem samžykkt var ķ kjölfar heldur sķšbśins upphlaups nokkurra žingmanna VG nś sķšsumars, vegna kaupa Magma į HS Orku. Verkefnum nefndarinnar er lżst nįnar ķ sérstöku fylgiskjali, sem nįlgast mį į vef forsętisrįšuneytisins. Žetta eru ansiš višamikil verkefni sem nefndinni eru falin og satt aš segja mį hśn varla slį slöku viš til aš standast tķmaplaniš. Endanlegur skilafrestur į vinnu nefndarinnar er, sem fyrr segir, ķ desemberlok.

En ķ reynd skiptir žessi nefnd litlu mįli. Žaš magnašasta viš žetta Magma-mįl er nefnilega žaš, aš ķ sömu yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar og žeirri sem kvaš um skipan og verkefni umręddrar nefndar, var lķka męlt fyrir um skipan sérstaks starfshóps. Sem žegar ķ staš įtti aš hefja störf og undirbśa lagafrumvarp "er tryggi opinbert eignarhald į mikilvęgum orkufyrirtękjum og takmarki eignarhald einkaašila."

Žessi starfshópur į skv. umręddri yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar aš skila af sér "fyrir lok októbermįnašar 2010." Og žaš allra skemmtilegasta er aš ķ sömu yfirlżsingu segir aš starfshópurinn eigi aš horfa "til nišurstašna nefndar rķkisstjórnarinnar um einkavęšingu ķ orkugeiranum viš mótun löggjafar og hvernig best megi ašlaga nśverandi įstand mįla nżrri löggjöf."

back_to_the_future.jpg

Žaš er óneitanlega svolķtil rįšgįta hvernig starfshópur sem į aš skila af sér frumvarpi fyrir októberlok, getur tekiš tillit til nišurstašna nefndar sem ekki į aš skila sķnu įliti fyrr en ķ lok desember. Hér viršist ekkert annaš uppi į teningnum en aš stjórnvöld ętli sér aš framleiša Back to the Future - Part IV. Sjįlfur man Orkubloggarinn vart skemmtilegri bķóferš į menntaskólaįrunum en fyrstu Back to the Future myndina um mišjan 9. įratug lišinnar aldar. Og getur varla bešiš eftir Part IV - ķ boši ķslensku rķkisstjórnarinnar.

Hvaš um žaš. Nś į sem sagt tiltekinn starfshópur aš undirbśa lagafrumvarp er tryggi opinbert eignarhald į mikilvęgum orkufyrirtękjum og takmarki eignarhald einkaašila. Sem žżšir vęntanlega aš til standi aš afnema eša a.m.k. takmarka heimild einkaašila til aš sjįrfesta ķ raforkuvinnslu į Ķslandi. 

Ekki hefur mikiš heyrst af žessum starfshópi, en hann mun vera skipašur eftirfarandi einstaklingum:

Arnar Gušmundsson, f.h. išnašarrįšuneytis (ašstošarmašur rįšherra).
Indriši H. Žorlįksson, f.h. fjįrmįlarįšuneytis (ašstošarmašur rįšherra).
Jónķna Rós Gušmundsdóttir, f.h. žingflokks Samfylkingar.
Pįll Žórhallsson, f.h. forsętisrįšuneytis (skrifstofustjóri).
Salvör Jónsdóttir, f.h. umhverfisrįšuneyti (skipulagsfręšingur).
Žóra M. Hjaltested, efnahags- og višskiptarįšuneyti (skrifstofustjóri).
Ögmundur Jónasson, žingflokki VG.

Nś er Ögmundur reyndar oršinn rįšherra og mun žvķ vęntanlega ekki sitja lengur ķ starfshópnum. En mašur kemur ķ manns staš, žó svo Orkubloggarinn hafi ekki upplżsingar um hver žaš verši. 

jokulsarlon_nordurljos.jpg

Žaš veršur spennandi aš sjį hvaš kemur śt śr vinnu žessa starfshóps. Žetta gęti žżtt aš senn komi til lagabreytinga, sem breyti verulega heimildum einkaašila til aš fjįrfesta ķ orkuvinnslu į Ķslandi. Ķ dag eru engar hömlur į heimild einkaašila til slķkra fjįrfestinga hér į landi. Žaš į viš bęši um ķslenska einkaašila svo og um alla ašra einkaašila innan EES-svęšisins. Hvaša fyrirtęki sem er innan EES (ž.m.t. ESB) getur stofnaš eša keypt orkufyrirtęki į Ķslandi. Hvort sem žaš vęri norska Statkraft, breska BP eša bślgarskur fjįrfestingasjóšur. Žarna į eru litlar sem engar hömlur, skv. gildandi ķslenskum lögum.

Innķ žetta allt saman bętist svo enn ein nefndin; nefnd sem gjarnan er kennd er viš Karl Axelsson, hrl. Žaš er nefnilega svo aš samhliša vinnu ofangreinds starfshóps, sem semja į frumvarp er tryggi opinbert eignarhald į mikilvęgum orkufyrirtękjum og takmarki eignarhald einkaašila, og ofangreindrar  nefndar sem į aš skoša kaup Magma og żmislegt fleira ķ orkugeiranum, žį segir ķ įšurnefndri yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar frį žvķ ķ jślķ s.l., aš forsętisrįšuneytiš og išnašarrįšuneytiš ętli aš "halda įfram žeirri vinnu sem žar er hafin į grundvelli skżrslu nefndar Karls Axelssonar varšandi gjaldtöku fyrir nżtingu vatnsréttinda ķ eigu rķkisins og tķmalengd samninga ofl. Skal nišurstaša žeirrar vinnu liggja fyrir į sama tķma".

Karl var formašur nefndar sem skilaši skżrslu til forsętisrįšherra ķ mars s.l. og ber hśn titilinn Fyrirkomulag varšandi leigu į vatns- og jaršhitaréttindum ķ eigu ķslenska rķkisins - Skżrsla nefndar forsętisrįšherra sem skipuš var samkvęmt III. brįšabirgšaįkvęši laga nr. 58/2008. Og žaš er sem sagt svo aš nś į aš leggjast ķ framhaldsvinnu, sem byggi į žessari skżrslu. Ekki kemur fram ķ yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar hverjir eigi aš vinna žessa framhaldsvinnu, en lķklega gerist žaš einfaldlega innan Stjórnarrįšsins. En žetta er samt allt svolķtiš flókiš og óskżrt og satt aš segja fęr Orkubloggarinn į tilfinninguna aš mįliš sé mikiš vandręšamįl innan rķkisstjórnarinnar.

Umrędd skżrsla nefndar Karls Axelssonar er um margt athyglisverš. Nefndin sś śtfęrši reyndar ekki nįkvęmar tillögur heldur var meira ķ žvķ aš benda į żmsar mögulegar leišir ķ tengslum viš afnot og endurgjald vegna vatnsafls- og jaršhita.

hjemfall-rentuskyrsla-mars-2010-bls102.pngŽvķ mišur voru samt żmsar grundvallarvillur ķ umręddri skżrslu. Žannig er t.d. aš finna žrjįr afar meinlegar rangfęrslur ķ žessu litla textabroti śr skżrslunni, sem myndin hér til hlišar sżnir. Žar er fjallaš um fyrirkomulagiš ķ Noregi og žį reglu aš virkjanaleyfi til einkaašila žar séu tķmabundin (oftast 60 įr) og einkafyrirtęki skuli skila virkjuninni endurgjaldslaust til rķkisins žegar umręddur tķmi er lišinn. Į norsku er ķ žessu sambandi talaš um regluna um hjemfall.

Žarna ķ skżrslunni segir aš aldrei hafi komiš til hjemfall's og aš óvķst sé hvort til hjemfall muni nokkru sinni koma. Žetta er alrangt; meira en tugur virkjana hafa runniš til norska rķkisins vegna hjemfall-reglunnar. Og žaš er lķka alveg kristallstęrt hvenęr hjemfall veršur ķ framtķšinni. Žannig eru t.d. stjórnendur hjį Norsk Hydro nś meš böggum Hildar, žvķ meš hverjum degi styttist ķ aš žeir žurfi aš skila stórum hluta af sķnu virkjaša afli ķ Noregi endurgjaldslaust til norska rķkisins. Vegna hjemfall-reglunnar. Žessar virkjanir nota žeir hjį Hydro til aš knżja stórišjuna sķna ķ Noregi og ekki er nema rétt rśm vika sķšan Orkubloggarinn var į fundi viš Oslófjöršinn meš žeim köppunum hjį Hydro, žar sem žeir lżstu įhyggjum sķnum vegna žess hversu hjemfall'iš nįlgast hratt. Og hvernig žeir vęru farnir aš leita aš nżjum stöšum fyrri įlverin, žvķ žau munu tęplega rįša viš aš kaupa raforku į markašsverši ķ Noregi. Kannski žeir hjį Norsk Hydro ęttu barrrasta aš flytja įlbręšslurnar til Ķslands?

karl-axelsson_1027472.jpg

Žrišja rangfęrslan ķ umręddu textabroti śr skżrslu Karls Axelssonar er sś, aš žarna er fyrirbęrinu hjemfall žar aš auki ruglaš saman viš ašra reglu, sem lżtur aš leigu į virkjunum. Ķ skżrslunni er sagt aš unnt sé aš fį 30 įra framlengingu į hjemfall. Žetta er ekki rétt; žessi 30 įra regla lżtur aš framlengdri leigu į virkjunum en žį er rķkiš eigandi aš viškomandi virkjun og ekki er um aš ręša framlengingu į hjemfall. Žessi skżrsla sem er undirstaša aš įframhaldandi vinnu innan rįšuneytanna um skipan ķslenskra orkumįla, er sem sagt... ekki endilega besta eša įreišanlegasta plaggiš aš byggja į. Meš fullri viršingu fyrir Karli og öllum žeim öšrum sem komu aš žeirri vinnu, žį er žarna um alvarlega įgalla aš ręša.

En žaš er margt aš gerast. Einna įhugaveršast ķ žessu öllu saman er hlutverk starfshópsins, sem minnst var į hér fyrr ķ fęrslunni. Ž.e. starfshópurinn sem į aš undirbśa lagafrumvarp er tryggi opinbert eignarhald į mikilvęgum orkufyrirtękjum og takmarki eignarhald einkaašila. Ķ žessu sambandi er vert aš velta ašeins fyrir sér hvaša leišir starfshópurinn gęti fariš ķ frumvarpi žvķ, sem hann į aš semja.

Eins og ķslensk lög eru śr garši gerš er ķslenski orkugeirinn galopinn fyrir fjįrfestingum evrópskra fyrirtękja. Og einmitt vegna ašildar okkar aš EES-samningnum er nįnast śtilokaš aš unnt verši aš afnema sérstaklega umręddan möguleika śtlendinga eša erlendra fyrirtękja af EES-svęšinu, til aš fjįrfesta ķ orkuframleišslu į Ķslandi. Slķkar sérstakar takmarkanir gagnvart śtlendingum myndu teljast ólögmęt mismunun og brot į reglum EES um stofnsetningarrétt og frjįlsa fjįrmagnsflutninga. Ef takmarka į sérstaklega rétt erlendra einkaašila af EES-svęšinu til aš eiga hlut ķ ķslenskum orkufyrirtękjum, er varla um annaš aš ręša en aš Ķsland segi sig frį EES-samningnum.

emstrur_winter_2.jpg

Aftur į móti vęri vęntanlega unnt fyrir Ķsland aš setja į almenna takmörkun, ž.e. aš hśn tęki til allra einkaašila og žį bęši ķslenskra og erlendra. Slķkt myndi lķklega samrżmast EES-samningnum, žvķ žó svo Evrópusambandiš hafi į sķšustu įrum unniš mjög aš žvķ aš opna raforkugeirann hefur markmiš rķkja um rķkisvęšingu orkugeirans ekki veriš tališ andstętt Evrópuréttinum - a.m.k. ekki ennžį. Žaš mį sem sagt fręšilega hugsa sér žį leiš aš takmarka almennt fjįrfestingarétt einkaašila (ž.e. bęši Ķslendinga og śtlendinga) ķ orkuvinnslu į Ķslandi og um leiš halda įfram EES-samstarfinu. Vilji menn į annaš borš grķpa til slķkra takmarkana.

Orkubloggarinn er vel aš merkja ekki aš taka hér neina afstöšu til žess hvort slķk takmörkun vęri til góšs eša ills fyrir ķslenskt efnahagslķf eša ķslenska žjóš. En žaš er afar mikilvęgt aš stjórnmįlamenn og ekki sķšur žjóšin öll hugleiši žetta vel og marki sér skżra stefnu ķ žessum mįlum. Žarna er sennilega um aš ręša langstęrstu og veršmętustu nįttśruaušlind landsins, sem ķ framtķšinni kann aš geta skilaš margföldum arši į viš žaš sem veriš hefur til žessa. Žaš er hreinlega meš ólķkindum hversu ępandi skortur hefur veriš į langtķmastefnu ķ orkumįlum Ķslands. Orkubloggarinn hefur hér į blogginu ķtrekaš beint žvķ til ķslenskra stjórnvalda aš taka sér tak og hętta žessum endalausu vangaveltum um Rammaįętlunina og taka af skariš um žaš hvaša stefnu Ķsland fylgi ķ orkumįlum.

EF menn vilja takmarka aškomu einkaašila aš raforkuvinnslu į Ķslandi og leggja höfušįherslu į yfirrįš hins opinbera, gęti śtfęrslan veriš meš żmsum hętti. Žarna vęri mögulega unnt aš fara svipaša leiš eins og gert hefur veriš ķ Noregi, žar sem mjög ströng takmörk eru sett į eignarhald einkaašila aš orkufyrirtękjum. Sś takmörkun nęr vel aš merkja bęši til erlendra og norskra einkaašila. Fyrir vikiš er norska rķkiš įsamt sveitafélögunum og fylkjunum nęr allsrįšandi ķ raforkuframleišslu ķ Noregi og žar eiga nś einkaašilar enga möguleika į aš eignast meira ķ vatnsaflsvirkjunum en oršiš er (sem er um 10% framleišslunnar og veršur innan skamms um 5% vegna hjemfall). Kannski veršur eitthvaš svipaš framtķšin į Ķslandi.

urridafoss-vrirkjun.jpg

Ströng takmörkun į rétti einkaašila til aš eiga ķ ķslenskum orkufyrirtękjum žyrfti reyndar ekki aš nį til allra virkjana, heldur gęti hśn takmarkast viš virkjanir yfir tiltekinni višmišunarstęrš. Hér gętu einkaašilar žį įfram rekiš heimarafstöšvar og ašrar litlar virkjanir. Ķ Noregi er markiš sett viš u.ž.b. 3 MW (4.000 hö) en hérlendis gęti žaš allt eins veriš t.d. 5 MW, 10 MW eša eitthvaš annaš.

Einnig kęmi žį til skošunar hvort bann viš fjįrfestingu einkaašila yrši algilt eša hvort mišaš yrši viš tiltekiš hlutfall. Žarna miša Noršmenn viš žrišjung, ž.e.a.s. žar hafa einkaašilar afskiptalaust mįtt eiga sem nemur allt aš žrišjungi ķ vatnsaflsvirkjunum. Žó svo nś sé nżlega bśiš aš lögfesta bann viš frekari fjįrfestingum einkaašila ķ norskum vatnsaflsvirkjunum, mega žeir įfram eiga sinn žrišjung žar sem slķkt eignarhald er fyrir hendi.

Hér į Ķslandi gęti markiš veriš hiš sama - aš einkaašilar megi eiga max. žrišjung ķ ķslenskum orkufyrirtękjum. Eša aš višmišiš yrši eitthvaš allt annaš; t.d. 40% eša jafnvel 50%. Eša 0%! Sé litiš til sögunnar er žó stašan sś, aš meirihluti žingmanna į Alžingi hefur hingaš til ekki tališ tilefni til aš setja nein slķk takmörk į réttindi einkaašila til aš fjįrfesta ķ orkuvinnslu į Ķslandi. Og žó svo nś višist sem aukinn vilji kunni aš vera ķ žį įtt, er kannski erfitt aš koma slķku ķ framkvęmd einmitt nśna žegar efnahagslķfiš žarf naušsynlega į erlendri fjįrfestingu aš halda? 

hvdc_europe_svg_1027475.png

Žaš er kannski einfalt mįl aš banna einkaašilum aš fjįrfesta hér ķ orkuvinnslu. Og lįta bara sveitarfélögin sjį um aš keyra orkufyrirtękin ķ kaf, eins og geršist bęši meš Hitaveitu Sušurnesja og Orkuveitu Reykjavķkur. Ķ reynd lendir reikningurinn vegna orkufyrirtękja sem eru komin ķ žrot alltaf į almenningi. Sama hvor fyrirtękiš er einkavętt eša aš hiš opinbera reki fyrirtękiš įfram. Almenningur tapar alltaf viš slķkar ašstęšur. Žetta er hin nöturlega staša sem Ķslendingar horfast ķ augu viš žessa dagana.

Forgangsmįliš hjį rķkisstjórninni nśna ętti aš vera aš leita leiša til aš auka aršsemi opinberu orkufyrirtękjanna, įn žess aš lįta höggiš bara dynja į almenningi meš risastökki ķ hękkunum į raforkuverši og dreifingu. Enn og aftur er Orkubloggiš komiš aš HVDC-rafstrengnum til Evrópu! Sem er lķklega eina raunhęfa leišin til aš nį takmarkinu um aukna aršsemi ķ raforkuframleišslu į Ķslandi.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Er ekki mįliš aš setja lög žar sem stóru orkufyrirtękin verši aš vera aš lįgmarki 55-60% ķ eigu opinberra ašila. Žannig er tryggt aš aušlindin og nżting hennar verši ķ meirihlutaeigu Ķslendinga sem er mikilvęgt upp į framtķšina aš gera. Žį vęri hęgt aš fara ķ śtboš og fį einkaašila inn ķ fyrirtękin sem myndi vonandi tryggja meiri fagmennsku. Meš žessu fengist fjįrmagn til framkvęmda. Žaš er ekkert vit ķ fjįrmagna virkjanir endalaust meš 100% lįnum. Of mikil įhętta. Ég held aš margir fjįrfestar myndu vilja fjįrfesta ķ žessum fyrirtękjum žótt rķkiš vęri meirihlutaeigandi.

Hvernig lķst orkubloggaranum annars į mögulega eldsneytisverksmišju į Grundartanga sem myndi framleiša eldsneyti fyrir allan fiskiskipaflotann? Žaš vęri nś ansi flott ef Ķsland yrši algerlega orkusjįlfstętt rķki, žaš er viš žyrftum ekki aš flytja inn neina orku. Vita menn annars hversu mikla raforku žessi verksmišja į aš nota?

Pįll F (IP-tala skrįš) 19.9.2010 kl. 22:07

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband