Mjallhvķt...

Nś er įr lišiš sķšan Noršmenn byrjušu ķ fyrsta sinn aš framleiša fljótandi gas (LNG). Gasiš fį žeir śr hafsbotninum langt ķ noršri. Į svęši śt af Hammerfest ķ Finnmörku – svęši sem kallaš er Mjallhvķt (Snöhvit).

snohvit_map

Žetta risatóra verkefni hefur gert krummaskušin žarna viš Hammerfest ķ Noršur-Noregi aš mišpunkti norska olķu- og gasęvintżrisins. Hjį Noršmönnum er sagan um Mjallhvķti sko ekki aldeilis eitthvert ęvintżrabull. Heldur “et sant eventyr”, eins og žeir Statoil-menn lżsa žvķ.

Alls samanstendur Mjallhvķtarsvęšiš af žremur stórum gaslindum, sem kallašar eru Mjallhvķt, Albatros og Askeladd. Lindirnar liggja um 140 km frį strönd Noregs, en sjįlf LNG-vinnslustöšin var reist į eyjunni Melköja skammt utan viš Hammerfest. Enn sem komiš er bķša Albatros og Askeladd žess aš verša nżttar.

Gasiš žarna uppgötvašist 1984, en lengi vel var óvissa um hvort eša hvenęr fariš yrši ķ vinnsluna. Sökum žess aš gassvęšin risastóru ķ Noršursjó, Tröllasvęšiš, Ormurinn langi o.fl., munu ekki endalaust anna eftirspurninni eftir gasi, varš spennandi aš leita noršar. Žó er stutt sķšan aš gasvinnsla ķ Barentshafi žótti nįnast śtilokuš - bęši vegna erfišara ašstęšna, svo sem vešurofsans į veturna, en ekki sķšur vegna vandamįla viš aš koma gasinu į markaš. Hępiš er aš byggja gasleišslur alla leiš žašan ķ noršri og sušur til Evrópusambandsins. Slķkt yrši mjög kostnašarsamt. Žar aš auki er įhugvert er aš nį til fleiri markaša en bara Evrópu.

Eftir žvķ sem eftirspurn eftir LNG jókst, ekki sķst ķ Bandarķkjunum, sįu menn aš žaš gęti oršiš mjög aršbęrt aš framleiša žarna fljótandi gas. Stóržingiš norska blessaši verkefniš 2002 og žį gat Statoil fariš į fullt. Ašeins 5 įrum sķšar - ķ įgśst 2007 - streymdi svo gasiš frį borholunum į 250-350 metra hafdżpi, žessa 140 km til vinnslustöšvarinnar į Melköja. Žar sem žvķ er umbreytt ķ fljótandi gas og sett į tankskip. Žį var lišinn rétt tępur aldarfjóršungur sķšan gaslindirnar fundust žarna langt ķ noršri.

snohvit-melkoja

Alveg eru žeir hreint magnašir, Norsararnir. Žaš er ekki nóg meš aš žetta sé fyrsta LNG-verkefniš žeirra og stęrsta LNG-verksmišja ķ Evrópu. Allt vinnslukerfiš į Mjallhvķtarsvęšinu liggur nešansjįvar og kerfinu öllu er stjórnaš meš joystick śr stjórnstöš į landi – 140 km frį vinnslusvęšinu. Žetta er lķkast til ennžį meira tękniafrek en uppbygging gasvinnslunnar geggjušu į Orminum langa - svęšinu langt vestur af Žrįndheimi.

Sem fyrr segir er gasinu frį Mjallhvķti umbreytt ķ fljótandi gas - LNG. Kęlingin į sér staš ķ vinnslustöšinni į Melköja og žar er fljótandi gasiš sett į tvo grķšarstóra geyma. Sem eru ķ raun ekkert annaš en risastórir ķsskįpar. Kęligeymarnir eru sagšir geta geymt samtals 125 žśsund teningsmetra af fljótandi gasi. Teikningin hér aš nešan sżnir slķkan turn - meš rįšhśsiš ķ Osló sem stęršarvišmišun.

LNG_tower_raadhus

Žessi kęlingar-prósess žarf ešlilega örlķtiš rafmagn. Eša rśmlega 1,5 teravattstundir į įri hverju. Žaš er lķklega svipaš orkumagn og notaš er į Ķslandi į einum įrsfjóršungi. Žar meš talin öll orkunotkun almennings, fyrirtękja og allrar stórišjunnar! Dįgóšur biti.

Raforkan sem fer ķ kęlinguna er aš sjįlfsögšu framleidd meš hluta gassins frį Mjallhvķti. Sem žżšir lauflétta losun į CO2. En Norsararnir fara létt meš žaš. Koltvķoxķšinu er einfaldlega dęlt til baka eftir leišslu į hafsbotninum og ofanķ sérstaka borholu. Žangaš munu 7-900 žśsund tonn af CO2 į hverju įri hverfa ķ išur jaršar. Žaš er talsvert meira en allur ķslenski fiskiskipaflotinn losar į heilu įri. Og u.ž.b. žaš sama og allur ķslenski bķlaflotinn losar įrlega. Žessu gumsi dęla Noršmenn barrrasta nišur ķ holu į hafsbotninum. Snišugir pottormar, Norsararnir. 

Snohvite_route

Svo žarf aušvitaš aš sigla meš gasiš til kaupendanna vestur ķ Amerķku og sušur į Spįni. Alls um 5,7 milljarša teningsmetra įrlega (tališ er aš um 200 milljaršar rśmmetra af fljótandi gasi séu vinnanlegir žarna į Mjallhvķtar-svęšinu). Į ca. 5 daga fresti siglir stórt og glęsilegt raušmįlaš tankskip innķ höfnina viš Melköja til aš flytja fljótandi gasiš sušur til markašanna.

Alls eru žetta um 70 feršir įrlega - og munu skipin fara sem leiš liggur skammt austan viš Austfirši. Kannski kominn tķmi į “vegatoll” ķ ķslenskri lögsögu? Svona meš hlišsjón af skattpķningu Noregskonunga hér įšur fyrr.

Til žessara flutninga hafa Norsararnir nś žegar fengiš fjögur LNG-tankskip. Annars vegar frį heimamönnunum hjį Leif Höegh & Co og hins vegar frį hinni fornfręgu japönsku skipasmķšastöš meš skemmtilega nafniš; Kawasaki Kisen Kaisha.

gas_sv_tanker

Eitt er žaš sem fer smį ķ taugarnar į Orkublogginu. Mešan norsku Höegh-skipin Arctic Princess og Arctic Lady sigla um Atlantshaf stśtfull af fljótandi gasi, er Eimskipum siglt ķ žrot. Žó hefur Eimskipafélagiš haft rśmlega įratug lengri tķma en Höegh-skipafélagiš til aš byggjast upp. Sśrt. Kannski hefši Eimskip įtt aš horfa til žess aš flytja fljótandi gas?

StatioilHydro į um žrišjung ķ Mjallhvķtar-verkefninu og annar žrišjungur er ķ höndum norska rķkisfyrirtękisins Petoro. Hlutverki Petoro mį etv. lżsa žannig, aš mešan Statoil er aš mörgu leyti eins og hvert annaš fyrirtęki žar sem aršsemin er ašalatriši, er Petoro ętlaš aš gęta žess aš višskipti Statoil samrżmist vķštękari hagsmunum norska rķkisins. Svona svipaš eins og ef Landvirkjun hefši ekki setiš ein aš Kįrahnjśkavirkjun, heldur hefši įbyrgšinni veriš skipt į milli tveggja rķkisfyrirtękja ķ žvķ skyni aš efla įhęttumatiš.

Total_logo

Ašrir eigendur Mjallhvķtar-verkefnisins eru żmis fyrirtęki ķ gasišnašinum. Žar į mešal aušvitaš franska Total, sem er meš mikla žekkingu į LNG (eiga rśm 18% ķ Mjallhvķti).

Žessi fyrsti įfangi hins mikla LNG-ęvintżris mun hafa kostaš um 58 milljarša norskra króna. Nś į tķmum gengisfalls - stjśpunnar vondu sem viršist einkum uppsigaš viš Ķsland - er mašur ekkert aš umreikna žetta ķ ķslenska krónuręfla.

Kostnašurinn var einhver 5% yfir upphaflegri įętlun. Sem žętti vel gert ķ opinberum framkvęmdum į Ķslandi! Og žaš sem meira er – um 6/10 alls fjįrins fór til norskra fyrirtękja. Og žaš žó svo StatoilHydro og flestir Noršmenn hefšu varla svo mikiš sem heyrt um LNG įšur en til žess risaverkefnis kom. En nś eru žeir oršnir sérfręšingar ķ LNG-vinnslu ķ Barentshafi.

Žar meš eru Noršmenn nįnast bśnir aš tryggja aškomu sķna aš nęsta stóra LNG-dęminu i ķ Noršurhöfum. Sem er Shtokman-verkefni Rśssana ašeins austar ķ Barentshafi, noršan Kólaskaga.  Og gaslindirnar ķ nįgrenni Mjallhvķtar, sem kenndar eru Albatros og Askeladd, eru enn ósnertar. Björt framtķš hjį Noršmönnum.

gas_tanker_melkoja

Myndin hér til hlišar sżnir tankskipiš Arctic Princess lesta fyrsta LNG-farminn į Melköya. Žetta var fyrir sléttu įri sķšan (20. október 2007). Og žašan sigldi skipiš meš Mjallhvķtar-gasiš ķ įtt til markašarins - um ķslenskt hafsvęši.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Flott grein hjį žér, Ketill.  Žaš sem mér hefur alltaf žótt flottast ķ Mjallhvķtarverkefninu er aš allir bor-/dęlupallar eru nešansjįvar.  Mögnuš mannvirki.

Eitt ķ žessu verkefni gętu ķslensk stjórnvöld tekiš til eftirbreytni og žaš er aš fela innlendum fyrirtękjum eins stóran hluta verka eins og hęgt er.  Aš menn skuli semja viš erlend fyrirtęki, žegar žau innlendu bjóša einhverjum aurum hęrra.  Žaš er eins og menn telji alltaf aš upphefšin komi aš utan.  Aš śtlendingar geri hlutina betur. Eša eru menn bara aš redda sér utanlandsferšum!

Marinó G. Njįlsson, 2.11.2008 kl. 20:52

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Jį - žetta er ekkert annaš en tęr snilld hjį Norsurunum.

Ef viš hefšum fariš norksu leišina ķ stórišjumįlum, ętti Ķsland vęntanlega sitt eigiš įlframleišslufyrirtęki ķ dag. Alice! Sem vęri lķklega hiš umhverfisvęnasta ķ heimi - og nyti jafnvel sérstaks velvilja t.d. WWF og annarra umhverfissamtaka. Ķ stašinn eru žaš illa lišnir umhverfissóšar eins og Rio Tinto, sem fara hér meš įlvinnsluna. Žó svo žeir geri eflaust vel hér į landi, fer verri sögu af starfsemi žeirra vķša annars stašar. Sem hefur skapaš žeim slęma ķmynd.

Ketill Sigurjónsson, 3.11.2008 kl. 08:32

3 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Ég hef reyndar mjög įkvešnar hugmyndir hvernig best vęri aš standa aš skipulagi framkvęmdanna į Drekasvęšinu. En žaš er ómögulegt aš segja hver įrangurinn žar kemur til meš aš verša. Og kreppan nś gęti oršiš til aš tefja verulega fyrir vinnslu į svona miklu dżpi.

Alvarlegast er aš žaš vantar skżra orkustefnu hérna į Ķslandi. Og metnaš. Stjórnvöld viršast halda aš ķslensk orkufyrirtęki geti bara veriš ķ jaršhitaverkefnum eša vatnsafli. Og aš viš eigum bara aš virkja - en ekki eiga žįtt ķ tękninni sem nżtir orkuna. Žetta er svona hįlfgert "žrišja heims višhorf", sem hér hefur rķkt. Mikil žröngsżni.

Minni į hvernig ķtalska fyrirtękiš Eni varš eitt af öflugustu orkufyrirtękjum heims. Fyrst og fremst vegna starfseminnar utan Ķtalķu. Sönnun žess aš Ķsland gęti įtt orkufyrirtęki į heimsmęlikvarša. Fyrirtęki sem myndi byggja grunn sinn į jaršhitanum og vatnsaflinu - en žróast og stękka yfir ķ ašra geira. En menn myndu verša aš vanda sig - og ekki ana ķ hlutina meš góšęrisglampa ķ augum. Veršur spennandi aš sjį hvernig Orkuveitan og Landsvirkjun žróast nęstu įrin.

Ketill Sigurjónsson, 3.11.2008 kl. 16:15

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband