Er Mišjaršarhafsęvintżršiš aš rętast?

Nś er meira en įr lišiš frį žvķ Orkubloggarinn višraši fyrst hugmyndir sķnar um eitthvert įhugaveršasta tękifęriš ķ endurnżjanlegri orku. Sem er išnašurinn aš baki sólarspeglaorkuverunum.

CSP_Spiegel_1Sólarspeglaorkuver byggjast į žeirri tękni aš spegla sólarljósinu ķ brennipunkt og nżta žannig ofsalegan hitann til aš umbreyta vatni ķ gufuafl og framleiša rafmagn. Į ensku er žetta nefnt Consentrated Solar Power eša CSP.

CSP hefur žaš umfram sólarsellutęknina (PV) aš vera miklu mun einfaldari tękni og getur žar aš auki nżst til aš framleiša rafmagn eftir sólarlag. Byrjaš var aš nżta sólarspeglatęknina ķ Bandarķkjunum upp śr 1980 ķ kjölfar žess aš olķuverš rauk upp śr öllu valdi. Žegar til kom lękkaši olķa og gas fljótlega aftur og žar meš varš ljóst aš CSP vęri ennžį alltof dżr raforkuframleišsla.

Žegar olķuverš fór aš hękka umtalsvert į nż - upp śr aldamótunum - komust hugmyndir um CSP aftur į dagskrį. Og nś sįu fyrirtęki möguleika ķ aš hefja fjöldaframleišslu į speglunum sem notašir eru ķ sólarspeglaorkuverunum. Žaš varš til žess aš kostnašurinn fór hratt lękkandi. Einnig voru nś komin miklu betri hitažolin rör, en ķ žeim er olķa sem sólargeislunum er beint aš til aš hita hana. CSP-tękni dagsins ķ dag er žar af leišandi komin miklu lengra en var ķ įrdaga tękninnar fyrir um aldarfjóršungi.

CSP_Spiegel_4Enn sem komiš er, eru einungis tvö einkarekin sólarspeglaver starfandi, en nokkur slķk CSP-orkuver eru ķ byggingu og fjöldamörg į teikniboršinu. Einkum į Spįni og ķ Bandarķkjunum, en einnig er veriš aš byrja į a.m.k. tveimur slķkum sólarspeglaorkuverum ķ Mišjaršarhafslöndum utan Evrópu.

Žaš eru einkum stórar spęnskar išnašarsamsteypur sem hafa rįšist ķ aš byggja žessi sérkennilegu raforkuver. Eitt rķkasta olķurķki veraldar - furstadęmiš Abu Dhabi - hefur einnig sżnt žessum fjįrfestingakosti mikinn įhuga. Og nś eru horfur į aš mikill gangur sé aš komast ķ žessum merkilega išnaši og vöxturinn žar verši jafnvel örari en ķ nokkurri annarri tegund orkunżtingar.

CSP_Spiegel_5Ķ  jślķ s.l. (2009) var stigiš nżtt og mikilvęgt skref ķ žį įtt sem Orkubloggiš hefur veriš aš tala fyrir. Aš ESB taki höndum saman viš önnur rķki kringum Mišjaršarhafiš, ķ žvķ skyni aš byggja upp umfangsmikla raforkuframleišslu meš neti af nżjum CSP-sólarorkuverum. Jį - ķ sumar geršist žaš nefnilega aš nokkur af öflugustu fyrirtękum Evrópu komu saman og żttu af stokkunum įętlun um aš innan fjörutķu įra muni kešja af sólarspeglaorkuverum frį Marokkó og alla leiš austur til Saudi Arabķu framleiša rafmagn, sem muni męta 15% af allri raforkužörf ESB.

Žetta yrši sannkallaš risskref ķ aš breyta orkumynstrinu ķ Evrópu. Og Afrķkulöndin og önnur rķki utan Evrópu sem verša meš ķ žessum ljśfa sólarleik, munu aš sjįlfsögšu einnig aš njóta góšs af. Raforkan frį CSP-verunum veršur nefnilega lķka notuš til aš framleiša ferskvatn śr sjó (desalination). Ferskvatniš veršur bęši nżtt sem drykkjarvatn og notaš ķ įveitur - og svo vill til aš umrędd lönd bśa einmitt mörg viš umtalsveršan skort į vatn. Svo veršur vatniš aušvitaš lķka notaš til aš kęla og hreinsa bśnašinn ķ CSP-orkuverunum og er grunnur aš gufuaflinu sem framleitt er ķ žessum gljįandi og glęsilegu raforkuverum.

CSP_Spiegel_11_Med_RadiationVegna örrar fólksfjölgunar ķ rķkjum N-Afrķku og žar austur af og rangsęlis kringum Mišjaršarhaf, žurfa žessi lönd naušsynlega aš huga aš möguleikum til meiri matvęlaframleišslu og tryggja sér nęgt vatn. Einmitt žess vegna ętti žeim aš žykja CSP įhugaveršur kostur, enda sólgeislun óvķša sterkari en einmitt ķ žessum löndum.

Žetta yrši reyndar ekki ašeins mikilvęgt efnahaglegt skref fyrir bęši ESB og N-Afrķku, heldur til žess falliš aš fęra žungamišju Evrópu mun sunnar en nś er. Verkefniš hefur veriš nefnt Desertec  og hefur fram til žessa ašallega veriš įhugamįl nokkurra ofurlķtiš sérviturra evrópskra vķsindamanna - ekki sķst innan žżsku Flug- og geimferšarstofnunarinnar (Deutsches Zentrum für Luft- und Raumfahrt.). Sbr. t.d. žetta įgrip af athugunum manna žar į bę.

Nś ķ sumar geršist žaš svo aš nokkur fyrirtęki įkvįšu aš ganga til lišs viš Desertec. Og žaš ekki smęrri kompanķ en Siemens, orkufyrirtękin E ON og RWE, sęnsk-svissneski tęknirisinn ABB, Deutsche Bank og žżska Munich Re Group (Münchener Rück).

MunchenRe_Münchener_Rück_logoTekiš skal fram aš Munich Re  er ekki togari geršur śt frį Reykjavķk, heldur einfaldlega stęrsta endurtryggingafyrirtęki veraldar. Žarna ķ hópnum eru sem sagt į feršinni nokkur af öflugustu orku-, tękni- og fjįrmįlafyrirtękjum Evrópu. Žaš er reyndar sérstaklega athyglisvert aš fjįrmįlarisinn Munich Re vešjar žessa dagana ekki ašeins į sólarorku sem helstu framtķšarlausnina ķ orkugeiranum. Žessir öflugu og įhęttufęlnu tölfręši-ljśflingar hafa nefnilega einnig mikla trś į jaršvarmanum. Mjög athyglisvert fyrir Ķslendinga. Žarna gęti kannski veriš kominn samstarfsašili aš endurvöktum śtrįsarhugmyndum ķ ķslenska orkugeiranum. En žaš er önnur saga.

CSP_Spiegel_3_NevadaŽaš eru ekki einungis evrópsk fyrirtęki  sem hrķfast af Desertec. Altalaš er ķ CSP-bransanum aš bęši žżsk stjórnvöld og framkvęmdastjórn ESB styšji Desertec-įętlunina af heilum hug - žó svo engin slķk opinber stefna sé reyndar enn fyrir hendi. Hvaš sem žvķ lķšur hyggjast įšurnefnd fyrirtęki į nęstu įratugum fjįrmagna fjölda CSP-orkuvera og rafmagnskapla milli Afrķku og S-Evrópu. Horft er til žess aš žetta verši fjįrfesting upp į samtals 400 milljarša evra, skili 100 žśsund MW ķ uppsettu afli (100 GW) og a.m.k. tuttugu stórum rafmagnsköplum eftir Mišjaršarhafinu og skapi um leiš tvęr milljónir nżrra starfa.

Viš fyrstu sżn kann sumum aš žykja nokkuš dżrt aš hver žśsund MW af uppsettu afli ķ CSP kosti 4 milljarša evra. En hafa ber ķ huga aš innifališ ķ kostnašartölunni er allur naušsynlegur tengibśnašur og ž.m.t. einir tuttugu rafmagnskaplar milli Evrópu og Afrķku. Žannig aš kannski er žetta barrrasta mjög bęrilegt verš.

CSP_Spiegel_12_energy-linkedReyndar er erfitt aš gera sér grein fyrir hagkvęmninni nema vita hversu stór hluti fjįrhęšarinnar fer ķ flutningskerfiš. Orkubloggaranum žykir jafnvel lķklegt aš hjį Desertec hafi menn vanmetiš kostnašinn - eša byggja įętlunina į hressilega bjartsżnni spį um miklar tękniframfarir og kostnašarlękkanir ķ bęši CSP og rafköplum.

Hjį Siemens fullyrša menn reyndar aš nżjasta hįspennutęknin žeirra muni tryggja žaš aš raforkutapiš į leišinni eftir botni Mišjaršarhafsins verši miklu minna en nś žekkist. Menn hjį Landsvirkjun ęttu kannski aš taka upp sķmtóliš og bjalla ķ Siemens? Gleymum žvķ ekki aš į kortum Desertec er Ķsland alls ekki gleymt og beinlķnis gert rįš fyrir aš hluti af gręnni raforku meginlands Evrópu muni ķ framtķšinni ekki ašeins koma frį vindinum og sólinni ķ Afrķku og Arabķu heldur lķka frį gręnum orkulindum Ķslands. Og aš žar verši ekki ašeins um aš ręša raforku frį ķslenskum vatnsafls- og jaršvarmavirkjunum, heldur einnig frį vindrafstöšvum. Jį - kannski er tķmabęrt aš išnašarrįšuneytiš og Orkustofnun fari aš huga aš byggingu risastórra vindrafstöšva viš strendur Ķslands! Og vegna stjórnmįlaašstęšna vęri bersżnilega einfaldast fyrir Munich Re og félaga aš byrja į žvķ aš setja upp tengingu viš Ķsland.

CSP_Spiegel_9_AfricaĮętlunin gerir rįš fyrir aš fyrstu CSP-orkuverin ķ Desertec-įętluninni rķsi viš strendur Mišjaršarhafsrķkjanna Afrķkumegin. Vegna stjórnmįlaįstands horfa menn til žess aš byrjaš verši ķ Marokkó og Tśnis, en einnig ķ löndum eins og Jórdanķu og Tyrklandi. Sķšan muni verkefniš fęra sig til annarra rķkja eins og t.d. Alsķr og jafnframt innar ķ Sahara-eyšimörkina, žar sem sólgeislunin er hvaš mest og nįnast alltaf heišskżrt. Žar er ešlilega lķtil landnotkun nś um stundir og žvķ endalausar vķšįttur til aš reisa sólarspeglaverin. Menn hafa reyndar reiknaš žaš śt, aš einungis žurfi aš nota 0,3% af Sahara til aš fullnęgja allri raforkužörf meginlands Evrópu. Tölfręši gerir hlutina stundum svo skemmtilega einfalda. 

CSP_abengoa-troughJį - žaš viršist hreinlega sem spį Orkubloggsins um bjarta framtķš CSP viš Mišjaršarhafiš sé aš rętast. Sķšast ķ gęr, 30. október 2009, var gengiš frį stofnun sérstaks hlutafélags sem nefnist D II  og hyggst koma hugmyndum Desertec ķ framkvęmd. Žarna var į feršinni sami fyrirtękjahópurinn og sagt var frį hér aš ofan, en sį góši hópur hefur žó eflst umtalsvert frį žvķ ķ sumar. Auk įšurnefndra Siemens, E ON, RWE, ABB, Deutsche Bank og Münchener Rück, hafa eftirfarandi ljśflingar nś bęst ķ hópinn: Sólararmur spęnsku išnašarsamsteypunnar Abengoa, žżski bankinn HSH Nordbank, žżska sólarspeglafyrirtękiš MAN Solar Millennium, alsķrska matvęlafyrirtękiš Cevital, žżski hįtęknispeglaframleišandinn Schott og sķšast en ekki sķst žżski verkfręširisinn M+W Zander.

Žaš er sem sagt talsvert mikiš aš gerast žessa dagana ķ kringum Desertec. Eiginlega barrrasta hęgt aš segja, aš björtustu vonir Orkubloggarans og annarra talsmanna CSP séu aš ganga eftir. Ef einhver lesandi Orkubloggsins vill rifja upp hvernig žessi tękni virkar ķ hnotskurn, mį t.d. vķsa į žessa fęrslu  bloggsins frį žvķ sumariš 2008.

sahara-desert_sunEnn er aušvitaš of snemmt aš fullyrša hvort žessum hugmyndum Desertec veršur raunverulega komiš ķ framkvęmd. En viljinn fer a.m.k. vaxandi; bęši hjį alvöru fyrirtękjum og hjį stjórnvöldum. Meš aukinni fjöldaframleišslu į parabóluspeglum hefur kostnašurinn į žessari rafmagnsframleišslu fariš lękkandi og nś binda menn vonir viš aš brįtt verši bśiš aš žróa nżjan vökva fyrir móttökurörin, sem verši miklu hagkvęmari en olķan sem notuš er ķ rörin ķ dag. Žar meš verši žetta einfaldlega ekki ašeins umhverfisvęn heldur einnig afar hagkvęm raforkuframleišsla. CSP gęti įtt bjarta framtķš ķ aušnum Noršur-Afrķku og Arabķu. En žaš er ennžį langt ķ land.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Rafn Haraldur  Siguršsson

Mjög įhugavert hjį žér eins og endranęr, og ég var aš lesa hér aš žeir séu jafnvel aš hugsa um Sahara en žar sést varla skż į himni. Undir Sahara er einn stęrsti grunnvatnsgeymir ķ heiminum.

Ekki datt manni ķ hug sem krakki žegar mašur var aš kveikja eld meš žvķ aš mynda brennipunkt meš stękkunargleri aš seinna yrši žaš notaš til rafmagnsframleišslu.

kvešja Rafn.

Rafn Haraldur Siguršsson, 1.11.2009 kl. 11:18

2 identicon

Sólarorkan ķ Sahara er örugglega spennandi valkostur en mig langar aš benda į tvö atriši sem valda vandkvęšum ķ žeirri framtķšarsżn aš stór hluti orku Evrópu verši flutt inn frį söndum Sahara.

Ķ fyrsta lagi er žaš ašgangur aš kęlivatni. CSP-orkuver žurfa mikiš kęlivatn og žaš liggur ķ hlutarins ešli aš žaš liggur ekki į lausu ķ eyšimörkinni. Aušvitaš er žetta tęknilega leysanlegt meš žvķ aš eima sjó og flytja vatniš langar vegalengdir inn ķ land aš orkuverunum, en žaš er dżrt og bitnar aušvitaš į aršseminni.

Ķ öšru lagi er žaš sį veruleiki aš žjóširnar viš noršurströnd Afrķku eru ungar og vaxandi, bęši ķ fólksfjölda og rķkidęmi. Um mišja öldina er gert rįš fyrir aš um 250 milljónir manna bśi ķ žessum löndum. Žaš er um helmingur af vęntanlegum fólksfjölda Evrópusambandsins į sama tķma. Vęntanlega verša žetta žį lķka oršin vel išnvędd rķki meš žokkalegar žjóšartekjur per haus. Veršur žį ekki full žörf fyrir megniš af žessari sólarorku ķ löndunum sjįlfum og frekar lķtiš eftir til žess aš senda til Evrópu?

Bjarki (IP-tala skrįš) 1.11.2009 kl. 12:17

3 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Fróšleg žessi grein ķ New Scientist. En svolķtiš fyndin tķmasetning. Greinin birtist 26. okt. Fjórum dögum įšur en tilkynnt var um stofnun D II! Enda ekkert minnst į žaš nżjasta skref.

Žaš eru talsveršar lķkur į aš žetta verkefni fari ķ gang. Bakhjarlarnir eru svo grķšarlega öflugir og hafa sennilega góša möguleika į aš sannfęra ESB um aš dęla ķ žetta pening.

Framhaldiš ręšst svo eflaust mjög af loftslagsmįlunum. Segjum sem svo aš eftir tķu įr komi ķ ljós aš hlżnun į jöršu sé ekki vegna koldķoxķš- eša metanlosunar frį mannlegri starfsemi. Žį mun lķklega umsvifalaust verša nż gullöld kolaorkuvera. Žetta er óviss veröld!

Ketill Sigurjónsson, 1.11.2009 kl. 13:25

4 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Og um fólksfjölgunina ķ N-Afrķku er žaš aš segja, aš žetta hlżtur aš gjörbreyta žyngdarpunktinum ķ efnahagslķfi veraldarinnar. Lķka įhugavert aš lķta t.d. til Ķran. Žar er risastór ung žjóš, sem er einn stęrsti olķuframleišandi ķ heimi en mun ķ framtķšinni lķklega žurfa sjįlf alla olķuna sķna. Evrópa er aftur į móti į leiš til öldrunar. Vilji menn įhęttulitla fjįrfestingu, er lyfjaišnašurinn og öldrunaržjónusta ķ Evrópu lķklega mįliš!

Ketill Sigurjónsson, 1.11.2009 kl. 13:30

5 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Gaman aš sjį mbl.is gera frétt śr žessari fęrslu:

http://www.mbl.is/mm/frettir/taekni/2009/11/03/solarorkuver_ut_um_allt_i_sahara/

Marinó G. Njįlsson, 3.11.2009 kl. 10:58

6 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Mogginn snjall. Žetta  er vęntanlega fréttin sem žeir vitna žarna ķ.

En žeir lįta ekki nęgja aš žżša fréttina, heldur sjį įstęšu til aš bęta žar inn žessari hęšnislegu athugsemdi: " Į mešal fjįrfesta ķ žessu 400 milljarša dollara ęvintżri eru Deutsche bank, Siemens og orkufyrirtękiš E.On. Sś upphęš jafngildir um 50.000 milljöršum ķslenskra króna. Minna mį žaš ekki vera, enda er Sahara eyšimörkin meira en nķu milljónir ferkķlómetra aš stęrš."

Mogginn hefur greinilega ekki mikla trś į žessu. Enda skilja hvorki Mogginn né BBC tęknina. Ķ frétt BBC segir: "...utilising concentrated solar power technology (CPS), which uses parabolic mirrors to focus the Sun's rays on containers of water". Mogginn žżšir žetta: "...žar sem sólarljósi veršur safnaš saman meš speglum, sem beina žvķ į vatnstanka". Tęknin er reyndar ašeins flóknari en svo. Ljśflingarnir hjį BBC hafa lķklega ruglaš hitarörunum saman viš salttankana.

Loks segja bęši BBC og Mogginn aš ęvintżriš kosti 400 milljarša dollara, en hiš rétta mun vera aš kostnašarįętlunin er 400 milljaršar evra. Sem eru rśmlega 73 žśsund milljaršar ISK į sultugengi dagsins. Sem er 23 žśsund milljóršum króna meira en kostnašurinn er skv. frétt Moggans. Kannski skiptir žetta svo sem engu; ekki munur į kśk og skķt?

Ketill Sigurjónsson, 3.11.2009 kl. 12:04

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband