Ögurstund ķ ķslenskum orkumįlum?

Noregur-raforka-skattar-3

Ķsland er mesti raforkuframleišandi veraldar (per capita). Svo gott sem öll žessi ķslenska raforka er framleidd meš nżtingu afar hagkvęmra endurnżjanlegra nįttśruaušlinda (mikiš vatnsafl og óvenju ašgengilegur jaršvarmi). Og viš höfum ennžį tękifęri til aš auka žį raforkuframleišslu verulega - įn žess aš skerša nįttśrugęši um of.

Žrįtt fyrir hinar hagkvęmu ķslensku orkuaušlindir er aršsemin ķ raforkuframleišslunni hér afar lįg. Žaš stafar af žvķ aš hér fer geysilega hįtt hlutfall allrar raforkunnar til įlvera og annarrar stórišju sem beinlķnis žrķfst į lįgu raforkuverši. Nś fer um 70% allrar raforkuframleišslunnar į Ķslandi til įlišnašarins og alls er hlutfall raforkusölu til stórišjunnar nįlęgt 80%.

Stórišjustefnan leišir til lįgrar aršsemi orkufjįrfestinga OG verulegrar įhęttu

Grķšarlegar fjįrfestingar ķ raforkugeiranum hér hafa fram til žessa byggt mjög į žvķ aš selja raforkuna til įlvera. Nįnast allar žęr virkjunarframkvęmdir eru fjįrmagnašar meš rķkisįbyrgš eša meš įbyrgš sveitarfélaga. Žarna mį žvķ tala um įbyrgš - og žar meš įhęttu - skattgreišenda og reyndar almennings alls. 

Auk žess sem svo geysihįtt hlutfall raforkunnar hér fer til įlvera, žį er lķklega u.ž.b. helmingur raforkusölunnar hér beintengdur įlverši (ž.e. veršiš sem įlverin greiša fyrir raforkuna sveiflast ķ takt viš įlverš). Sś tenging veldur žvķ aš orkufyrirtękin og žar meš almenningur į Ķslandi eru ķ reynd žįtttakendur ķ vešmįli um žróun įlveršs.

OR-hus

Almenningur į Ķslandi hefur sem sagt tekiš į sig mjög umtalsveršan hluta af rekstrarįhęttu įlveranna. Įhęttan af žessu fyrirkomulagi ętti aš vera öllum ljós. Žarna er vešjaš stķft į einungis einn tiltekinn mįlm. Og žaš er grafalvarlegt mįl fyrir Ķslendinga aš nś er mikiš offramboš af žessum mįlmi ķ heiminum og verš į įli žvķ lįgt. Fyrir vikiš var t.a.m. Landsvirkjun rekin meš tapi skv. hįlfsįrsuppgjöri 2013. Og bśast mį viš žvķ aš afkoma orkufyrirtękjanna į žessu įri verši ķ daufari kantinum.

Žvķ mišur eru horfur į aš kreppan į įlmörkušunum geti stašiš yfir ķ mörg įr enn. Nżjar reglur London Metal Exchange (LME) sem lśta aš žvķ aš stytta afhendingartķma į įli eru taldar munu draga enn meira śr tekjum įlframleišenda. Žaš mun vęntanlega leiša til ennžį erfišara rekstrarumhverfis ķ įlišnašinum og gera žaš ennžį ófżsilegra aš selja raforku til įlfyrirtękja.

Og jafnvel žó svo įlverš fęri aš skrķša upp į viš (vegna žess aš sum įlfyrirtękjanna hafa veriš aš draga śr framleišslu sinni) vęri žaš afar óskynsamlegt og eiginlega óskiljanleg įkvöršun ef orkufyrirtękin hér myndu auka raforkuframleišslu til įlvera. Žvķ žegar horft er til komandi įra eru litlar lķkur į žvķ aš raforkusala til įlvera geti skilaš žvķlķkri aršsemi aš žaš réttlęti įhęttuna af žvķ aš skuldsetja orkufyrirtękin hér ennžį meira fyrir įlišnaš.

Višskiptamódeliš gengur vart upp 

Žaš mį reyndar gera rįš fyrir žvķ aš viš nśverandi markašsašstęšur geti orkufyrirtęki almennt ekki fjįrmagnaš virkjanir sem ęttu aš selja raforkuna til nżrra įlbręšslna. Višskiptalega gengur slķkt módel varla upp nś um stundir - nema žį meš einhverskonar nišurgreišslum frį rķkisvaldinu.

aluminum-qatalum-plan_1221455.jpgDęmi um slķkar nišurgreišslur eša stušning mį sjį ķ sumum Persaflóarķkjunum. Ķ žeim tilvikum er rķkisvaldiš (sem vel aš merkja er žarna jafnan miklu nęr žvķ aš byggja į einveldi en lżšręši) tilbśiš til aš nżta hluta af olķuaušęfunum til aš vešja į hękkandi įlverš. Og nota galopinn ašgang sinn aš bęši fjįrmagni og ódżrri orku til uppbyggingar į risastórum įlverum. Persaflóarķkin sjį žetta sem įhugaveršan kost til aš koma ströndušu gasi ķ verš og žannig auka tekjur sķnar a.m.k. til skemmri tķma - kryddaš meš von um aš til lengri tķma litiš muni įlverš hękka. Aš keppa viš slķkt višskiptamódel, sem segja mį aš einkenni įlišnaš nśtķmans, getur ekki meš nokkru móti veriš ęskilegt fyrir Ķsland.

Annaš dęmi er aš finna ķ Kķna. Žar eru markašsašstęšur įlvera meš mjög sérstökum hętti, žar sem bęši rķkisvald og hérašsstjórnir nota fjįrmuni óspart til aš styšja viš uppbyggingu įlišnašar. Nżjustu fréttir frį Kķna benda til žess aš lķtt sé aš hęgja į ofbošslegum vexti ķ įlframleišslu žar. Og aš žar sé meira aš segja fariš aš bera į offramleišslu ķ įišnašinum - žrįtt fyrir efnahagsuppganginn og mikla eftirspurn eftir įli innanlands. Žetta gęti leitt til aukins śtflutnings į įli frį Kķna. Žetta er enn ein vķsbendingin um aš afar įhęttusamt - og žvķ óskynsamlegt - sé aš auka įlframleišslu hér į Ķslandi.

Tķmi kominn til aš setja VERŠMĘTASKÖPUN ķ forgang

Žetta merkir žó ekki aš fjįrfestingin hér ķ orkuvinnslu fyrir įlver hafi alltaf veriš tóm vitleysa. Žvert į móti var žetta į sķnum tķma farsęl leiš til aš tryggja nóg framboš af raforku til almennings og ķslenskra fyrirtękja į hógvęru verši. Um leiš var reist öflugt flutningskerfi fyrir raforkuna og allt leiddi žetta til žess aš hér byggšist upp mikil žekking innan tękni- og verkfręšigeirans.

lv-haustfundur-2013-kynning.pngEn nś er kominn tķmi til aš horfast ķ augu viš žau tękifęri sem breyttir tķmar hafa fęrt okkur. Viš erum svo gęfusöm aš tęknižróunin ķ heiminum hefur oršiš meš žeim hętti aš komin eru tękifęri til aš stórauka aršinn af raforkuframleišslunni hér. Viš vęrum aš fara afar illa meš tękifęrin ef viš ętlum enn į nż aš bęta viš mörg hundruš megavöttum (MW) til handa įlišnaši. Slķkt var snjall leikur fyrr hįlfri öld (Straumsvķk), nokkuš skynsamlegt fyrir tępum tveimur įratugum (Columbia Ventures; Noršurįl), en fljótlega žar į eftir fór žessi stefna aš verša óįhugaveršari og óskynsamari.

Og nś er svo komiš aš bęši er įhęttan oršin óžęgilega mikil og nż tękifęri hafa opnast. Žess vegna er mįl aš linni og ekki skynsamlegt aš auka hér raforkusölu umtalsvert til įlišnašar. Žvert a móti ęttum viš jafnvel strax aš byrja aš leita aš tękifęrum fyrir aršbęrari verkefni fyrir orkuna žegar raforkusamningarnir viš įlfyrirtękin renna śt.

Sķšasta įratuginn hefur oršiš bylting ķ fjarskiptamįlum. Eins og lķklega flestir žekkja, meš smartsķma ķ vasanum og/eša į žrįšlausa netinu ķ fartölvunni. En žaš sem kannski fęrri gera sér grein fyrir er aš sķšasta įratuginn hefur lķka oršiš bylting ķ flutningi į raforku.

UK-annual-gas-price-production-and-imports_1998-2012Sś bylting einkennist žó ekki jafn mikiš af tękniframförum eins og ķ fjarskiptageiranum, heldur mun meira af stóraukinni eftirspurn eftir endurnżjanlegri orku. Ofan į žaš bętist svo aš nokkur afar fjölmenn og žar meš orkufrek rķki ķ nįgrenni Ķslands standa frammi fyrir minnkandi orkusjįlfstęši. Žar er nęrtękast aš nefna Bretland (žar hefur gasframleišsla snarminnkaš og innflutningsžörfin til aš knżja gasorkuverin žvķ aukist mjög). Einnig mį nefna Žżskaland (žar sem stórlega hefur veriš dregiš śr notkun į kjarnorku af öryggisįstęšum).

Žessi žróun hefur breytt miklu į fremur stuttum tķma. Bęši umrędd lönd hafa mikinn įhuga į aš auka ašgang sinn aš hagkvęmri og žį ekki sķst tryggri og endurnżjanlegri orku. Žetta skapar Ķsland algerlega einstakt tękifęri. Žvķ žarna fęst verš sem er miklu hęrra en žaš sem įlišnašurinn greišir. Og žaš sem öllu mįli skiptir; sś veršhękkun yrši uppspretta žess hagnašar sem ešlilegt er aš orkuaušlindirnar loksins skili okkur. 

Allir sem beita skynseminni og kynna sér mįlin hljóta aš sjį aš žaš vęri algerlega gališ aš nęstu 200, 350 eša 500 MW sem viš kunnum aš virkja fari til enn eins įlversins. Nś er tķmabęrt aš viš setjum veršmętasköpun ķ forgang.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Žvķ mišur mį heyra į rįšherrunum Bjarna Benediktssyni og Hönnu Birnu Kristjįnsdóttur aš žau ętli aš beita valdi sķnu til aš skipta um fólk ķ stjórn Landsvirkjunar og fara ķ gamla fariš, ž. e. aš selja orku til įlvera, sama hvaš umsamiš verš verši lįgt.

Ómar Ragnarsson, 14.11.2013 kl. 23:14

2 Smįmynd: Kjartan Sigurgeirsson

Hvaš meš vinnuna sem žessi raforka sem stendur til aš selja śr landi gęti skaffaš okkur į Ķslandi? Hvaš meš veršmętin sem viš gętum framleitt hér meš žessari raforku? Hvaš meš kostnašinn viš aš leggja streng yfir (undir) hafiš, eru lķkur į aš mismunur į endanlegum tekjum žjóšarinnar af raforkusölu greiši nišur žann kostnaš, og žį į hvaš löngum tķma? Hvaš meš fullyršingar ašstošarforstjóra Landsnets varšandi mun į loftlķnum og jaršstrengjum į landi aš endingartķmi jaršstrengja sé ašeins 35 įr? Hvaš meš aš sami ašstošarforstjóri segir aš viš jaršstrengi žurfi į 20 til 30 km fresti śtjöfnunarstöš, er žaš eitthvaš sem hęgt er aš byggja nešansjįvar?  Ég held Ketill aš viš žurfum aš stķga mjög varlega til jaršar ķ žessum efnum, svo ég tali ekki um aš žvķ meiri tekjur sem Landsvirkjun hefur af žessari orkusölu, veršur orkan dżrari til okkar Ķslendinga, Žaš veršur vķst skv. duttlungum yfiržjóša okkar (ESB) aš jafna verš į seldri orku. Auk žess er alls ekki vķst aš žaš sé mögulegt aš flytja allt žetta rafmagn svo langa leiš. Hvaš meš ef strengurinn slitnar? veršur einhver dempun į högginu sem virkjunin veršur fyrir? Förum okkur ekki til voša ķ žessum draumum. En takk fyrir skemmtilega grein. Kvešja.

Kjartan Sigurgeirsson, 15.11.2013 kl. 16:19

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband