Orku- og loftslagsstefna stjórnvalda

Žegar litiš er til fólksfjölda einstakra rķkja og orkuframleišslu, kemur svolķtiš athyglisvert ķ ljós: Ķsland er mesti orkuframleišandi veraldar.

Power_Consumption_Capita_2009

Jį - jafnvel žó svo mišaš sé viš alla orku, bęši gręna og svarta og žar meš talin öll kolavinnsla įsamt allri olķu- og gasvinnslu, žį er Ķsland nefnilega einhver allramesti orkuframleišandi og orkunotandi veraldar. Mišaš viš stęrš žjóšarinnar aš sjįlfsögšu; höfšatölu.

Žaš žykir kannski ekki par fķnt aš framleiša og nota svo svakalega mikla orku, eins og Ķslendingar gera. Gęti veriš tślkaš sem brušl og óhóf.  En žegar dżpra er kafaš kemur jś upp sś stórkostlega stašreynd, aš öll žessi mikla orkuframleišsla Ķslands byggist į gręnni orku. Og žessi stašreynd skapar okkur Ķslendingum mikla sérstöšu; žegar eingöngu er litiš til gręnu orkunnar veršur Ķsland lķkt og fögur stjarna į svörtum himni.

Įstęšan fyrir žvķ aš Orkubloggiš vill vekja athygli į žessari stašreynd, er aš nś standa yfir ķ Kaupmannahöfn samningavišręšur um markmiš og skuldbindingar um aš takmarka losun gróšurhśsalofttegunda, eftir aš s.k. Kyoto-tķmabili lżkur 2012. Ķ žvķ sambandi er naušsynlegt aš spį svolķtiš ķ žróun orkunotkunar og hvernig sum rķki heims, eins og flest Evrópurķkin, Bandarķkin og Kķna, byggja efnahags sinn į kolvetnisbruna mešan önnur rķki nżta fyrst og fremst endurnżjanlegar nįttśruaušlindir.

Eins og viš öll vitum olli išnbyltingin straumhvörfum ķ efnahagslķfi heimsins. Grundvöllurinn aš žeirri velmegun sem viš žekkjum ķ dag, byggist į išnvęšingu. Framan af voru kol undirstaša išnbyltingarinnar. Į 20. öld tók svo olķan viš sem undirstaša išnžróunar. Samfara žessu uršu miklar tękniframfarir, framfarir ķ matvęlaframleišslu, framfarir ķ lęknisfręši o.s.frv. Framfarir sem žó allar byggšust į einum grundvallaržętti: Ódżrri orku.

Industrial_revolution_1En žessu fylgdi leišinda fylgifiskur. Sem er stórfelld losun kolefnis vegna bruna į kolvetniseldsneyti. Menn deila aš vķsu um žaš hvort og hvaša įhrif kolefnislosunin hafi. Seint veršur algerlega fullsannaš aš hśn valdi umtalsveršri hlżnun og/eša neikvęšum vešurfarsbreytingum. Skynsamt fólk hlżtur žó aš setja į sig öryggisbeltiš žegar žaš sest upp ķ bķl; žaš er ekkert vit ķ öšru en aš sporna gegn mögulegum alvarlegum loftslagsbreytingum af völdum manna. Annaš vęri alger einfeldni og fįheyrt fyrirhyggjuleysi.

Žess vegna er Orkubloggarinn einlęgur stušningsmašur žess aš lönd heimsins reyni aš takmarka losun gróšurhśsalofttegunda. En Orkubloggarinn įlķtur engu aš sķšur mikilvęgt aš skynsemi og raunsęi rįši för ķ loftslagsstefnu Ķslands. Og er afar hugsi yfir žeirri "metnašarfullu" stefnu ķslenska umhverfisrįšherrans og sitjandi rķkisstjórnar aš Ķsland eigi aš vera ķ fararbroddi ķ žessari barįttu.

Wind_blades_chinaLang mikilvęgasta atrišiš ķ aš takmarka losun gróšurhśsalofttegunda felst ķ žvķ aš minnka hlutfall jaršefnaeldsneytis ķ orkunotkun. Flestar og nįnast allar išnvęddar žjóšir veraldarinnar fį orku sķna aš langstęrstu leyti frį kolvetnisaušlindum ķ jöršu (kolum, olķu og gasi). Žessar žjóšir eiga tęknilega tiltölulega aušvelt meš aš auka hlutfall endurnżjanlegrar orku, t.d. meš žvķ aš byggja fleiri vindorkuver, sólarorkuver, lįghitavirkjanir og sķšast en ekki sķst kjarnorkuver.

Svo skiptir lķka miklu aš spara orku meš žvķ t.d. aš framleiša sparneytnari bķla og einangra hśs betur, en flestir Ķslendingar sem hafa feršast erlendis žekkja žaš hversu ömurlega illa einangruš hśs ķ śtlöndum eru.

Ķsland er mesta orkuveldi veraldar. Engin žjóš framleišir og notar jafn mikla orku eins og Ķslendingar, m.v. fólksfjölda. Nema žį kannski olķurķkin viš Persaflóa, auk žess sem olķuveldin Kanada og Noregur eru lķka risaframleišendur į orku.

Aš einu leyti sker Ķsland sig algerlega śr ķ žessum ofurorkuhópi: Allt rafmagn į Ķslandi kemur nefnilega frį endurnżjanlegum orkulindum - žveröfugt viš Persaflóarķkin sem byggja sķna orkuframleišslu og notkun eingöngu į olķu og gasi. Og žó svo bęši Noregur og Kanada framleiši mikiš af gręnni orku (meš vatnsafli) er orkubśskapur žessara landa lķka allt annar og svartari en Ķslendinga. Af žvķ bęši žessi lönd eru stórframleišendur og śtflytjendur į olķu og gasi.

Power_Consumption_Capita_2009_few_countriesĶsland er eitt örfįrra dęma um vestręnt land žar sem raforkubśskapurinn byggir alfariš į endurnżjanlegri orku. Einungis Noregur kemst meš tęrnar žar sem Ķsland hefur sķna gręnu hęla ķ raforkuframleišslu og talsvert langt žar į eftir koma lönd eins og Nżja Sjįland og Kanada. Og sem fyrr segir eru bęši Noregur og Kanada stórtęk ķ olķuframleišslu og olķuśtflutningi. Og Kanadamenn žar aš auki į kafi ķ einhverri sóšalegustu olķuframleišslu heims (śr olķusandi). Žaš er žess vegna ķ meira lagi skrķtiš žegar žvķ er haldiš fram aš Ķsland žurfi aš "bęta oršspor sitt" ķ tengslum viš losun gróšurhśsalofttegunda.

Sérstaša Ķslands ķ orkugeiranum er mikil. Og aš sumu leyti bęši góš og slęm. Góš aš žvķ leyti aš viš eigum aušvelt meš aš fullnęgja raforkužörf okkar meš endurnżjanlegri orku. En slęm aš žvķ leyti aš viš eigum nįnast enga möguleika til aš auka hlutfall endurnżjanlegrar orku ķ raforkubśskapnum.

Sumir kunna aš segja aš žetta sé ekki kjarni mįlsins. Aš viš eigum margvķslega möguleika til aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda, algerlega įn tillits til žess hvernig stašiš er hér aš raforkuframleišslu. Meš nżrri og betri tękni gętum viš t.d. minnkaš losun frį fiskiskipaflotanum, viš gętum sett strangari losunarkröfur į stórišjuna og viš gętum lķka minnkaš losun frį bķlaflotanum meš žvķ aš nota t.d. meira lķfmassaeldsneyti og/eša rafbķla.

Industrial_revolution_2Žetta er allt satt og rétt. Ķslenski bķlaflotinn losar t.a.m. mikiš af gróšurhśsalofttegundum og Ķslendingar eiga ansiš marga bķla. Og margt smįtt getur vissulega gert eitt stórt.

Nś liggur loksins sęmilega ljóst fyrir hver er afstaša ķslenskra stjórnvalda į Loftslagsrįšstefnunni ķ Kaupmannahöfn. Af fyrstu drögum  aš ašgeršarįętlun Ķslands ķ loftslagsmįlum, sem birt var į vef umhverfisrįšuneytisins ķ gęr 9. desember, viršist sem ķslensk stjórnvöld miši aš žvķ aš viš veršum aš mestu leyti samstķga Evrópusambandinu ķ žvķ hversu mikiš eigi hér aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda. 

Ķ grófum drįttum viršist stefnan gera rįš fyrir žvķ aš Ķsland verši aš fullu bundiš aš losunartakmörkunum ESB gagnvart bęši stórišju og flugi. Einnig viršist gert rįš fyrir aš losun frį annarri starfsemi verši minnkuš ķ takt viš markmiš ESB. Žetta er žó enn óljóst; ķ įšurnefndri ašgeršarįętlun frį žvķ ķ gęr er talaš um 19-32% minni losun įriš 2020 en var įriš 2005 og ķ vištölum hefur umhverfisrįšherra ķtrekaš talaš um 15% samdrįtt ķ losun 2020 m.v. žaš sem var 1990. Žaš er žó a.m.k. ljóst aš gert er rįš fyrir mjög miklum samdrętti ķ losun Ķslendinga į gróšurhśsalofttegundum į nęstu tķu įrum. Og žar aš auki mį nefna aš ķ ašgeršarįętluninni segir aš ķslensk stjórnvöld hafi sett sér žaš markmiš aš draga śr nettólosun (kolefnisbinding innifalin) um 50-75% fram til 2050. Hvort višmišunarįriš žarna er 1990, 2005 eša eitthvaš annaš er ekki augljóst. Enda er ķ reynd einungis um drög aš ašgeršarįętlun aš ręša en raunveruleg loftslagsstefna ķslenskra stjórnvalda ennžį óljós.

Žaš sem aftur į móti liggur fyrir er alger stefnubreyting frį žvķ sem var ķ ašdraganda Kyoto-bókunarinnar. Žį var nišurstašan sś aš Ķsland fékk mestu losunarheimildina; 10% umfram losunina višmišunarįriš 1990. Žar aš baki voru veigamikil rök og afar villandi žegar nśverandi umhverfisrįšherra lżsir žeirri losunarheimild Ķslands ķ Kyoto-bókuninni sem "undanžįgu". Žetta var einfaldlega talin sanngjörn nišurstaša.

UNFCCC_logoĶ Kyoto-višręšunum mótušust samningsmarkmiš Ķslands af žeirri stašreynd aš viš framleišum allt okkar rafmagn frį endurnżjanlegum aušlindum en ekki meš kolvetniseldsneyti. Og žar var mjög litiš til žess aš ef Ķsland ętti aš taka į sig skuldbindingar um aš draga śr losun, yrši śtilokaš aš hér yrši byggš nż stórišja į skuldbindingartķmabilinu. Nś stendur aftur į móti til aš Ķsland - sem er eyja žśsundir km frį meginlandi Evrópu (mjög hįš flugsamgöngum) og framleišir allt sitt rafmagn meš endurnżjanlegum orkulindum - ętli aš taka į sig sambęrilegar skuldbindingar ķ loftslagsmįlum eins og eitthvert išnvęddasta og mest mengandi rķkjabandalag heimsins.

Velta mį fyrir sér hvaš rįši žessum samningsmarkmišum Ķslands? Žvķ er reyndar svaraš ķ ašgeršarįętluninni, žvķ žar segir berum oršum aš eitt helsta leišarljósiš aš baki henni sé "metnašur". Aš Ķsland eigi aš vera "ķ fararbroddi ķ višleitni viš aš draga śr losun". Žetta er athyglisvert. Samkvęmt žessu ętlar Ķsland sér forystuhlutverk ķ aš minnka kolefnislosun ķ veröldinni og tekur žess vegna į sig samsvarandi skyldur eins og einhverjir mestu kolvetnissóšar heimsins.

Hugsjónin er falleg. En er žetta rökrétt stefna?  Er einhver sanngirni eša rökvķsi ķ žvķ aš lķfręni bóndinn sem hefur varla notaš eitt einasta korn af tilbśnum įburš ķ įratugi, svo dregin sé upp myndlķking, taki į sig skuldbindingu um aš minnka įburšarnotkun sķna til jafns į viš verksmišjubęndurna. Vęri ekki nęr aš Ķsland legši fremur įherslu į aš kynna sig sem einn af mikilvęgum leikendunum ķ žvķ aš hjįlpa versmišjulandbśnašinum - ž.e.a.s. žjóšunum sem eru ennžį nęr algerlega hįšar kolvetniseldsneyti - til aš minnka žessa fķkn sķna ķ kolvetniseldsneyti?

Desertec-map-bigViš bśum meira aš segja svo vel aš śtķ Evrópu eru nokkrir fremstu vķsindamenn įlfunnar og einhver öflugustu stórfyrirtękin bśin aš undirbśa jaršveginn fyrir okkur. Orkubloggarinn hefur įšur nefnt Desertec-verkefniš, sem ętlaš er aš verša mikilvęgur žįttur ķ žvķ aš breyta orkubśskap Evrópu. Žar er m.a. horft til möguleikans į aš Evrópa kaupi gręna orku frį Ķslandi. Žaš ętti aš vera einn af grunnvallaržįttunum ķ orku- og loftslagsstefnu ķslenskra stjórnvalda. Bloggarinn hefur reyndar lķka talaš fyrir žvķ aš viš eigum aš brjótast śtśr žessari žröngu og arfavitleysu Icesave-deilu og žess ķ staš bjóša breskum stjórnvöldum og ESB ķ višręšur um vķštęka samvinnu ķ orkumįlum.

Hvergi ķ Evrópu er ónżtt endurnżjanleg orka ašgengilegri en į Ķslandi. Sé mišaš viš fólksfjölda, žį į Ķsland einfaldlega mestu og bestu tękifęri heimsins ķ endurnżjanlegri orku. Žaš skapar okkur einstaka möguleika.

Iceland_hot_spotEn žetta viršast ķslensk stjórnvöld ekki skynja. Telja framtķš Ķslands og hinnar örsmįu ķslensku žjóšar aftur į móti best borgiš meš žvķ aš viš stimplum okkur ķ flokk meš žeim rķkjum sem byggja orkubśskap sinn nįnast alfariš į kolvetnisbruna. Aš mati Orkubloggarans er einfaldlega ekki heil brś ķ žeirri stefnu.

Žaš er enginn vandi fyrir umhverfisrįšherra og flokksmenn hennar aš vera stórhuga ķ umhverfismįlum, žó svo žau myndu draga ašeins śr metnaši sķnum gagnvart losun gróšurhśsalofttegunda. Alžingi getur vel variš meira fjįrmagni ķ aš sporna gegn jaršvegseyšingu og ofbeit og/eša ķ endurheimt votlendis, įn žess aš mślbinda žjóšina til aš taka žįtt ķ kostnaši vegna naušsynlegra breytinga į orkubśskap Evrópu. Ķsland er einfaldlega gręnasta raforkuland ķ heimi og į enga mengunarskuld aš gjalda ķ alžjóšlegu samhengi.

Orkubloggiš leyfir sér aš minna į athyglisvert erindi Halldórs Žorgeirssonar  frį Orkužingi įriš 2001. Halldór var lykilmašur ķ aš semja um hver yrši skuldbinding Ķslands skv. Kyoto-bókuninni og er sennilega sį Ķslendingur sem best žekkir til Loftslagssamningsins. Hann starfar nś į skrifstofu  Loftslagssamningsins ķ Bonn og gegnir žar einni ęšstu stöšunni innan žessarar mikilvęgu stofnunar. Žaš er aušvitaš engan veginn vķst aš Halldór sé sammįla žvķ sem Orkubloggarinn hefur hér haldiš fram. En ķ įšurnefndu erindi sagši Halldór m.a.:

"Ķsland stendur mjög vel ķ loftslagsmįlunum. Miklu skiptir aš litiš sé til réttra męlikvarša žegar mat er lagt į stöšu rķkja į žessu sviši. 96% losunar gróšurhśsalofttegunda frį išnrķkjunum kemur frį bruna jaršefnaeldsneytis. Notkun jaršefnaeldsneytis er žvķ rót žess vanda sem jaršarbśar standa nś frammi fyrir gagnvart loftslagsbreytingum af manna völdum. Barįttan viš loftslagsvandann snżst žvķ öšru fremur um žaš aš draga śr notkun jaršefnaeldsneytis og aš nota endurnżjanlega orkugjafa annaš hvort beint eša til žess aš framleiša eldsneyti s.s. vetni.

Halldor_ThorgeirssonEins og stašan er ķ dag žį kemur 99,9 % af raforkuframleišslunni hér į landi frį endurnżjanlegum orkugjöfum. 70% af frumorkužörfinni er mętt meš endurnżjanlegum orkugjöfum. Žetta hlutfall er hęst hjį okkur af žeim rķkjum sem viš berum okkur almennt saman viš. Žetta hlutfall veršur ekki hękkaš enn frekar nema meš žvķ aš draga śr olķunotkun ķ samgöngum og sjįvarśtvegi eša meš žvķ aš auka notkun endurnżjanlegra orkugjafa t.d. meš vetni sem milliliš.

Žaš mį žvķ segja aš loftslagsmįlin snśist öšru fremur um orkubśskap mannkynsins. Ekki veršur haldiš įfram į žeirri braut aš auka sķfellt orkunotkunina og aš męta aukinni orkužörf hvort sem er į heimilunum, ķ samgöngum eša ķ atvinnulķfinu meš jaršefnaeldsneyti. Įhugi hefur žegar aukist į nżtingu kjarnorku til raforkuframleišslu meš žeim śrgangs- og öryggisvandamįlum sem žvķ tengjast. Nżting endurnżjanlegrar orku leysir ekki allan vanda en hśn getur skipt miklu mįli į vissum svęšum.

Mikilvęgt er aš aukning orkunotkunar ķ žróunarrķkjunum verši mętt meš endurnżjanlegum orkulindum žar sem kostur er. Žar eru vķša ónżttir möguleikar. Skortur į žekkingu takmarkar hins vegar möguleika žróunarrķkjanna til žess aš nżta eigin orkulindir en litla žekkingu žarf hins vegar til žess aš auka notkun į jaršefnaeldsneyti til raforkuframleišslu. Žaš er žvķ ljóst aš žörfin fyrir žį žekkingu sem byggst hefur upp hér į landi viš beislun orku nįttśrunnar mun aukast og viš Ķslendingar getum mišlaš öšrum af okkar reynslu."

GeoSteamNįkvęmlega! Mišlum öšrum af okkar reynslu. Bjóšum fram okkar žekkingu og leitum eftir samstarfi um aš nżta orku Ķslands meš skynsamlegum hętti og til hagsbóta fyrir bęši Ķslendinga og ašra sem vilja kaupa og nżta sér žessa orku. En skipum okkur ekki ķ ruslflokk orkugeirans į grundvelli einhvers misskilins metnašar um aš Ķsland žurfi aš standa fremst ķ flokki žeirra sem draga śr losun.

Einhverjum kann aš finnast žetta hįlf undarlegt tuš hjį Orkubloggaranum. Er ekki barrrasta fķnt aš Ķsland sżni "metnaš" ķ loftslagsmįlum? Žar aš auki viršist nokkuš almenn samstaša um mįliš. Ekki einu sinni krónķskir nöldrarar eins og Samtök atvinnulķfsins hafa gert athugasemd viš mįlatilbśnaš umhverfisrįšherra.

Ķ reynd snżst žetta samt allt um peninga. Af ašgeršarįętluninni er augljóst aš losunarmarkmišunum er ętlaš aš réttlęta auknar įlögur į t.d. eldsneyti og lķklega einnig į bifreišar. Žaš mun koma nišur į kaupmętti almennings, hękka verštryggš lįn o.s.frv. Ennžį verra er, aš ein af grunnforsendunum fyrir žessari losunarstefnu viršast vera einhver žokukennd tękifęri aš koma fiskiskipaflotanum į "jurtaolķu" eša annaš lķfmassaeldsneyti. Repjan er vissulega spennandi - en mišaš viš žau smįu verkefni sem eru ķ gangi hér meš tilraunir af žvķ tagi, er žetta vęgast sagt vafsöm forsenda fyrir svo mikilvęgri pólitķskri įkvöršun sem loftslagsstefna stjórnvalda er.

airplane_vaporTil aš gera langa sögu stutta er satt aš segja mikil óvissa um aš unnt verši aš standa viš žau markmiš aš minnka losun hér verulega innan tķu įra eša svo. Nema žį a.m.k. meš mjög umtalsveršum auknum skattaįlögum. Žar aš auki er vert aš minnast žess aš losunarheimildir hafa fjįrhagslegt veršmęti. Ķslands hefur žį sérstöšu aš nota ekkert kolvetniseldsneyti til rafmagnsframleišslu, mešan flest önnur rķki eru aš framleiša 70-90% af rafmagninu sķnu meš kolvetnisbruna. Žaš er sérkennilegt aš nżta ekki žessa sérstöšu og setja okkur žess ķ staš ķ sama flokk eins og kolsvartar kolažjóšir Evrópu. Žó svo Ķslendingar aki um į bķlum og geri śt fiskiskip er varla réttlętanlegt aš viš eigum aš sętta okkur viš jafn takmarkašar losunarheimildir eins og žjóšir sem byggja velmegun sķna og kolvetnisbruna.

Fyrir vikiš er lķklega best fyrir ķslensku žjóšina aš Kaupmannahafnar-rįšstefnan skili engri endanlegri nišurstöšu og ķslensk stjórnvöld fįi tękifęri til aš endurmeta samningsmarkmiš sķn og kynna žau. Bara verst aš nś er hann Halldór lķklega ekki ķ samninganefnd Ķslands.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

Žakka žér fyrir góšan pistil Ketill.

Ég er bśinn aš vera aš tuša um žaš ķ nokkur įr aš allt žetta "global Warming" kjaftęši sé fyrst og fremst drifiš įfram af gręšgi peninga manna og įsęlni stjórnmįla manna ķ skattfé. 

Fyrir utan žaš aš žetta er alveg frįbęr leiš fyrir stórfyrirtęki og peninga menn til aš nį yfirrįšum į allri framleišslu ķ heiminum.

Ef meiningin er aš minnka mengun, žį mundu menn snśa sér aš žvķ, meš žvķ aš setja lög og reglur um mengun.

En žaš er ekki leišin sem menn vilja fara, helgur vilja žeir setja upp flókiš kerfi til aš kaupa og selja mengunarkvóta  sem žjónar ašeins pólitķskum og peningalegum hagsmunum.

Žetta mun ekki leiša til minni mengunar, en žaš mun vissulega leiša til samžjöppunar valds ķ heiminum.

Sigurjón Jónsson, 11.12.2009 kl. 13:58

2 Smįmynd: Héšinn Björnsson

Viš losum um 7,5 tonn af CO2 į mann į įri en heimsmešaltališ er um helmingurinn af žvķ. Af hverju ęttum viš aš hafa meiri losunarrétt en ašrir? Eigum viš stęrri hlutdeild ķ lofthjśpnum? Viš eigum aš stefna aš žvķ aš nį heimsmešaltalinu ķ losun į ķbśa og fylgja žvķ svo nišur. Aš viš rįšum ekki viš aš nį mešaltalinu meš allar žęr endurnżjanlegu orkuaušlyndir sem viš höfum yfir aš rįša er nįttśrulega bara pķnlegt.

Héšinn Björnsson, 11.12.2009 kl. 14:24

3 identicon

Žaš er sjaldgęft og um leiš įnęgjulegt, aš sjį fjallaš um žessi mįl į vandašan og yfirvegašan hįtt. Žökk fyrir žaš.

Enn į eftir aš koma betur ķ ljós hvaš liggur aš baki ašgeršarįętlun rķkisstjórnarinnar. Žaš hefur t.d. veriš opinber stefna Ķslands aš draga śr losun frį samgöngugeiranum sķšan 2002, en engu aš sķšur hefur losun frį Vegasamgöngum aukist grķšarlega, eša um 80% tķmabiliš 1990-2007 (žar af stór hluti aukningarinnar sķšustu žrjś įr žessa tķmabils - eša 2005-2007). 

Ég held žó liggi heldur meira aš baki stefnumörkuninni ķ žetta sinn en oft įšur, t.d. ķtarleg skżrsla um möguleika Ķslands til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, (nefnd sem Dr. Brynhildur Davķšsdóttir fór fyrir). Žį hefur einnig veriš lķtiš fjallaš um žaš opinberlega hvaš žaš felur ķ sér ef Ķsland fer ķ nįnara samstarf viš ESB ķ žessum mįlum, en žaš mįtti lesa žaš śr oršum umhverfisrįšherra ķ nżlegu vištali aš žaš muni hafa talsvert mikil įhrif um hvaša losunarmarkmiš eru raunhęf. Vęri fróšlegt aš sjį ķtarlega greiningu ķ fjölmišlum į žvķ hvaš žaš nįkvęmlega žżšir aš įlverin fari inn ķ kvótakerfi ESB įriš 2013, og hvaša möguleikar séu ķ stöšunni fyrir Ķsland hvaš žetta varšar. 

Svo mį einnig nefna žaš aš ef endurheimt votlendis veršur višurkennd sem leiš til aš binda kolefni žį erum viš ķ allt annarri stöšu en įšur, žar erum viš aš tala um mögulega mjög stórar tölur, enda fįmenn žjóš ķ stóru landi žar sem hart var gengiš fram į sķnum tķma aš ręsa fram mżrar.

Ķslenska įkvęšiš var klįrlega undanžįguįkvęši - žaš kemur beinlķnis fram ķ įkvöršuninni aš įkvešin tegun losunar ķ hagkerfum undir įkvešinni stęrš skuli vera undanskilin hinu almenna bókhaldi. Og žaš er einmitt žetta undanžįgueinkenni sem gerir erfitt fyrir aš halda ķ žaš įfram sem samningsmarkmiš - žaš fellur hvergi aš neinu öšru ķ samningavišręšunum, og flękir mįlin ķ staš žess aš greiša fyrir.

Allavega - žaš er mjög žarft og gagnlegt aš fį fram raunverulega umręšu um žessi mįl. Hvaš getum viš gert? Hvaš er raunhęft?

Aušur H Ingólfsdóttir (IP-tala skrįš) 11.12.2009 kl. 14:49

4 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

Aušur mķn

Žaš sem viš getum gert er aš menga minna, žaš er raunhęft.

En aš taka žįtt ķ kvótakaupum į losunarheimildum eša vera meš einhvern kattaržvott į samvisku okkar meš aš moka ofan ķ skurši, er kjįnalegt og minnkar ekki mengun ķ heiminum.

Sigurjón Jónsson, 11.12.2009 kl. 15:57

5 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Af gefnu tilefni vil ég ķtreka, aš ég styš eindregiš aš dregiš verši śr losun į heimsvķsu. Įbyrgšin žar į ętti fyrst og fremst aš hvķla į žeim sem mest hafa losaš ķ gegnum tķšina og/eša žeim sem framleiša kolvetniseldsneytiš og hagnast į žvķ.

Ég įlķt aš Ķsland eigi fyllilega skiliš aš žurfa ekki aš draga śr losun. Viš framleišum ekki rafmagn meš kolvetnisbruna og eigum žvķ takmarkašri tękifęri en flestar ašrar išbvęddar žjóšir til aš minnka losun. Žaš er kjarni mįlsins. Žar aš auki höfum viš enga kola- eša olķuvinnslu og njótum žvķ ekki hagnašar af žörf manna fyrir slķkt eldsneyti.

Loks žykir mér hępiš žegar fólk segir aš losun frį Ķslendingum sé mjög mikil ķ alžjóšlegu samhengi. Žegar litiš er til išnvęddra rķkja žį er Ķsland ekki mjög ofarlega į blaši. Kemst varla inn į topp 50 listann yfir mestu kolefnissóšana.

Aušvitaš erum viš meš miklu meiri losun en heimsmešaltališ. Žó žaš nś vęri; viš erum jś ekki žróunarland. En viš hljótum aš miša okkur viš rķki, sem eru meš svipaš efnahagslķf. Og žar erum viš ekki mjög hįtt į lista. Žökk sé ķslensku vatnsafli og ķslenskum jaršvarma.

Enn og aftur: Ég er sammįla žvķ aš dregiš verši śr kolefnislosun. En tel aš žar eigi fyrst og fremst aš lķta til žess aš minnka losun frį rafmagnsframleišslu (kol og gas) og aš rķki sem losa lķtiš sem ekkert meš slķkum bruna og hafa engar tekjur af olķu, eigi aš njóta žess.

Žaš ętti kannski aš breyta um ašferšarfręši ķ žessum loftslagsmįlum. Og rįšast aš rótum vandans. T.d. skattleggja alla olķu-, kola- og gasvinnslu į framleišslustigi. Og žar meš gera hreina orku samkeppnishęfari strax į žvķ stigi. Žess ķ staš er bersżnilega veriš aš bśa til kerfi sem felst ķ žvķ aš rķkisvaldiš geti skattlagt alla ķbśana ķ nafni umhverfisverndar. En žaš er önnur saga.

Ketill Sigurjónsson, 11.12.2009 kl. 16:05

6 Smįmynd: Andrés Kristjįnsson

"Aušvitaš erum viš meš miklu meiri losun en heimsmešaltališ. Žó žaš nś vęri; viš erum jś ekki žróunarland. En viš hljótum aš miša okkur viš rķki, sem eru meš svipaš efnahagslķf. Og žar erum viš ekki mjög hįtt į lista. Žökk sé ķslensku vatnsafli og ķslenskum jaršvarma."

Vandamįliš ķ hnotskurn. Hinn vestręni heimur, sem hefur mengaš ķ nokkrar aldir og nżtt sér yfirburši sķna til aš sölsa undir sig aušlindir hinna "vanžróušu", eiga gušdómlegan rétt į žvķ aš menga meir žvķ žeir eru ęšri.

Aušvitaš ęttu hin vestręnu stórfyritęki aš taka į sig žį mengun žeir spśa śt ķ andrśmsloftiš sama hvort žaš sé ķ Nķgerķu eša Bretlandi.

Viš Ķslendingar myndum gręša į jafn sanngjarnri lausn, enda įlveirin ķ eigu Breta og Bandarķkjamanna.

Andrés Kristjįnsson, 11.12.2009 kl. 19:05

7 identicon

Ég žakka fyrir mjög įhugavert blogg, žótt ég sé ekki sammįla öllu ķ žessarri fęrslu.

Ķslendingar losa 14.2 tonn CO2-ķgilda į ķbśa og eru ķ 9. sęti žróašra rķkja ķ losun įriš 2007. Langt yfir mešaltali Evrópurķkja, meš mun meiri losun į mann en kolarķkin Žżskaland og Bretland. Tekiš héšan:

http://www.umhverfisraduneyti.is/media/PDF_skrar/Loftslag.pdf

Ef ég man rétt var veriš aš gangsetja Fjaršarįl žetta įr svo žaš er lķklega ekki aš fullu komiš inn ķ žessar tölur. Į hinn bóginn hefur akstur įreišanlega minnkaš eftir hruniš mikla. Umfjöllunin um śtblįstur frį Ķslandi byrjar į sķšu 24 ķ skżrslunni.

Mķn skošun er aš žeir sem losi mikiš hafi meiri skyldu til aš draga śr losun en žeir sem losa lķtiš. Einnig veršur aš lķta til žess hvaša möguleika hver žjóš hefur į žvķ aš draga śr losun. Mér sżnist kominn tķmi til aš taka til hendinni ķ žessu mįli.

Jón Erlingur Jónsson (IP-tala skrįš) 13.12.2009 kl. 22:42

8 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Takk Jón Erlingur. Žś ert vęntanlega aš vķsa til sśluritsins į bls. 28 ķ gróšurhśsaskżrslunni. Sį listi er ekki tęmandi. Skv. upplżsingum frį IEA og fleirum eru mun fleiri žjóšir sem losa meira pr. capita en Ķsland.

En žaš sem ég er fyrst og fremst aš benda į, er aš möguleikar ķ aš minka losun umtalsvart rįšast fyrst og fremst af žvķ aš breytingar verši ķ raforkuframleišslu. Žetta snżst nįnast um eitt atriši; aš loka kolaorkuverum. Žaš er hiš raunverulega vandamįl. Ķsland į žar "enga sök" og enga möguleika til aš auka hlutfall endurnżjanlegra orkugjafa. Žetta įlķt ég vera žaš sem mįli skiptir og žess vegna undarlegt aš Ķsland eigi aš vera meš sömu prósentu eins og ESB.

Ketill Sigurjónsson, 13.12.2009 kl. 23:17

9 identicon

Ég veit aš žaš eru fleiri lönd ofan viš okkur, sem eru yfirleitt ekki talin meš žróušum rķkjum. Ekki mörg žó, en žarna į listanum eru žau lönd sem viš berum okkur ašallega saman viš.

Kolaorkuverin eru stęrsta vandamįliš, žar er ég sammįla žér. Ętli eyšing skóga komi ekki žar į eftir og žar eru Ķslendingar heldur ekki miklir sökudólgar. Samgöngur (fólks- og vöruflutningar) eru į svipušu róli og skógareyšing. Žar held ég aš sé pottur brotinn į Ķslandi. Žaš ętti t.d. aš vera löngu bśiš aš minnka innflutning į eyšslufrekum bķlum.

Rafskaut įlveranna eru śr kolum og žó žau séu ekki notuš til orkuframleišslu brenna žau upp ķ kerjum įlveranna. Žaš er ekki aušvelt aš minnka žį kolanotkun öšruvķsi en aš loka įlverum. En žaš er hęgt aš jafna losunina meš skógrękt eša landgręšslu t.d. Einnig eru möguleikar į aš setja į fót verkefni sem minnkar losun ķ öšrum heimshlutum og fį losunarheimildir śt į žaš.

Eins og Aušur hér aš ofan velti ég žvķ fyrir mér hvaša įhrif žaš hefur aš Ķsland gangi undir hatt ESB loftslagsmįlum. ESB rķkin ganga į undan öšrum og žaš gerir žvķ vęntanlega talsveršar kröfur aš vera ķ fylkingu meš žeim. Hins vegar hef ég ekki trś į aš žau vilji hrekja alla įlvinnslu śr įlfunni. Žegar byršum er skipt milli ESB rķkja er horft til žess hvaša möguleika rķkin hafa į žvķ aš draga śr losun og kostnaši viš žaš.

Jón Erlingur Jónsson (IP-tala skrįš) 13.12.2009 kl. 23:57

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband