ExxonMobil ķ gersku ęvintżri?

Rosneft-growth-1993-2010

Rśssneska rķkisolķufélagiš Rosneft hefur vaxiš meš ęvintżralegum hraša sķšustu įrin.

Rosneft er ķ dag langstęrsta olķufélagiš ķ Rśsslandi. En fyrir einungis örfįum įrum var Rosneft nįnast bara eins og hvert annaš smįpeš innan um einkareknu hįkarlana; orkufyrirtęki rśssnesku olķgarkanna.

Į tķmum Sovétrķkjanna og fyrstu įrin eftir hrun žeirra var olķuišnašurinn žar eystra allur į hendi rķkisins. Žetta gjörbreyttist į tķmum ofurhrašrar einkavęšingarinnar ķ Rśsslandi į 10. įratugnum. Fljótlega eftir aš Boris Jeltsķn varš forseti hins nżja rśssneska rķkis um mitt įr 1991, réšust Jeltsķn og menn hans ķ vķštęka endurskipulagning į efnahagslķfinu. Žar hafši rķkiš veriš allt i öllu, en nś hófst hröš einkavęšing og ž.m.t. voru nęr öll helstu orkufyrirtęki landsins. Brįtt var svo komiš aš hin einkareknu Yukos, SibneftLukoil og TNK réšu mestu ķ rśssneska oliuišnašinum.

Yeltsin-Chernomyrdin

Eflaust var žaš žungavigtarmašurinn Viktor Chernomyrdin sem var helsti arkitektinn aš einkavęšingu rśssneska orkugeirans. Chernomyrdin hafši veriš rįšherra gasmįla ķ sovéska stjórnarrįšinui frį 1985. Og hann varš stjórnarformašur gasfyrirtękisins Gazprom žegar žaš var tekiš śt śr orkumįlarįšuneytinu įriš 1989 og gert aš hlutafélagi ķ eigu rķkisins. Viš fall Sovétrķkjanna var Chernomyrdin žvķ einhver valdamesti mašurinn ķ sovéska orkuišnašinum.

Fljótlega eftir valdatöku Jeltsin's var Chernomyrdin geršur aš ašstošarforsętisrįšherra, meš įbyrgš į orkumįlum. Hann gjöržekkti rśssneska orkugeirann og svo fór aš žaš voru einmitt nokkrir samstarfsmenn Chernomyrdin's sem uršu hvaš mest įberandi ķ einkavęšingu orkufyrirtękjanna. 

medvedev-chernomyrdin-award

Ferli Chernomyrdin's lauk aftur į móti snarlega viš valdatöku Vladimir Pśtķn's um aldamótin 1999/2000. Pśtķn setti žį Chernomyrdin af sem stjórnarformann Gazprom og skipaši ķ hans staš lķtt žekktan mann; Dmitry nokkurn Medvedev. Medvedev įtti fljótlega eftir aš verša lykilmašur ķ rśssneskum stjórnmįlum; varš forsętisrįšherra Rśsslands og er nś forseti landsins. Skemmtilegt. Nokkrum įrum sķšar įtti hann svo eftir aš hengja heišursmerki į Chernomyrdin fyrir vel unnin störf fyrir Rśssland. Engu aš sķšur var frįvikningin śr stóli stjórnarformanns Gazprom nišurlęgjandi fyrir Chernomyrdin, sem lauk ferli sķnum sem sendiherra Rśsslands ķ Śkraķnu. Kannski var žaš huggun harmi gegn aš hann hafši žį önglaš saman yfir einum milljarši dollara ķ sinn eigin vasa - ķ gegnum hlutabréf ķ Gazprom.

Time-cover-Yeltsin-1991

En höldum okkur viš einkavęšinguna į rśssnesku orkufyrirtękjunum. Sem fór fram ķ stjórnartķš Jeltsķn's - og Chernomyrdin's. Ķ fyrstu var einkavęšingin framkvęmd meš žvķ móti, aš hver rķkisborgari fékk hlut eša kauprétt ķ viškomandi fyrirtękjum. Ķ framhaldinu geršist žaš, aš menn meš góšan ašgang aš fjįrmagni keyptu žessa litlu hluti ķ stórum stķl. Og eignušust žannig brįtt rįšandi hlut ķ mörgum fyrirtękjanna.

Žegar leiš fram į mišjan 10. įratuginn var tekin upp nż ašferš viš einkavęšinguna. Forsetakosningar nįlgušust (2006), en rśssneska rķkiš var illilega fjįrvana og rekiš meš miklum halla. Žį var gripiš til žess rįšs aš rķkiš óskaši eftir lįnum gegn vešum ķ hlutabréfum ķ śtvöldum rķkisfyrirtękjum (į ensku var žetta nefnt loans for shares program). Į žessum tķmapunkti hafši tiltölulega lķtill hópur manna nįš sterkum tökum į rśssnesku efnahagslķfi og ekki sķst fjįrmįlalķfinu. Flestir voru žeir fyrrum embęttismenn ķ lykilstöšum og/eša ķ innsta hring samstarfsmanna Jeltsin's. Žeir sįu sér nś leik į borši aš nżta sér rįšandi stöšu sķna innan hins einkavędda bankakerfis og tengsl sķn viš erlenda banka, til aš fjįrmagna lįnveitingar sķnar til rśssneska rķkisins gegn vešum ķ nokkrum mikilvęgustu rķkisfyrirtękjum landsins. Ž.į m. voru flest stęrstu orkufyrirtękin.

Aš vķsu höfšu stjórnvöld sett reglur ķ tengslum viš lįnaśtbošiš, sem įttu aš tryggja aš žessi fjįrmögnunarleiš myndi ekki leiša til of mikillar samžjöppunar valds ķ efnahagslķfinu. Reglurnar voru tvenns konar. Annars vegar skyldi tilbošsferliš vera opiš og gagnsętt, ž.a. aš allir įhugasamir kęmust žar aš. Hins vegar var sett hįmark į hversu stóran hlut ķ rķkisfyrirtękjunum hver lįnveitandi gęti fengiš veš ķ. Žetta sķšastnefnda įtti aš koma ķ veg fyrir samžjöppun eignarhalds, ef lįnin gjaldféllu og gengiš yrši aš vešunum.

Boris-Yeltsin-bw

Žegar į reyndi héldu žessi skilyrši aušvitaš ekki vatni. Žvķ ķ fyrsta lagi gįtu menn stofnaš mörg félög og lįtiš hvert og eitt žeirra bjóša lįnsfé gegn hįmarksveši - og žannig safnaš fjölda veša ķ sama rķkisfyrirtękinu į eina og sömu hendi. Ķ öšru lagi reyndist nįnast engin samkeppni vera um aš bjóša rķkinu lįnsfé! Žaš var lķklega žarna sem spillingin varš hvaš mest įberandi. Einstakir menn eša hópar samstarfsmanna einbeittu sér aš mismunandi fyrirtękjum og virtist jafnvel sem sś klķkustarfsemi ętti sér staš meš žegjandi samžykki rķkisins.

Nišurstašan varš sś aš mörg helstu fyrirtęki Rśsslands, ž.į m. flest stęrstu og mikilvęgustu orkufyrirtękin, uršu brįtt alfariš į valdi örfįrra manna. Žeir hinir sömu uršu svo fljótlega hinir formlegu eigendur orkufyrirtękjanna, žvķ ķ flestum tilvikum gjaldféllu lįnin og žį runnu fyrirtękin til lįnveitandanna. Sem sjįlfir höfšu śtvegaš lįnsféš meš ašgangi sķnum aš rśssneskum einkabönkum og erlendum bönkum.

Boris-Berzovsky_Roman-Abramovich

Eitthvert besta dęmiš um žetta er hvernig tveir menn eignušust žįverandi annaš stęrsta olķufélag Rśsslands;  Sibneft. Žrįtt fyrir reglur um gagnsętt śtbošsferli og markmiš um dreifša vešhafa, nįšu žeir tilvonandi  Ķslandsvinurinn Roman Abramovich og višskiptafélagi hans Boris Berezovsky aš eignast meirihluta ķ Sibneft. Bęši Abramovich og Berezovsky voru vel aš merkja nįnir samstarfsmenn Jeltsin's. Og veršiš fyrir žennan rśmlega helmingshlut ķ Sibneft var einungis um 100 milljónir USD, žó svo fyrirtękiš vęri žį af flestum įlitiš nokkurra milljarša dollara virši. Žeir félagarnir žįverandi voru sem sagt meš besta bošiš um lįn til rķkisins gegn veši ķ hlutabréfum ķ Sibnef; lįn upp į einungis um 100 milljónir USD gegn veši ķ um helmingshlut ķ žessu risafyrirtęki. Af einhverjum dularfullum įstęšum bauš žar enginn betur.

Svipaš geršist meš annaš ennžį fręgara rśssneskt olķufélag, Yukos. Einnig komst Lukoil ķ einkaeigu. Žaš var hinn brįšungi Mikhail Khodorkovsky sem eignašist Yukos og Vagit Alekperov varš stęrsti eigandi Lukoil. Žeir voru bįšir fyrrum ašstošar-orkumįlarįšherrar ķ rķkisstjórnum Rśsslands og žvķ nįnir samstarfsmenn įšurnefnds Viktors Chernomyrdin. Loks nįšu Mikhail Fridman og višskiptafélagar hans ķ Alfa Group olķufélaginu TNK ķ sķnar hendur. Fridman hafši žį um skeiš veriš ķ żmsu samkrulli meš nokkrum rįšherrum ķ rķkisstjórn Jeltsin's.

Roman-Abramovich-3

Žar meš var rśssneska rķkiš bśiš aš lįta af hendi stęrstan hluti rśssneska olķuišnašarins til örfįrra manna. Žeir įttu žaš flestir ef ekki allir sammerkt aš hafa annaš hvort veriš hįtt settir stjórnendur hjį sovéska framkvęmdavaldinu eša ķ innsta hring samstarfsmanna Borisar Jeltsķn. Segja mį aš eina krśnudjįsn orkugeirans sem var enn ķ höndum rśssneska rķkisins hafi veriš gasfyrirtękiš Gazprom. Žar var rśssneska rķkiš ennžį stęrsti hluthafinn, en var žó reyndar lķka bśiš aš selja meirihluta hlutabréfanna ķ Gazprom (hlutur rķkisins žar var į žessum tķma kominn undir 40%).

Sitt sżnist hverjum um žaš hversu mikil spillingin hafi veriš ķ rśssneska śtbošsferlinu. Til eru žeir sem segja aš žetta hafi reynst farsęl leiš til aš koma illa reknum félögum ķ lag. Žaš er vissulega stašreynd aš einkavęšingin varš til žess aš mörg rśssnesku rķkisfyrirtękjanna sem höfšu veriš aš žroti komin, nįšu nś aš blómstra. Žaš er til marks um velgengnina aš einungis örfįum įrum sķšar (2001) keypti Abramovich Berezovsky śt śr Sibneft fyrir um 1,3 milljarša USD. Į žeim tķma var Berezovsky lentur illilega upp į kant viš Pśtķn og var kominn ķ sjįlfskipaša śtlegš ķ London. Žar meš varš lżšnum ljóst aš Roman Abramovich var į örfįum įrum oršinn einhver rķkasti mašur veraldar. Rétt eins og Mikhail Khodorkovsky, ašaleigandi Yukos.

Russia-oil_Vagit-Alekperov-Lukoil_German-Khan-TNK _Mikhail-Khodorkovsky-Yukos _Eugene-Shvidler-Sibneft_2002

Žaš er kannski ekki hlaupiš aš žvķ aš einkavęša helstu rķkisfyrirtęki lands įn žess aš upp komi gagnrżni. Žetta gildir sjįlfsagt bęši um Rśssland og Ķsland og eflaust fleiri lönd. En hvort sem rśsneska einkavęšingin var góš eša slęm, žį varš afleišingin sś aš į örskömmum tķma uršu örfįir menn handhafar aš stórum hluta allra olķu- og gaslinda ķ Rśsslandi. Nįnast į augabragši varš til hin nżja stétt ofuraušugra manna ķ Rśsslandi; s.k. ólķgarkar.

Eftir stóš rśssneska rķkiš allsbert meš sitt litla Rosneft. Meira aš segja meirihlutinn ķ gasrisanum  Gazprom hafši veriš einkavęddur og žar var rśssneska rķkiš oršiš minnihlutaeigandi. Og žaš var eiginlega bara tilviljun aš Rosneft hafši ekki lika veriš selt. Į tķmabili virtist vera rķkur vilji til aš koma Rosneft śr höndum rķkisins, en einnig voru uppi įętlanir um aš sameina fyrirtękiš Gazprom. Į endanum varš ekkert śr žessu og rśssneska rikiš var žvķ įfram eigandi aš Rosneft. Félagiš skipti hvort sem er litlu; žaš samanstóš af nokkrum lélegustu eignunum sem veriš höfšu innan sovéska orkumįlarašuneytisins. Žarna var einungis um aš ręša tvęr śr sér gengnar olķuhreinsistöšvar og fįeinar hnignandi olķulindir.

yeltsin-putin-1

Skömmu fyrir aldamótin var sem sagt svo komiš aš örfįir menn höfšu stęrstan hluta rśssneska orkugeirans ķ sķnum vösum. Įriš 1998 fóru žar aš auki aš heyrast sögur um aš žeir Abramovich og Khodorkovsky vęru spenntir fyrir aš sameina Sobneft og Yukos og bśa žannig til langstęrsta olķufélag Rśsslands. Af žessu varš žó ekki, en žessar fyrirętlanir voru įfram ķ umręšunni. En žį geršist žaš um įramótin 1999/2000 aš ólķkindatóliš Boris Jeltsķn sagši skyndilega af sér sem forseti Rśsslands. Og inn į svišiš steig fyrrum KGB-foringinn Vladimir Putin.  

Pśtķn tók strax aš vinna aš žvķ markmiši aš Kreml yrši į nż rįšandi ķ olķuišnaši landsins. Fyrstu įrin gekk žetta hęgt. Khodorkovski, ašaleigandi og forstjóri Yukos, žrįašist viš og fór meira aš segja aš skipta sér af stjórnmįlum og gagnrżndi Pśtķn af talsveršri hörku. Žegar svo hreyfing komst į nż į sameiningu Yukos og Sibneft var Kremlverjunum oršiš nóg bošiš. Žarna hefši oršiš til rosalegur olķurisi, sem hefši haft tögl og haldir ķ rśssneska olķuišnašinum - og alfariš veriš  ķ höndum einkaašila. En žessar fyrirętlanir žeirra Khodorkovsky og Abramovich, sem žį voru tveir aušugustu menn Rśsslands og žó vķša vęri leitaš, gengu aldrei eftir.

mikhail-khodorkovsky-jailed

Nś fór ķ gang hröš atburšarįs, sem lķktist um margt mera skįldsögu en raunveruleikanum. Khodorkovski var handtekinn meš dramatķskum hętti sķšla įrs 2003, dęmdur ķ langa fangelsisvist og Yukos fór ķ gjaldžrot ķ kjölfar meintra stórfelldra skattsvika. Um sama leyti féllust nokkrir ašrir ólķgarkar snarlega į aš selja 12% hlut sinn ķ Gazprom til rśssneska rķkisfyrirtękisins Rosneftgaz. Žar meš var rśssneska rķkiš komiš meš yfirrįš yfir meira en helmingshlut ķ Gazprom (fyrir žessa sölu hafši rķkiš veriš minnihlutaeigandi ķ Gazprom meš rétt tęp 39%). Žarna uršu Gazprom og rśssneska rķkiš nįnast eitt - og sķšan žį hefur fyrirtękiš veriš eitthvert mesta valdatękiš ķ öllum evrópska orkugeiranum.

Um sama leyti féllst Abramovich į aš selja Sibneft til rķkisins. Hann fór vellaušugur frį žeim višskiptum; fékk rśmlega 13 milljarša USD fyrir lišlegheitin. Sibneft var lįtiš renna innķ Gazprom og varš olķuarmur žessa mikilvęgasta orkufyrirękis Rśsslands (nafni Sibneft var breytt ķ Gazprom Neft).

Rosneft-moscow-red-square

Eftir gjaldžrot Yukos voru risaeignir žrotabśsins seldar og flestar fóru žęr til Rosneft. Skyndilega var žetta netta rśssneska rķkisolķufélag oršiš stęrsta olķufyrirtękiš ķ Rśsslandi! Žar meš voru bęši Yukos og Sibneft komin ķ umrįš Kremlar og aš auki hafši rśssneska rķkiš tryggt sér meirihluta ķ Gazprom. Eignarhaldiš į rśssneska orkugeiranum hafši nįnast umturnast ķ einni svipan og Pśtin komin meš öll orkuspilin į hendi.

Žetta er lķklega einhver dramatķskasta rķkisvęšing ķ orkugeiranum sem um getur ķ veraldarsögunni. Sumir hafa reyndar kallaš yfirtöku Rosneft į eignum Yukos mesta rįn sögunnar. Žvķ veršlagningin į eignum žrotabśs Yukos žótti meira en lķtiš vafasöm. Žessir gjörningar voru hart gagnrżndir - ekki bara af andstęšingum Pśtķn's heldur af fjölmörgum žekktum erlendum orkusérfęšingum. En hvaš svo sem til kann aš vera ķ žeim įsökunum, žį er rśssneska rķkiš nś aftur oršiš höfušpaurinn ķ olķuišnaši Rśsslands.

Rosneft-headquarters-moscow-1

Auk žess aš rįša nś bęši Gazprom, gamla Sibneft og Rosneft, žį į rśssneska rķkiš einnig Transneft, en žaš fyrirtęki er eigandi aš svo til öllum olķuleišslum innan Rśsslands. Og žó svo Lukoil og TNK (sem nś heitir TNK-BP) hafi fengiš aš vera ķ friši, er ljóst aš Kremlverjar hafa nįš yfirburšarstöšu ķ rśssneska olķuišnašinum.

En jafnvel žó svo Rosneft sé oršiš stęrsta rśssneska olķufélagiš stendur žaš talsvert langt aš baki alžjóšlegu risunum ķ orkuišnašinum; félögum eins og BP, ExxonMobil, Chevron eša Shell. Um skeiš hefur żmislegt bent til žess aš ķ Kreml stefni menn aš žvķ aš Rosneft vaxi įfram hratt, ž.a. félagiš komist ķ hóp stęrstu olķu- og orkufyrirtękja heimsins. Į tķmabili var įętlunin bersżnlega aš byggja upp nįin tengsl viš BP og jafnvel sameina Rosneft breska olķurisanum. En samstarfiš viš BP reyndist brösótt og aš auki komu lagaflękjur ķ veg fyrir aš BP gęti fjįrfest ķ olķuvinnslu ķ Rśsslandi ķ samstarfi viš Rosneft.

Sechin_1Ķ vor varš svo endanlega ljóst aš įętlanir um samstarf Rosneft og BP vęru śr sögunni. Sumir töldu aš žetta vęri meirihįttar klśšur af hįlfu Rosneft, sem myndi kalla į hörš višbrögš Kremlar. Į Vesturlöndum bjuggust menn jafnvel viš žvķ aš nś myndu rśssnesk stjórnvöld stokka upp spilin hjį Rosneft. Žaš var jafnvel fariš aš tala um aš nżi orkukeisarinn Igor Sechin yrši settur af sem stjórnarformašur žessa rśssneska olķurisa.

Žetta var oršiš ęsispennandi. Igor Sechin er vel aš merkja ekki hver sem er. Lķklega eru fįir ef žį nokkur ķ rśssneska stjórnkerfinu sem hefur veriš nįnari Pśtķn. Sechin varš stjórnarformašur Rosneft įriš 2004, nokkrum mįnušum eftir handtökuna į Khodorkovsky og skömmu įšur en Rosneft keypti eignir Yukos. Hann hafši žį veriš ęšsti skrifstustjóri rśssneska stjórnarrįšsins allt frį žeim degi sem Pśtin varš forseti (į gamlįrsdag 1999). Auk žess aš vera stjórnarformašur Rosneft hefur Sechin lķka veriš ašstošarforsętisrįšherra ķ rśssnesku rķkisstjórninni frį įrinu 2008.

Samstarf Igor's Sechin viš Pśtķn į sér reyndar ennžį lengri sögu. Sechin var hįttsettur ķ St. Pétursborg į tķunda įratugnum žegar Pśtķn kleif žar upp metoršastigann, en žar varš Pśtķn meira aš segja borgarstjóri um skeiš. Žetta var einmitt į žeim tķma sem Björgólfur Thor og félagar hans voru aš byggja upp bjórveldi ķ sömu borg. Ž.a. eflaust hefur Björgólfur Thor oršiš var viš žetta tvķeyki; tilvonandi forseta Rśsslands annars vegar og tilvonandi stjórnarformann stęrsta olķufélags landsins hins vegar.

Sechin_Putin-1

Segja mį aš alla tķš sķšan hafi žeir félagarnir Pśtķn og Sechin gengiš ķ takt og hönd ķ hönd upp allt rśssneska stjórnkerfiš. Sķšustu įrin hefur Sechin oft veriš kallašur žrišji mašurinn ķ rśssneskum stjórnmįlum, en lķka nefndur  Svarthöfši  eša Orkukeisarinn. Hann er sagšur hafa grķšarleg völd og įhrif. Sechin er af mörgum talinn vera helsti arkitektinn aš baki žvķ hvernig Kreml nįši undir sig eignum bęši Yukos og Sibneft. Žaš mį svo sem vel vera aš Igor Sechin muni senn vķkja śr stjórnarformannssęti Rosneft. En enginn skal halda aš žaš žżši aš hann sé aš missa raunveruleg völd. Žeir Pśtin munu vafalķtiš įfram rįša öllu žvķ sem gerist ķ rśsssneska orkugeiranum. Ekki sķst žegar hafšar eru ķ huga sķšustu fréttir um aš Pśtķn stefni nś aftur į forsetaembęttiš ķ Rśsslandi.

Žaš er til marks um styrk žeirra félaganna aš varla hafši BP dottiš śr skaftinu sem tilvonandi samstarfsašili Rosneft, aš Rosneft var komiš į fullt ķ višręšur viš ennžį stęrri olķufyrirtęki. Eftir leynilegar višręšur nś sumar geršist žaš nefnilega į sķšustu dögum įgśstmįnašar (2011), aš žeir félagarnir löndušu einhverjum mest spennandi dķl sem hęgt var aš hugsa sér fyrir Rosneft. Žvķ hinn nżi vinur og félagi rśssneska rķkisolķufélagsins er enginn annar en mikilvęgasta afkvęmi  Standard Oil hans John's D: Rockefeller; sjįlfur höfušpaur kapķtalismans: ExxonMobil.

Sechin_Rex-TillersonŽaš aš ExxonMobil meš Texas-manninn Rex Tillerson ķ fararbroddi yrši helsti samstarfsašili Rosneft kom mörgum mjög į óvart. Félögin hafa įšur unniš saman, en langt ķ frį aš žaš hafi veriš ķ bróšerni. ExxonMobil og Rosneft hafa nefnilega sķšustu 15 įrin unniš aš einhverju metnašarfyllsta olķu- og gasverkefni veraldar viš Sakhalin-eyju, austast ķ Rśsslandi. Žar hafa fyrirtękin boraš dżpstu brunna sem sögur fara af; allt aš 12 km undir hafsbotninn. En žegar hlutirnir voru loks komnir į góšan skriš lentu žessi risafélög ķ miklum įtökum um hvert selja eigi gasiš og yrir vikiš hefur logaš ķ illdeilum milli Rosneft og ExxonMobil. Žvķ žótti żmsum žaš meš miklum ólķkindum aš félögin skyldu nś meš svo skömmum fyrirvara gera nżjan risasamning um vķštękt samstarf į sviši orkumįla.

Žaš er ekki nóg meš aš ExxonMobil hafi žarna samiš viš Rosneft um rśmlega 3 milljarša USD fjįrfestingu ķ olķuleit og -vinnslu bęši sušur ķ Svartahafi og noršur ķ Karahafi. Heldur gengur samkomulagiš lķka śt į aš Rosneft fįi hlutdeild ķ olķuvinnslu ExxonMobil innan Bandarķkjanna! Bandarķskur almenningur hefur  sem sagt loksins fullt tilefni til aš skrękja: "The Russians are coming!". Žó svo žaš sé ekki alveg aš gerast meš žeim hętti sem fólkiš óttašist mest hér ķ Den, žegar sovéski kjarnorkusveppurinn vofši yfir.

Arctic-oil-platformŽaš eru svo aušvitaš lķka mikil tķšindi aš menn ętli aš fara af staš noršur ķ kuldabola Karahafsins. Segja mį aš žetta sé tįknmynd um žaš, aš leišin aš heimsskautaolķunni utan Alaska sé loks aš opnast. En žó svo Karahafiš žyki eitthvert mest spennandi olķusvęši Noršurskautsins, veršur vinnsla į žessum slóšum enginn barnaleikur.

Hvaš um žaš; ķ framtķšinni munum viš hér į landinu blįa hugsanlega sjį risaolķuskip ķ fjarska koma siglandi į leiš sinni meš svarta gulliš frį Karahafi til Bandarķkjanna. Žaš hlżtur reyndar aš vera sérkennilegt fyrir evrópsku olķufélögin og evrópska stjórnmįlmenn aš horfa upp į hinn rķkisvędda rśssneska olķuišnaš og stęrsta olķurisa Bandarķkjanna tengjast svona nįnum böndum. Sumir eru verulega įhyggjufullir yfir žessari žróun mįla og taka svo djśpt ķ įrinni aš segja aš žarna sé Roxxon Energy  raunveruleikans aš fęšast. En kannski er žetta žvert į móti bara ešlilegt skref ķ framžróun orkugeirans. Eitt er vķst; žaš er svo sannarlega aldrei nein lognmolla ķ olķuišnaši veraldarinnar.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Russia, 2023. Putin and Medvedev are sitting in one of their kitchens, drinking and shooting the breeze. "Listen," slurs Putin. "I've lost track again. Which one of us is prime minister, and which is president?"

"You're the president now, I think," slurs Medvedev.

"Well," slurs Putin, "then it's your turn to go and get more beer."

http://www.foreignpolicy.com/articles/2011/09/24/the_return_of_the_king

Ketill Sigurjónsson, 25.9.2011 kl. 16:56

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Žeir Medvedev og Pśtķn hafa veriš duglegir viš aš byggja upp ķmynd um mikinn vinskap sinn.

http://www.guardian.co.uk/world/gallery/2011/sep/25/putin-medvedev-russia-pictures?intcmp=239

Ketill Sigurjónsson, 26.9.2011 kl. 08:20

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband