Var 30 - er nś 70

Undanfariš hafa duniš į okkur fréttir um metnašarfullar įętlanir bęši ESB og Obama um stórfellda uppbyggingu ķ endurnżjanlegri orkuframleišslu.

Oil_!

En nś óttast sumir aš lękkandi olķuverš sķšustu mįnušina muni hęgja mjög į žessum fyrirętlunum. Slķkar framkvęmdir eru dżrar og eru varla samkeppnishęfar viš olķu į svo lįgu verši sem nś er. Eša eins og einn lesandi Orkubloggsins oršaši žaš ķ athugasemd viš sķšustu fęrslu bloggsins:

"Žaš er tómt mįl aš tala um ašra orku en af lįgum stušli žegar olķan er USD 34,50 tunnan eins og nśna!" Žetta er aušvitaš stašan ķ hnotskurn. Enginn kaupir rafmagn fį vindorkuveri, žegar rafmagn frį gasi kostar helmingi minna! Žess vegna eru margir svartsżnir į endurnżjanlega orkugeirann žessa dagana.

Og sporin hręša. Ķ kjölfar olķukreppunnar snemma į 8. įratugnum settu bandarķsk stjórnvöld ķ gang metnašarfullar įętlanir um nżjar sólarorkuvirkjanir og ętlušu einnig aš vinna fljótandi eldsneyti śr kolum og gasi (s.k. synfuel). Bęši Nixon, Ford og Carter var umhugaš um aš Bandarķkin žyrftu ekki aš flytja inn stórfellt magn af olķu frį Miš-Austurlöndum. Miklu fjįrmagni var variš ķ žessa nżju tękni. Sólarsellum var komiš fyrir į Hvķta hśsinu og nż sólarorkuver risu ķ Mojave-eyšimörkinni. Fyrstu CSP-orkuverin.

csp_tower_mojave

Allt endaši žetta nżorkuęvintżri meš ósköpum. Žaš kom nefnilega lęgš ķ efnahagslķfiš upp śr 1980 meš tilheyrandi lękkunum į olķuverši. Og veršiš hélst lįgt allt fram yfir aldamótin. Afleišingarnar voru gjaldžrotahrina mešal fyrirtękja ķ hinni nżju orkutękni og fjįrfestar flśšu greinina eins og rottur sökkvandi skip. Loks meš hękkandi olķuverši upp śr aldamótunum, tóku menn aftur aš fjįrfesta ķ stórum stķl ķ gręna orkugeiranum.

Nś kunna żmsir aš ętla, aš kreppan nśna muni hafa svipuš įhrif og nišursveiflan į 9. įratugnum. Kreppan muni valda žvķ aš olķuverš haldist lengi lįgt og mikill skellur sé yfirvofandi hjį fyrirtękjum sem t.d. starfa ķ sólarorku- eša vindorkuišnaši. Öll framžróun ķ žessum atvinnugreinum komi til meš aš stašna ķ mörg įr og jafnvel įratugi.

Alaska_Oil_Pipeline_2

Orkubloggiš hefur litlar įhyggjur af žessu og įlķtur hępiš aš kreppan nś muni fara mjög illa meš endurnżjanlega orkugeirann. Til žess eru ašstęšurnar of ólķkar žvķ sem var įšur fyrr.

Mikil lękkun olķuveršs um og upp śr mišjum 9. įratugnum kom ekki bara til vegna efnahagslęgšar. Į sama tķma streymdi nefnilega upp olķa frį nżjum olķulindum ķ Alaska og žó einkum Noršursjó. Olķuleišslan mikla noršan frį Prudhoe-flóa ķ Alaska, eldspśandi borpallar ķ Noršursjónum og glampandi nż kjarnorkuver voru tįknmyndir um sterka orkustöšu gömlu Vesturveldanna. Olķuframbošiš var mikiš og OPEC gat ekki haldiš veršinu hįu, bęši vegna innbyršis įgreinings og žó ekki sķšur vegna žess aš Vesturlönd voru bśin aš opna nżja olķukrana heima fyrir.

Oil_US_Alaska_North_Sea_Production

Ķ dag er stašan allt önnur. Ekkert bendir til žess aš Vesturlönd geti aukiš olķuframleišslu sķna. Žvert į móti fer framleišslan žar hratt minnkandi. Bęši framleišslan ķ Bandarķkjunum (ž.m.t. Alaska) og ķ Noršursjó er aš dragast saman. Og fįar nżjar olķulindir aš finnast hér ķ Vestrinu. Bęši Bandarķkin og Evrópu eru hįš innflutningi į olķu - og sś ógęfulega staša mun ekki skįna fyrr en bķlaflotinn kemst į annaš eldsneyti.

Svo eru lķka komnar fram vķsbendingar um aš gasframleišsla Vesturlanda muni senn fara minnkandi. Gasframleišsla ķ Bretlandi nįši toppi fyrir nokkrum įrum, sbr. grafiš hér aš nešan. Og žaš lķtur śt fyrir aš hinar grķšarlegu gaslindir Hollendinga séu einnig komnar yfir toppinn - og muni héšan ķ frį fara hratt hnignandi.

UK_Gas_balance

Noršmenn munu enn um sinn geta aukiš gasframleišslu sķna. En žó engan veginn nóg til aš męta eftirspurn Evrópu. Žess vegna er Evrópa aš verša ę hįšari Rśssum og rķkjum ķ Miš-Asķu um gas. Sį baggi leggst ofan į olķužörf Evrópu.

Óljóst er hvort Bandarķkin geta aukiš gasframleišslu sķna (hśn hefur veriš nokkuš stöšug žar sķšustu įrin). En a.m.k. stendur gasframleišsla Bandarķkjanna betur en innan ESB. Bandarķkjamenn eru ķ žokkalegum mįlum. Žar mį bśast viš aš sķfellt hęrra hlutfall af gasinu fari ķ samgöngugeirann. Og aš endurnżjanleg orka muni aš hluta til leysa žaš gas af hólmi ķ rafmagnsframleišslunni.

Viš žetta mį bęta, aš į nżlišnu įri geršist žaš ķ fyrsta sinn ķ langan tķma, aš gasframleišsla Rśssa minnkaši! Sem gęti žżtt aš ESB lendi brįtt ķ haršri samkeppni viš Rśssa um gas frį Miš-Asķurķkjunum.

Staša Evrópu og Bandarķkjanna nś er sem sagt allt önnur nś en var ķ sķšustu stóru efnahagslęgšinni. Ķ nęstu efnahagsuppsveiflu munu žessir gömlu vinir ekki geta gengiš aš nżjum olķu- og gaslindum. Žaš er enginn nżr Noršursjór ķ sjónmįli og ekki heldur nżr Prudhoe-flói. Meira aš segja olķuvinnslan nżja į djśpi Mexķkóflóans nęgir ekki til aš višhalda olķuframleišslu flóans alls. Žannig aš Mexķkóflói er lķka į nišurleiš.

Arctic_Oil_USGS

Barentshafiš og heimskautasvęšin munu eflaust skila verulegu magni af olķu og gasi. En žęr aušlindir eru ennžį aš mestu langt utan sjóndeildarhringsins - munu ekki byrja aš mjatlast inn į markašinn fyrr en eftir einn til tvo įratugi.

Nei - Evrópa hefur žvķ mišur enga raunverulega möguleika til aš auka olķu- eša gasframleišslu sķna į nęstu įrum. Bandarķkin eru sömuleišis meš hnignandi olķuframleišslu. Sķšast žegar djśp kreppa reiš yfir žessa tvo gömlu vini – um og upp śr 1980 – stóšu žeir vel aš vķgi meš gas- og olķulindir. Svo er ekki ķ dag. Ķ žvķ liggur munurinn. Og žess vegna mun lįgt olķuverš žessa dagana ekki stöšva uppbyggingu nżrra orkulinda.

Varla eru meira en 3-4 įr sķšan flestir ķ olķubransanum litu į 30 dollara pr. tunnu sem ešlilegt mešalverš į olķu. Žetta var upphęš sem Noršursjįvar-fyrirtękin voru sįtt viš, žetta var upphęš sem fékk Sįdana til aš brosa og žetta var upphęš sem hentaši bandarķsku olķufyrirtękjunum prżšilega.

Cartoon_economy_jaws

Ķ dag er višhorfiš gjörbreytt. Menn voru of vęrukęrir. Įttušu sig ekki į žvķ aš heimurinn breytist stundum hratt. Kostnašur viš aš višhalda olķuframboši hefur reynst miklu meiri en menn spįšu fyrir örfįum įrum. Og aušvitaš sįu fęstir fyrir, hvernig stór hluti fjįrmagnsins ķ veröldinni var blekking ein og aušveldur ašgangur aš lįnsfé ekki kominn til aš vera. Menn voru sem sagt full fljótir aš gleyma žvķ aš flestar stęrstu olķulindir heimsins fara hnignandi - og til aš finna nżjar lindir žarf góšan tķma og rśman ašgang aš viljugu fjįrmagni.

Žaš veršur ekkert vandamįl tęknilega séš aš skaffa heiminum olķu nęstu įratugina. En žaš vešur mun dżrara en viš höfum žekkt til žessa. Žess vegna talar enginn lengur um 30 dollara sem įsęttanlegt verš fyrir olķu. Ekki einu sinni 40 eša 50 dollara. Ķ dag žurfa flestir žeir sem vinna olķu aš fį hįtt ķ 70 dollara fyrir tunnuna. Annars verša žeir aš lįta nęgja aš tappa hressilega af žeim lindum sem žeir hafa nś žegar. Og geta ekki leyft sér aš rįšast ķ žį olķuleit og -vinnslu, sem er bęši ešlileg og ekki sķšur naušsynleg til aš męta eftirspurn ķ framtķšinni.

Energy_Earth_Opportunities

Žannig er olķuišnašurinn nśna ķ eins konar spennitreyju. Sem gęti valdiš mikilli stķflu ķ bransanum. Meš ófyrirsjįanlegum afleišingum. En žetta óvissuįstand skapar ekki sķšur afar spennandi tękifęri. M.a. ķ endurnżjanlegri orku. Nś er bara aš ķhuga hvar bestu tękifęrin liggja...


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

...talandi um stķflu ķ bransanum; ljśflingarnir hjį Alžjóša orkustofnuninni viš Rue de la Fédération viršast lķka bśast viš slķku:

IEA Sees Oil Crunch as Demand Rises from 2010

By: Reuters | 16 Feb 2009 | 05:57 AM ET

http://www.cnbc.com/id/29220031

Ketill Sigurjónsson, 16.2.2009 kl. 23:34

2 identicon

Žakka žér allar žessar góšu og yfirgripsmiklu greinar

Reinhold Richter (IP-tala skrįš) 17.2.2009 kl. 17:40

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband