"Spuršu vindinn"

Hannes_PeturssonEinu sinni fyrir mörgum, mörgum įrum varš ég samferša nokkrum körlum ķ ferš žeirra austur meš Sķšu. Einn žeirra var Hannes Pétursson, skįld.

Viš Foss į Sķšu, žar sem fossinn fellur svo fallega hvķtfyssandi lóšrétt nišur af heišarbrśninni, var stansaš, gengiš um og myndavélarnar mundašar. Hannes stóš aftur į móti tómhentur og deplaši augunum svolķtiš sérkennilega. Ašspuršur kvašst hann lķka vera aš taka myndir; "Taka myndir meš augunum". Spuršur aš žvķ hvort slķkar myndir varšveittust nęgjanlega vel, svaraši hann aš bragši: "Spuršu vindinn, vinur minn. Spuršu vindinn".

Sé litiš er til ljósmyndanna tveggja hér eilķtiš nešar kunna sumir aš spyrja sig hvaš veldur mismuninum? Af hverju er danska ströndin hér aš nešan žakin vindrafstöšvum, en hin ķslenska auš? Žrįtt fyrir aš sś sķšar nefnda njóti lķklega bęši meiri og stöšugri vinds og kunni žvķ aš henta enn betur fyrir vindorkuver en sś danska.

Klasi_Slide15Svariš er ekki mjög flókiš. Danmörk hefur jś lengst af fengiš nęr allt sitt rafmagn frį kolaorkuverum og žar er vindorkan žvķ kęrkominn orkugjafi. Bęši til aš minnka žörfina į innfluttri orku og ekki sķšur til aš draga śr mengun svo og aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda frį kolaorkuverum.

Ķsland aftur į móti er meš meš gnęgš af vatnsafli og jaršvarma. Hér hafa orkufyrirtękin žvķ sérhęft sig ķ slķkum virkjanakostum - og kunna jafn lķtiš į aš virkja vindinn eins og žau kunna mikiš į aš beisla vatnsafl og jaršvarma.

Žar aš auki voru žaš alkunn sannindi allt fram undir aldamótin sķšustu, aš vindorka var almennt talsvert dżrari orkuvinnsla en bęši vatnsafl og jaršvarmi. Žess vegna hefur lķtil sem engin įstęša veriš fyrir ķslensku orkufyrirtękin aš vera aš spį ķ slķka sérvisku, nema kannski į śtnįrum eins og ķ Grķmsey. Žess vegna er t.d. ekki ein einasta vindrafstöš risin į sušurströnd Ķslands, en myndin hér aš nešan er einmitt tekin viš Dyrhólaey.

Klasi_Slide16En nś eru aldamótin löngu lišin og nęstum įratugur ķ višbót! Framžróun endurnżjanlegrar orku į heimsvķsu er ępandi hröš og į sķšustu tķu įrum hefur oršiš grķšarleg uppsveifla hjį vindorkufyrirtękjunum. Nįšst hafa fram hreint ótrślegar kostnašarlękkanir ķ žessum išnaši į stuttum tķma. Žaš er varla ofsagt aš žau tķmamót séu nś runnin upp, aš hagstęšustu vindrafstöšvarnar jafnist nś į viš hagkvęma vatnsaflsvirkjun eša jaršvarmaorkuver.

Žaš er mikil breyting frį žvķ sem var fyrir einungis įratug eša svo. Fyrir vikiš skyldi mašur ętla aš ķslensku orkufyrirtękin og išanašrarįšuneytiš vęru nś byrjuš aš ķhuga alvarlega žann möguleika aš hér į landi rķsi vindorkuver.

Klasi_Slide20Žegar litiš er fįein įr fram ķ tķmann eru góšar lķkur į aš stórar vindrafstöšvar muni verša jafnvel ennžį hagkvęmari heldur en gamla, góša vatnsafliš. Kostnašurinn kann aš verša svipašur, en langvarandi umhverfisįhrif vindorkuveranna eru miklu minni. Žaš hversu vindorkan er aš verša ódżr veldur žvķ aš orkuver af žvķ tagi spretta nś upp meš ótrślegum hraša vķšsvegar um ólķk lönd eins og Bandarķkin, Spįn og Kķna.

Hér į landi er raforka til stórišju svo geysilega hįtt hlutfall af heildarorkužörfinni, aš lķklega veršur rafmagn frį vindorkuverum seint mjög stór hluti raforkuframleišslu landsmanna. Til žess er vindorkan of sveiflukennd og ótrygg; hśn hentar stórišjunni ekki nęgjanlega vel.

Engu aš sķšur gęti veriš hagkvęmt aš stórar vindrafstöšvar framleiši allt aš 5% raforkunnar į Ķslandi. Ķ dag myndi žaš lķklega žżša framleišslu upp į 600 GWh (mišaš viš aš heildarraforkuframleišslan į įri sé um 12 žśsund GWh). Til aš framleiša svo mikiš af raforku frį vindrafstöšvum žarf mikiš uppsett afl; varla er raunhęft aš gera rįš fyrir meira en ca. 25-30% nżtingu hjį ķslenskum vindrafstöšvum.

Wind-deepwater-offshoreIllmögulegt er aš fullyrša af neinni nįkvęmni um žaš hversu mörg MW af vindrafstöšvum žarf hér į landi til aš framleiša žessar 600 GWh. Engin raunveruleg hagkvęmnisathugun hefur veriš gerš um žetta og ekki veriš framkvęmdar žęr vindmęlingar sem naušsynlegar eru til aš meta hagkvęmnina af einhverju viti.

Žess ķ staš ęša menn hér śt um allar trissur aš skoša möguleika į nżjum vatnsaflsvirkjunum og jaršhitavirkjunum. Og virša um leiš aš vettugi möguleikann į žvķ aš skynsamlegt kunni aš vera aš huga af alvöru aš žvķ aš reisa hér vindorkuver. Ekki viršist hafa hvarflaš aš neinum manni aš viš gerš Rammaįętlunar um virkjanakosti į Ķslandi, vęri ešlilegt aš skoša lķka kosti vindorkuvera. En žar er einungis litiš til vatnsafls og jaršvarma.

Žaš er aš öllum lķkindum einungis tķmaspursmįl hvenęr śtflutningur į rafmagni frį Ķslandi um sęstreng veršur raunhęfur kostur. Noršmenn hafa nś žegar lagt slķkan sęstreng eftir botni Noršursjįvar og til Hollands. Žeir gera rįš fyrir aš stórauka raforkusölu meš žessum hętti į komandi įrum. Ķ žvķ skyni stefna Norsararnir į aš reisa fjölda stórra vindrafstöšva all langt utan viš ströndina og jafnvel aš žęr verši fljótandi. Žeir ętla aš umbreyta vindinum sem žar blęs svo hressilega, ķ beinharšar gjaldeyristekjur.

foss_siduHér viršast rįšamenn aftur į móti fremur vilja aš žjóšin gerist peningažręlar Hollendinga og Breta. Aš mati Orkubloggsins er oršiš tķmabęrt aš Ķslendingar hefji vinnu meš žaš aš markmiši aš Ķsland selji raforku ķ stórum stķl til Evrópu. Frį stórum vindorkuverum. Išnašarrįšherra og rįšgjafar hennar hljóta aš fara aš skoša žessa möguleika ekki seinna en strax. Annaš vęri mikil skammsżni.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Heyr, heyr!

Danķel (IP-tala skrįš) 21.6.2009 kl. 00:34

2 identicon

Ketill,

 

Takk fyrir žetta fķna orkublogg. Hér er nżleg ritgerš um vindrafstöšvar į Ķslandi, skrifuš af Smįra Jónassyni verkfr.:

 

http://webfiles.portal.chalmers.se/et/MSc/SmariJonassonMsc.pdf

 

Žaš sem mér fannst įhugaveršast, er aš śtreikningar Smįra sżna aš nżtingin į vindaflinu gęti oršiš óvenju hį mišaš viš heimsmešaltališ, vel yfir 40% ķ einhverjum tilfellum.

 

Ég er sammįla žvķ aš “vindśtflutningur” frį Ķslandi er vanmetin hugmynd, stór vindorkuver geta t.d. gert mögulegt aš byggja stęrri og hagkvęmari sęstrengi til Evrópu ķ hverjum įfanga, sem flyttu śt blandaša vind- og vatnsorku.

 

Ari Eirķksson (IP-tala skrįš) 21.6.2009 kl. 18:03

3 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Smįri var einmitt ķ sambandi viš mig nżlega og fékk ég žį ritgeršina hjį honum. Mjög įhugavert. Og gaman aš fį žannig ę fleiri pśsl sem hęgt er aš nżta ķ ķslenskri vindorkuumręšu.

Ketill Sigurjónsson, 21.6.2009 kl. 18:31

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband