Virkjaš ķ Eldsveitum

skafta-fogrufjoll-1.jpg

Ķ vikunni sem leiš fjöllušu fjölmišlar talsvert um drög aš Rammaįętlun, sem nś viršist komin į langžrįšan lokasprett.

Rammaįętlun um vernd og nżtingu nįttśrusvęša meš įherslu į vatnsafl og jaršhitasvęši felst ķ mati į helstu virkjunarkostum hér į landi og žar er fjallaš um įhrif žeirra į nįttśru og minjar, umhverfi, hlunnindi og žróun byggšar. Hugsunin er aš žetta mat verši haft aš leišarljósi viš įkvöršun Alžingis og stjórnvalda um hvar skuli virkja og hvar ekki.

Alžingi į žó eftir aš fjalla um įętlunina og ekki gott aš segja hver nišurstašan veršur žar į bę. En sé litiš til skżrslunnar sem verkefnastjórn Rammaįętlunar skilaši af sér ķ lišinni viku mį kannski leyfa sér aš draga žį įlyktun, aš vilji verši hjį stjórnvöldum til aš nżta t.d. flesta žį virkjanakosti sem Landsvirkjun horfir nś til. Og aš sömuleišis verši talsvert meiri jaršvarmi virkjašur į nęstu įrum bęši į Reykjanesi og į Hellisheiši. Aš žvķ gefnu aušvitaš aš kaupendur séu aš raforkunni og žaš žį vonandi į verši sem skili orkuvinnslunni višeigandi aršsemi.

vonarskard-skrauti.jpg

Nišurstöšur verkefnastjórnar um Rammaįętlun gefa lķka vķsbendingar um hvaša svęši verši frišuš, ž.e. ekki virkjuš. Žar er sumt sem kalla mętti sjįlfsagša hluti. Aš mati Orkubloggarans ętti t.d. öllum aš vera augljóst aš žaš vęri gališ aš ętla aš virkja ķ nįttśrparadķs eins og Vonarskarši. Sömuleišis vęri vart fyrirgefanlegt aš fórna Dettifossi og žess vegna er einn allrastęrsti virkjunarkosturinn į Ķslandi lķklega śr sögunni, sem er Arnardalsvirkjun.

Sökum žess hversu nįttśröflin skekja Vestur-Skafafellssżslu hressilega žessi misserin, er vert aš staldra viš žį virkjunarkosti sem Rammaįętlunin fjallar um į žeim slóšum. Um sżsluna renna margar jökulįr, sem żmist koma śr Vatnajökli, Mżrdalsjökli eša Torfajökli. Žar mętti t.d. nefna Djśpį, Hverfsifljót, Skaftį, og Hólmsį.

sjobirtingur-geirlandsa.jpg

Svęšiš er einnig žekkt fyrir bergvatnsįr af öllum geršum, meš tilheyrandi bleikju- og silungsveiši. Mörgum žykir skaftfellski sjóbirtingurinn einhver besti matfiskur sem hugsast getur. Orkubloggarinn mun seint gleyma glęnżjum sjóbirtingnum, sem var stundum į boršum į ęskuheimilinu į Krikjubęjarklaustri žegar öšlingurinn hann Valdi ķ Įsgarši hafši įtt leiš um hlašiš meš žennan gljįandi fallega fisk. Ennžį hefur bloggarinn ekki bragšaš ljśfengara hnossgęti og hefur žó vķša um heiminn fariš og margt gott fengiš.

Ekkert af jökulvötnunum austur ķ Skaftafellssżslum hefur veriš virkjaš enn sem komiš er - aš frįtalinni Smyrlabjargavirkjun austur ķ Sušursveit ķ A-Skaftafellssżslu (sś virkjun fęr reyndar meira af afli sķnu frį dragįm en jökulvatni). Ķ Vestursżslunni er lķklega Skaftį žaš fljót sem flestir kannast viš og aš henni verur athyglinni beint ķ žessari fęrslu Orkubloggsins.

skafta-hlaup-straumur.jpg

Žess mį geta aš žó svo Vestur-Skaftfellingar hafi ekki ennžį virkjaš jökulfljótin, er žaš engu aš sķšur stašreynd aš žar ķ Eldsveitunum var unniš grķšarlega merkilegt frumkvöšlastarf ķ upphafi vatnsaflsnżtingar į Ķslandi. Žar var um aš ręša bęši smķši į tśrbķnum og byggingu ótalmargra heimarafstöšva, sem margar hverjar hafa veriš nżttar ķ hįlfa öld eša meira. Į žessa merku sögu var einmitt minnst į hér į Orkublogginu ķ fęrslu haustiš 2009.

Skaftį er įin sem sveitarfélagiš Skaftįrhreppur er kennt viš. Įin setur mikinn svip į žessar slóšir, žar sem hśn rennur śr Skaftįrjökli og nišur ķ sveitirnar. Leiš Skaftįr liggur vestan viš Lakagķga og sker sig žar mešfram Fögrufjöllum, en hinumegin viš žau liggur Langisjór. Įfram heldur Skaftį austan viš Hólaskjól ķ nįgrenni Eldgjįr, en aš byggš kemur įin fyrst viš sveitabęina Skaftįrdal (žar er reyndar ekki lengur heilsįrbśseta) og Bśland. Viš Skaftįrdal lękkar landiš hratt og žar fellur įin ķ talsveršum flśšum og er hśn žar stórfengleg į aš lķta ķ vatnavöxtum og hlaupum. Žaš er į žessum slóšum sem Skaftį mun įšur fyrr hafa runniš ķ djśpu gljśfri, sem fylltist af hrauni ķ Skaftįreldum fyrir rétt rśmum tveimur öldum. 

kirkjubaejarklaustur-3.jpg

Žegar nišur į undirlendiš kemur klofnar įin ķ tvennt. Eystri kvķslin heldur heitinu Skaftį og rennur austur eftir Sķšu, ķ farvegi į milli Eldhraunsins og móbergsfjallsins. Žegar įin kemur śr hrauninu viš Eldmessutanga rennur hśn įfram austur aš Kirkjubęjarklaustri, en žar sveigir hśn nišur į flatlendiš austan Landbrots og rennur loks til hafs nišur į söndunum, žar sem heitir Skaftįrós.

Vestari kvķsl Skaftįr nefnist Eldvatn. Sem eftir stutta ferš myndar upphaf Kśšafljóts (įsamt vatni śr Tungufljóti og Hólmsį). Aš auki renna lęnur śr Skaftį innķ hrauniš sem sķar jökulleirinn burt og er žaš vatn vęntanlega helsta undirstašan aš kristaltęrum uppsprettunum sem koma undan hrauninu bęši ķ Landbroti og Mešallandi. Žaš er žetta vatn sem myndar žekktar veišiįr eins og t.d. Tungulęk og Grenlęk ķ Landbroti (sbr. myndin hér aš nešan) og Eldvatn ķ Mešallandi. Sķšastnefnda įin er vel aš merkja allt annaš Eldvatn heldur en žaš sem tengir Skaftį og Kśšafljót - og örnefniš Eldvatn į lķka viš um bergvatnsį sem rennur um eystri hluta Eldhrauns, austan viš Orrustuhól. Leiša mį lķkum aš žvķ aš eftir Skaftįrelda hafi fólk freistast til aš nefna įr Eldvatn sem leitušu ķ nżja farvegi eša spruttu undan hrauninu.

grenlaekur-1.jpg

Sem fyrr segir žį er Skaftį ennžį óvirkjuš. Vatn śr įnni hefur žó veriš nżtt fyrir heimarafstöšvar eins og žį sem t.d. var lengi viš bęinn Hólm ķ Landbroti. Uppi hefur veriš sś hugmynd aš byggja netta rennslisvirkjun ķ įnni viš bęinn Skįl, sem er eyšibżli ķ hlķšunum ofan viš Eldhrauniš vestur af Kirkjubęjarklaustri, en Orkubloggarinn veit ekki hvort sś hugmynd er enn į sveimi.

Undanfariš hefur aftur į móti veriš mikill gangur ķ aš vinna rannsóknir til undirbśnings į byggingu stórrar virkjunar, sem nżti afl Skaftįr žar sem fall hennar er mest, ofan viš Skaftįrdal. Er žį żmist talaš um Skaftįrvirkjun eša Bślandsvirkjun, en śtfalliš myndi verša ķ nįgrenni viš bęinn Bśland ķ Skaftįrtungu. Margir sem fariš hafa um Fjallabaksleiš nyršri kannast viš žaš bżli, žvķ helsta leišin upp į Fjallabak liggur rétt hjį Bślandi.

Ķ Rammaįętluninni er fjallaš er um žrjį virkjanakosti ķ Skaftį. Žar af eru tveir möguleikanna mišlanir eingöngu (žar sem vatni śr Skaftį yrši mišlaš yfir į vatnasvęši Tungnaįr og nżtt ķ virkjanirnar ķ Tungnaį og Žjórsį). Žessir žrķr kostir til aš virkja eša mišla Skaftį eru eftirfarandi:

A.   Skaftįrvirkjun / Bślandsvirkjun (virkjun auškennd sem nr. 18 ķ Rammaįętlun).

Reist yrši stķfla nešan Hólaskjóls, sem myndi veita Skaftį (įsamt Syšri-Ófęru) um jaršgöng ķ mišlunarlón į s.k. Žorvaldsaurum. Žorvaldsaurar liggja rétt vestan viš vegaslóšann sem fólk ekur milli Hólaskjóls og Skaftįrtungu į Fjallabaksleiš nyršri. Lóniš yrši myndaš meš byggingu annarrar stķflu, į žeim slóšum žar sem Tungufljót rennur nś (vatnsmagn Tungufljóts žar sem žaš fellur nišur Skaftįrtungu, myndi žvķ vęntanlega minnka mikiš ef af žessum virkjunarframkvęmdum yrši). Frį mišlunarlóninu yrši vatniš svo leitt inn ķ fallgöng aš stöšvarhśsi nešanjaršar og svo įfram eftir göngum aš śtfalli skammt nešan viš Bśland.

skafta-fossar.jpg

Žarna nęšist veruleg fallhęš eša alls um 180-190 m og afl virkjunarinnar yrši allt aš 150 MW. Žetta yrši žvķ myndarleg virkjun; myndi t.a.m. framleiša sem samsvarar hįtt ķ fjóršungi af žvķ rafmagni sem Kįrahnjśkvirkjun nęr aš skila frį sér.

Žó svo Orkubloggaranum žyki eftirsjį af hvķtfryssandi afli Skaftįr žar sem hśn steypist nišur ķ žrengslum viš Skaftįrdal, er žetta sennilega skynsamlegur virkjunarkostur. Aš žvķ gefnu aš menn hafi góša lausn į aš takast į viš svakaleg Skaftįrhlaupin. Og aš stķflurnar og fjśkandi jökulleir śr lónsstęšinu hafi ekki umtalsverš įhrif į ęgifagurt svęšiš ķ nįgrenni Eldgjįr.

Žessari virkjun myndi aš sjįlfsögšu fylgja einhverjar vegaframkvęmdir og lagning nżrrar hįspennulķnu, sem kann aš vera óprżši af eins og oft er meš slķk mannvirki. Loks mį nefna aš žaš hlżtur aš vera afar įrķšandi fyrir heimafólk ķ Skaftįrhreppi aš sem mest af raforkunni yrši nżtt heima ķ héraši. Vegna hafnleysis kann aš vķsu aš verša žungt aš laša išnaš aš svęšinu. En ef į annaš borš veršur rįšist ķ stęrsta virkjunarkostinn į svęšinu, vęri svolķtiš dapurlegt ef žaš vęri til žess eins aš selja orkuna burt.

skafta-nordursjor-yfirlitsmynd-2.jpg

B.    Skaftįrveita - įn mišlunar ķ Langasjó (nr. 17). Sumir hafa nokkuš lengi gęlt viš žį hugmynd aš veita Skaftį til vesturs, ķ tilbśiš lón noršur af Langasjó sem kallaš hefur veriš Noršursjór. Žašan yrši vatniš leitt um jaršgöng til vesturs inn į vatnasviš Tungnaįr.

Žessi mišlun myndi kippa fótunum undan įšurnefndri Skaftįrvirkjun (Bślandsvirkjun). Žvķ žykir Orkubloggaranum ólķklegt aš slķk mišlun myndi fįst samžykkt af sveitarstjórn Skaftįrhrepps, ef hśn į annaš borš kęmist af hugmyndastiginu. En žetta er sem sagt einn af žeim žremur möguleikum til aš nżta Skaftį til raforkuframleišslu, sem fjallaš er um ķ Rammaįętluninni.

skafta-upptok-yfirlitsmynd-2.jpg

C.    Skaftįrveita meš mišlun ķ Langasjó (nr. 16). Önnur hugmynd um aš nżta Skaftį ķ virkjanir į Tungnaįr- og Žjórsįrsvęšinu er aš veita įnni ķ Langasjó. Og nota žannig žetta sérstęša og fallega stöšuvatn į hįlendinu sem mišlunarlón, sem sķšan yrši tengt Tungnaį meš göngum og skuršum. Skv. samkomulagi umhverfisrįšuneytis og sveitarstjórnar Skaftįrhrepps fyrr į žessu įri (2011), er nś unniš aš frišlżsingu Langasjįvar (og Eldgjįr). Žaš er žvķ oršiš ólķklegt aš Langisjór verši nżttur sem mišlun fyrir Skaftį.

---------------

Talaš er um aš Rammaįętlun muni skapa sįtt um orkunżtingu į Ķslandi. Žaš er reyndar alls ekki vķst aš sś von gangi eftir. Hvaš Skaftį snertir, žį mun talsveršur stušningur vera mešal heimafólks ķ Skaftįrhreppi viš byggingu Bślandsvirkjunar. En žaš er lķka fyrir hendi andstaša viš virkjunarįformin. Žar til marks mį nefna nżstofnuš nįttśruverndarsamtök, sem heita žvķ hljómfagra og višeigandi nafni Eldvötn.

skafta-4.jpg

Žaš er fyrirtękiš Sušurorka sem hefur žennan virkjunarkost til athugunar, en žar er HS Orka stór hluthafi. Žaš hvort virkjunin veršur aš veruleika mun vęntanlega rįšast af endanlegu śtliti Rammaįętunarinnar, eftir mešferš Alžingis, auk žess sem afstaša sveitarstjórnar Skaftįrhrepps hlżtur aš skipta miklu. Ennžį eru lķklega nokkur įr ķ žaš aš nišurstaša liggi fyrir um hvort Bślandsvirkjun verši byggš eša ekki.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Góš fęrsla aš banda hjį žér, Ketill.

Ég verš aš višurkenna, aš margt ķ skżrslunni um Rammaįętlunina kom mér į óvart.  Ekki aš ég hafi lesiš hana spjaldanna į milli, en mér finnst sjónarhorni orkufyrirtękjanna vķšast veriš gert hįtt undir höfši.  Tafla 7.2 į bls. 143 (en einnig į bls. 15 - 21) viršist mér t.d. ganga ķtrekaš gegn yfirlżstri stefnu um sįtt milli nżtingar og verndar.

Vegna žeirra kosta, sem žś nefnir um virkjun Skaftįr, žį held ég aš menn ęttu aš fara hęgt ķ aš mišla vatni śr Skaftį yfir ķ Tungnaį fyrr en įhrif af mišlun Jöklu yfir ķ Lagafljót eru komin ķ ljós.  Höfum lķka ķ huga aš žęr įr sem hingaš til hafa veriš virkjašar eru ekki aš fį hlaupvatn ķ sig meš reglulegu millibili sem auk žess margfalda rennsliš ķ įnum.  Ętli menn aš nżta Skaftįna, žį er ég ansi hręddur um aš mišlun ķ Langasjó sé eina leišin og aš mķnu įliti er žaš gjörsamlega ótękur kostur.  Annar kostur er aš vera meš rennslisvirkjun įn mišlunar.

Skżrslan er mikiš rit og veršur ekki fjallaš um hana į hundavaši.  Mun ég žvķ lįta hér viš sitja.

Marinó G. Njįlsson, 11.7.2011 kl. 23:20

2 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Žetta įtti nįttśrulega aš vera:

Góš fęrsla aš vanda ..

Marinó G. Njįlsson, 11.7.2011 kl. 23:20

3 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

"Vanda, banda, gęttu žinna handa..." söng mašur hér ķ Den. Žaš er reyndar svo aš yfirleitt er mest um athugasemdir hér į Orkublogginu žegar ég fjalla um virkjanir į Ķslandi. En nśna bregšur svo viš aš žś, Marinó, ert sį eini af lesendum sem hefur tjįš žig hér. Kannski finnst fólki umręšan (skżrslan) svolķtiš ruglingsleg. Ég hef į tilfinningunni aš žegar upp veršur stašiš sé hętt viš aš nišurstašan verši lķka óljós, enda eru hinir żmsu virkjanakostir mjög mislangt komnir ķ rannsóknum.

Ketill Sigurjónsson, 12.7.2011 kl. 09:42

4 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Virkjun Jökulsįr į Fjöllum

Fyrst birt: 12.07.2011 17:56 GMT

http://www.ruv.is/frett/virkjun-jokulsar-a-fjollum

Ketill Sigurjónsson, 12.7.2011 kl. 18:30

5 identicon

Žaš er alvarlegur misskilningur ķ annars įgętri grein žinni. Žś segir um veitu Skaftįr um Noršursjó. “Žessi mišlun myndi kippa fótunum undan įšurnefndri Skaftįrvirkjun (Bślandsvirkjun)” (Žetta er reyndar veita en ekki mišlun). Liundarrennsli Skaftįr er mjög mikiš og jafnt allt įriš viš Bślandsvirkjun, og mišlunarrżmi mjög lķtiš. Virkjunin hefur žvķ ekkert meš jökulrennsliš aš gera. Žaš er eingöngu aš sumarlagi og rynni allt framhjį. Reyndar flytti žaš aš mikinn aur sem mjög erfitt er aš rįša viš ķ Bślandsvirkjun. Veita Skaftįr til Tungnaįr er žvķ aš mķnu mati alger forsenda Bślandsvirkjunar. Žvķ aurinn myndi falla śt ķ Noršursjó ķ staš žess aš valda vandręšum viš veitumannvirkun viš Hólaskjól og/eša fylla hiš litla lón ķ Tungufljóti į fįum įratugum.  Ķ raun žyrfti helst einnig aš veita jökulvatninu sem kemur śr eystri Skaftįrjökli lķka yfir ķ Tungnaį til aš gera Bślandsvirkjun mögulega en um helmingur jökulvatnsins kemur śr eystri kvķslinni. Ég hef reyndar ekki séš neina įętlun um žaš, en tel žaš žó bęši mögulegt og hagkvęmt. 

Aš veita öllu  jökulvatni Skaftįr yfir ķ Tungnaį hefši lķka mjög jįkvęš įhrif į allt umhverfi og lķfrķki umhverfis Skaftį og nišur ķ byggš. Eins og nś hįttar til mun Skaftį smį saman fęra stóran hluta Eldhraunsins į kaf ķ aur. Innan fįrra įra mun hśn td. fara aš renna austan Stakfells og ma. eyšileggja mjög fallegt vatn sem  er meš hraundröngum sem minna um margt į Mżvatn.

Nišri ķ byggš er Skaftį veitt  śt į Eldhraubiš um  Brest  til aš halda vatni ķ  lękjunum sem koma undan hrauninu. Žessu fylgir mikill aur sem žéttir hrauniš og Brestur rennur žvķ sķfellt lengra śt į hrauniš og mun aš lokum renna yfir žaš og žį er śti um  tęra lindarvatniš.

Žaš er žvķ mikiš hagsmunamįl Skaftfellinga aš sem mestu af jökulvatni Skaftįr verši veitt ķ Tungnaį. Žaš eru reyndar meira en 10 įr sķšan ég hef komiš į svęšiš og skošaš gögn meš tilliti til žessaa, en ég į ekki von į aš žessar forsendur hafi  breyttst.

Ef ekkert er um žetta ķ Rammaįętlun sżnir žaš hversu miklar ransóknir į enn eftir aš gera til aš hęgt sé aš taka skynsamlegar įkvaršanir.

Ég er sammįla žér aš Bślandsvirkjun viršist skynsamlegur kostur en eingöngu meš Skarftįrveitu um Noršursjį sem er reyndar enn skynsamlegri kostur og žaš langhagkvęmasta sem hęgt era š gera ķ virkjanamįlum.

žorbergur Steinn Leifsson (IP-tala skrįš) 24.7.2011 kl. 00:17

6 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Takk fyrir athugasemdina, Žorbergur Steinn. Ein af forsendum Bślandsvirkjunar eins og henni er lżst ķ drögum aš Rammaįętlun, er aš nżta Skaftį ķ virkjunina. Ef Skaftį yrši tekin vestureftir fengi Bślandsvirkjun einungis vatn frį Ófęrunum tveimur, Hellisį og öšrum spręnum. Vissulega mętti įfram virkja bergvatiniš ķ Skaftį, en žaš yrši vęntanlega talsvert miklu minni virkjun en žau 150 MW sem nś er horft til.

Žegar hrepparnir į svęšinu voru sameinašir og nżja sveitarfélagiš nefnt Skaftįrhreppur, var haft eftir einum bónda aš nafniš vęri einkennilegt žvķ žaš hafi aldrei neitt gott komiš frį Skaftį. Žaš er engu aš sķšur svo aš sumir veiširéttarhafar nešan Eldhrauns hafa lagt mikla įherslu į aš fį vatniš gegnum hrauniš. Žaš eru sem sagt skiptar skošanir mešal Skaftfellinga um įgęti Skaftįr og sömuleišis um litlu kvķslarnar sem nś falla śtķ hrauniš.

Ketill Sigurjónsson, 24.7.2011 kl. 10:55

7 identicon

Ķ žessum gögnum frį  Rammaįętlun, er rennsli Skaftįr fyrir og eftir Skaftįrveitu.

http://www.rammaaaetlun.is/media/lokad-svaedi/faghopur-1/gogn/HelgiJoh-Skafta-Holmsa-5nov.pdf

Eini munurinn į rennslinuviš Skaftįrveitu er aš žaš veršur 160 m3/s į sumrin ķ staš 120 m3/s. Vetrarrennsliš er žaš sama um 60 til 80 m3/s.

Virkjaš rennsli (mesta rennsli gegnum stöš) veršur 80 til 90 m3/s. Minna sumarrennsli hefur žvķ engin įhrif į stęrš eša orkuframleišslu Bślandsvirkjunar. Mišlun er ašeins 100 Gl og žaš er miklu meira en nęgjanlegt umframmagn til aš fylla hana į sumrin įn jökulrennslisins frį Skaftį. Aurinn mun hinsvegar valda miklum vandręšum viš Hólaskjól og er žaš tęknilega ekki leyst.

Žaš er grįtlegt hve skilningur į žessu er lķtill, og takmarkašar upplżsingar koma fram ķ gögnum Rammaįętlunar, og hversu litlar upplżsingar heimamenn fį.  

Žetta virkjanakerfi er mjög spennandi dęmi um aš allir hagnast. Nįttśran og ķbśar  (lostna viš aurinn) veiširéttareigendur(meira tęrt vatn sem hęgt er aš veita śt į hraunin į žess aš fylla žau af aur). Meira vatn til mišlana og virkjana ķ Žjórsį og miklu betri ašstęšur viš Bślandsvirkjun.

Svo viršist vera aš Landsvirkjun hafi dregiš sig śt af svęšinu. Ķ gögnum žeirra er talaš um aš Noršursjór fyllist af aur į um 40 įrum. Žaš er žó mjög ólķklegt žvķ ef jöklarnir halda įfram aš hopa eins og LV reiknar meš mun mjög stórt lón koma ķ ljós undir Skaftįrjökli (eins og Jökulsįrlóniš į Breišamerkursandi). Ef ekki mį alltaf hękka garšana noršan Langasjįvar aš 40 įrum lišnum.

Žvķ mišur er umręšan um virkjanirnar ekki alltaf mjög markviss og upplżst žó Rammaįętlun sé ętlaš aš bęta upplżsingagjöfina og aušvelda įkvaršanatöku.  

žorbergur Steinn Leifsson (IP-tala skrįš) 24.7.2011 kl. 13:01

8 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Jį - ég hef įšur skošaš žessa kynningu sem žś vķsar ķ (žar er Bślandsvirkjun lżst sem 125 MW virkjun, en nś tala menn um 150 MW). Ég hef saknaš žess aš sjį ekki skżran samanburš į žvķ hvaša hįmarksframleišslu megi nį śt śr virkjun Skaftįr meš mismunandi leišum. Skv. kynningunni viršist sem Skaftįrvatniš śr Noršursjó myndi eigi aš geta skilaš aukinni framleišslu upp į 245 GWst įrlega (į öšrum staš ķ kynningunni segir reyndar 245-380 GWst) og Bślandsvirkjun (125 MW) myndi framleiša 760 GWst įrlega. Žaš gera samtals 1005 GWst. Ķ drögum aš Rammaįętlun segir aš Bślandsvirkjun (150 MW) eigi aš framleiša um 970 GWst įrlega. Munurinn žarna (1005 versus 970) er ansiš lķtill. Ef hann skżrist af auknu vatni ķ Bślandsvirkjun žegar Noršursjó er sleppt, viršist blasa viš aš Noršursjór sé ekki hagkvęm framkvęmd. En žarna viršast vissulega vera į feršinni żmis įlitamįl, sem hugsanlega žyrftu aš koma fram meš skżrari hętti.

Ketill Sigurjónsson, 24.7.2011 kl. 23:33

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband