Gasöldin gengin ķ garš?

Į undanförnum örfįum įrum hafa oršiš hreint ótrśleg umskipti ķ bandarķska orkugeiranum. Sem sumir vilja jafnvel lżsa sem sannkallašri orkubyltingu.

Gręna byltingin umbreyttist ķ gasęši 

US_Natural-gas-prices_1998-2012

Žaš varš ekki alveg sś bylting sem margir bjuggust viš. Fyrir um fjórum įrum, um žaš leyti sem Orkubloggiš hóf göngu sķna, virtist blasa viš aš endurnżjanleg orka vęri aš verša mįl mįlanna vestur ķ Bandarķkjunum. Bęši alrķkiš og fylkin juku fjįrstušning sinn og margvķslegar skattaķvilnanir og nišurgreišslur til handa fyrirtękjum sem fjįrfestu ķ gręnni orku.

Žetta bar margvķslegan įrangur. Vindorkuišnašur tók aš blómstra vķša um landiš og gamli olķurefurinn T. Boone Pickens tilkynnti um įętlanir sķnar aš byggja stęrsta vindorkuver Bandarķkjanna sušur ķ Texas. Etanóliš virtist ętla aš sigra samgöngugeirann og rafbķlatękni tók miklum framförum.

Sólarorkuišnašurinn blómstraši lķka žar vestra og fjölmargir framleišendur sólarsella (PV) spruttu upp og uršu eftirsóttir į hlutabréfamörkušum. Og ķslenski bankinn Glitnir varš mešal žeirra fyrirtękja sem stušlušu aš endurvakningu bandarķska jaršvarmaišnašarins.

Jį; žaš er stutt sķšan endurnżjanleg orka virtist mįl mįlanna žar vestra (og reyndar um nęr allan heim). Samt er žaš svo aš nś lķtur śt fyrir aš žaš sé hvorki lķfmassi, vindur né sól sem er sigurvegarinn ķ haršri barįttunni ķ bandarķska orkugeiranum. Sigurvegarinn er miklu fremur gamla góša jaršefnaeldsneytiš! Žó ekki olķa eša kol. Heldur jaršgas.

Nżja orkuaušlindin: Shale Gas 

US_Natural-gas-production_2004-2011

Ęvintżralegur uppgangurinn ķ bandarķska gasišnašinum geršist fremur hęgt og hjótt  - a.m.k. fyrst ķ staš. Į sama tķma og bandarķsk stjórnvöld og bandarķski kapķtalisminn föšmušu gręna orkugeirann, var stille og roligt aš byggjast upp nżr kolvetnisišnašur vestur į sléttum gamla olķufylkisins; Texas. Žar tókst flinkum mönnum aš finna hagkvęma leiš til aš nįlgast grķšarlegt magn af žunnum gaslögum sem liggja inniklemmd ķ grjóthöršum sandsteininum djśpt undir sléttum Texas. Og brįtt fór jaršgasiš frį žessum nżju uppsprettum aš streyma śtį markašinn.

Fyrst ķ staš voru ekki margir sem veittu žessu sérstaka athygli. En eftir žvķ sem velgengni frumkvöšlafyrirtękjanna jókst vöknušu orkurisarnir til vitundar um hagkvęmni žessara geysilegu gaslinda. Allt ķ einu varš shale-gas į allra vörum. Hófst nś mikiš kaupęši, žar sem bęši var slegist um frumkvöšlafyrirtękin ķ shale-gas tękninni og sérhverja landspildu žar sem slķkt gas vęri mögulega aš finna. Allir vildi vera meš ķ gasęšinu og meira aš segja kreppan vestra dró ekkert śr įhuganum į aš fjįrfesta ķ shale-gas.

Rétt eins og žegar olķuęvintżriš geysaši ķ Texas į fyrri hluta 20. aldar hefur bandarķska gasęšiš nś ķ upphafi 21. aldarinnar skapaš fjölda nżrra dollara-milljónamęringa. Mestu tišindin eru žó žau aš Bandarķkin eru allt ķ einu oršin sjįlfum sér nóg meš jaršgas og hafa žar meš verulega styrkt stöšu sķna sem orkuframleišandi. Žaš er meira aš segja svo aš nżjustu athuganir bandarķska orkumįlarįšuneytisins benda til žess aš Bandarķkjamenn eigi gnęgš af gasi til nęstu 100-200 įra! Žaš er engu lķkara en aš gasöldin sé aš ganga ķ garš.

Veršfall į gasi 

US-Natural-gas-price_2007-2012

Og hverjar eru afleišingarnar af stóraukinni gasvinnslu innan Bandarķkjanna? Jś; aukiš framboš af gasi žżšir aušvitaš lęgra verš. Frį įrinu 2008 hefur verš į jaršgasi lękkaš jafnt og žétt. Og nżveriš fór žaš undir skitna 2 USD pr. milljón BTU (BTU er orkueining og milljón BTU samsvarar um žśsund rśmfetum af gasi).

Žaš er til marks um umskiptin aš fyrir einungis tveimur įrum sķšan var veršiš fyrir umrętt magn af bandarķsku jaršgasi um 6 USD eša nęstum žrefalt hęrra en nśna. Og fyrir fjórum įrum var veršiš nęstum 14 USD/mmBTU og var žvi um sex-sjö sinnum hęrra en nś um stundir!

Oil-versus-Natural-gas_prices_1986-2012

Mestu umskiptin į bandarķsku orkumörkušunum felast žó ķ žvķ aš tengslin milli veršs į jaršgasi og hrįolķu viršast skyndilega hafa rofnaš meš öllu. Žaš er engu lķkara en aš bandarķska jaršgasiš sé allt ķ einu fariš aš lifa sjįlfstęšu efnahagslķfi.

Orkuinnihald hrįolķutunnu annars vegar og milljón BTU af jaršgasi hins vegar er u.ž.b. 6:1. Žess vegna mętti ętla aš veršiš į hrįolķu og jaršgasi ętti aš endurspegla žennan mun. Ž.e. aš hrįolķutunnan ętti aš kosta sex sinnum meira en milljón BTU af jaršgasi. Sögulega hefur hlutfalliš žarna žó almennt veriš į bilinu 8-12 į móti 1. Žetta sést t.d. vel į grafinu hér aš ofan žar sem hlutfalliš frį įrinu 1986 var lengst af um 10:1.

Oil-versus-Natural-gas_prices_2007-2011

Ķ marga įratugi gįtu žeir sem įttu višskipti meš gas og/eša olķu nįnast gengiš aš žvķ sem vķsu aš veršhlutfalliš žarna į milli vęri nįnast fasti. Eša u.ž.b. tķu į móti einum meš sveiflum sem almennt voru innan viš 20%.

Žegar shale-gasiš tók aš flęša į markašinn į allra sķšustu įrum fór aš bera į žvķ aš jaršgas og hrįolķa vęru aš missa taktinn og veršbiliš vęri aš aukast. Ž.e. gasiš varš hlutfallslega miklu ódżrara en įšur. Einhverjar slķkar sveiflur voru svo sem ekkert nżtt. Žvķ, eins og fyrr sagši, hafa alltaf veriš žarna nokkrar sveiflur og žį ekki sķst vegna žess aš ekki er jafn aušvelt aš geyma gas eins og olķu.

Natural-gas-prices-in-us-europe-japan

En žegar lķša tók į įriš 2009 mį segja aš bandarķski gasmarkašurinn hafi hreinlega rifiš sig lausan. Og nś er svo komiš aš ķ fyrsta sinn ķ sögunni viršist sem verštengingin į milli gass og olķu hafi rofnaš meš öllu - a.m.k. ķ bili.

Jaršgasiš er nś margfalt ódżrara en hrįolķa. Meš žvķ aš kaupa gas fęr kaupandinn žess vegna miklu meiri orku heldur en meš kaupum į olķu. Fyrir örfįum vikum var munurinn žarna oršinn svo mikill aš jaršgas var oršiš allt aš fimm sinnum ódżra heldur en olķan (ž.e. ķ staš hins almenna veršhlutfalls į bilinu 8-12 var hlutfalliš komiš upp ķ 50). Samhliša hefur svo bandarķskt gas lķka oršiš miklu ódżra en gas į Evrópu- og Asķumörkušum.

Aukiš gasframboš - lęgra raforkuverš 

EIA-2012_US-Electricity-generation-by-fuel_1990-2035

Žetta mikla framboš og lįga verš į gasi ķ Bandarķkjunum hefur żmsar afleišingar. Bęši olķa og gas eru jś einfaldlega orkugjafar, sem geta aš verulegu leyti leyst hvorn annan af hólmi. Žegar gasverš lękkar svo mjög, myndast hvati til aš skipta yfir ķ gas hvarvetna žar sem menn nżta olķu. Žeir sem enn nżta olķukyndingu skipta yfir ķ gasiš. Dķseltrukkum er breytt til aš geta gengiš fyrir gasi. Meira aš segja kolaišnašurinn fęr aš finna fyrir žessum veršlękkunum į jaršgasi - sem birtist ķ žvķ aš vestra er kolaorkuverum nś nįnast rašlokaš į sama tķma og gasorkuverum fjölgar.

Og nś hefur hiš ótrślega gerst; oršiš er raunhęft aš Bandarķkin verši śtflytjandi aš fljótandi gasi (LNG). Nżlega hófust framkvęmdir viš fyrstu bandarķsku LNG-vinnslustöšina fyrir slķkan śtflutning. Loks mį nefna aš kannski veršur ódżrt bandarķskt jaršgas til žess aš žaš verša bandarķsk flugfélög sem taka upp tilraunir Qatar Airways meš aš fljśga breišžotum į gasi ķ staš flugvélabensķns!

US_Electricity-Wholesale-Prices_2010-2011

Įžreifanlegasta  afleišing žessarar miklu veršlękkunar į gasi ķ Bandarķkjunum er lįgt raforkuverš. Žegar jaršgas er oršiš svo ódżrt sem raun ber vitni kostar eldsneyti til aš framleiša 1 MWst einungis um 16-20 USD. Žaš merkir aš gasorkuverum nęgir nś sennilega oft aš fį um 40-45 USD/MWst til aš standa undir fjįrfestingunni og skila višunandi aršsemi (ž.e. žegar mišaš er viš bęši breytilegan OG fastan kostnaš gasorkuvers).

Jį; um žessar mundir er gas einfaldlega ódżrasti raforkugjafinn ķ Bandarķkjunum. Žaš į sinn žįtt ķ žvķ aš žessa dagana eiga ekki ašeins sum bandarķsk kolaorkuver ķ vandręšum, heldur žrengir nś einnig vęgast sagt mjög aš bandarķskum sólar- og vindorkuverum. Heildsöluverš į raforku sumstašar ķ Bandarķkjunum hefur jafnvel veriš aš fara vel undir 40 USD/MWst og į einstaka svęšum ennžį nešar. Hér er vel aš merkja ekki bara veriš aš tala um örskammar veršdżfur ķ miklum rigningum į mestu vatnsaflsvirkjanasvęšunum, heldur mešalverš į raforku ķ heildsölu yfir margra mįnaša tķmabil og jafnvel heilt įr.

Veikir mikiš gasframboš samkeppnisstöšu Landsvirkjunar?

Gas-shale-rigs-1

Afleišingin af lįgu raforkuverši ķ Bandarķkjunum skapar ekki bara erfišleika fyrir bandarķsk kola-, vind- eša sólarorkuver. Afleišingarnar teygja sig langt śt fyrir žeirra eigin landsteina.

Žegar bandarķskum gasorkuverum nęgir aš fį u.ž.b. 40-45 USD/MWst, eiga stórišjufyrirtęki į sumum svęšum Bandarķkjanna kost į žvķ aš kaupa raforku ķ miklu magni į verši sem er t.d. ansiš nįlęgt žvķ žaš sama og Landsvirkjun er aš bjóša nś um stundir. Landsvirkjun bżšur nś nżja 12 įra raforkusölusamninga į 43 USD/MWst.

Lįgt gasverš og žar meš lįgt raforkuverš ķ Bandarķkjunum getur haft bein įhrif į išnašaruppbyggingu į Ķslandi og annars stašar ķ heiminum. Landsvirkjun hefur žaš aš vķsu umfram bandarķsku gasorkuverin aš bjóša umrętti verš til 12 įra. Vestra verša raforkukaupendur aš taka įhęttuna af raforkuverši framtķšarinnar. Vegna 12 įra binditķmans eru samningar Landsvirkjunar žvķ vęntanlega įhugaveršir. Fyrirtęki sem vilja tryggja sér örugga raforku į hagstęšu verši til sęmilega langs tķma, ęttu aš sżna tilboši Landsvirkjunar įhuga - jafnvel žó svo viškomandi fyrirtęki séu aš framleiša vörur fyrir Bandarķkjamarkaš.

Žaš er engu aš sķšur svo aš veršmunurinn žarna er oršinn žaš lķtill, aš nś um stundir hlżtur aš vera viš  ramman reip aš draga ķ samkeppni ķslenskra raforkuframleišenda um nżja raforkukaupendur. A.m.k. gagnvart fyrirtękjum sem hentar aš stašsetja sig ķ Bandarķkjunum.

Eru Bandarķkin aš verša besta stašsetningin fyrir stórišju?

US_Gas-shale-basins-1

En er žetta lįga verš į bandarķsku jaršgasi og lįga raforkuverš žar vestra ekki bara tķmabundiš? Er ekki augljóst aš nś um stundir er einfaldlega offramboš af gasi ķ Bandarķkjunum og brįtt muni markašurinn leita jafnvęgis og veršiš į bęši gasi og raforku hękka į nż?

Hvaš žaš veršur, veit nś enginn, vandi er um slķkt aš spį. Į endanum hlżtur žó orkuverš aš nį jafnvęgi, ž.a. tiltekiš magn orku ķ Bandarķkjunum kosti nįlęgt žaš sama hvort sem orkan kemur frį t.a.m. gasi, kolum eša olķu. Vandinn er bara sį aš kristallskślan segir manni žvķ mišur ekki um žaš hversu lengi markašurinn haldi įfram aš vera svona bjagašur né hvernig eša hversu hratt leišréttingin gerist!

US_Natural-gas-futures-price-2012

Žaš viršast vera nokkuš skiptar skošanir um hvernig žetta muni gerast. Sumir įlķta (kannski ešlilega) aš stutt sé ķ aš gasverš hękki og olķuverš lękki. Sérstaklega hljóti gasiš aš hękka og žvķ sé rétt aš vera long ķ gasi fremur en aš vera short ķ olķu. Ašrir spį žvķ aftur į móti aš enn geti veriš nokkuš langt i land meš aš gasverš fari upp - og til skemmri tķma muni žaš jafnvel lękka ennžį meira og allt nišur ķ 1,5 USD/mmBTU. Žaš muni valda miklum gjaldžrotum ķ gasvinnslu-išnašinum og žess vegna sé nś kjöriš tękifęri aš sjorta gasvinnslufyrirtęki!

US_Natural-gas-production_1990-2035

Žegar spįš er ķ veršžróun į bandarķsku jaršgasi er svolķtiš freistandi aš taka mark į framtķšarsżn bandarķska orkumįlarįšuneytisins (ž.e. upplżsingaskrifstofu rįšuneytisins; EIA). Žar į bę hafa menn geysigóšar upplżsingar um gas ķ jöršu og er lķklega hvaš best treystandi til aš setja fram hlutlausar skošanir.

Skemmst er frį žvķ aš segja aš hjį EIA viršast menn nś oršnir fullvissir um aš lengi enn verši mikiš framboš af gasi į hagstęšu verši. Og žess vegna muni raforkuverš ķ Bandarķkjunum almennt haldast fremur lįgt lengi enn. Ekki bara nęstu örfįu įrin, heldur til langrar framtķšar. Žar er talaš um aš sennilega verši mešalverš į raforku vķša ķ Bandarķkjunum nįkvęmlega ekkert hęrra eftir tķu įr en nś er. Og svo verši lķka eftir 20 įr og lķka eftir aldarfjóršung! 

US-EIA-Electricity-prices-normal-retail_2012-2035

Žeir sem treysta žessum spįm EIA eru vķsir til aš telja Bandarķkin einhverja bestu stašsetningu fyrir uppbyggingu orkufreks išnašar. Žetta gęti mögulega dregiš śr įhuga żmissra  stórra raforkukaupenda į aš koma til t.d. Ķslands. Lįgt raforkuverš vestra gefur slķkum fyrirtękjum a.m.k. augljóslega tilefni til aš setja pressu į ķslensku orkufyrirtękin til aš semja um mun lęgra orkuverš en žau kannski óska sér. Kannski er žetta einmitt ein įstęša žess aš ekkert hefur gengiš aš ljśka hér samningum um nżjan kķsilišnaš?

Mun aukiš gasframboš ķ Bandarķkjunum valda lękkandi raforkuverši ķ Evrópu? 

LV-HA-2011-EvropuverdAllir lesendur Orkubloggsins ęttu aš kannast viš žaš aš raforkuverš vķšast hvar ķ Evrópu hefur hękkaš verulega sķšustu įrin. Og er oršiš ansiš mikiš hęrra en t.d. vķšast hvar ķ Bandarķkjunum. Og margir eru aš spį ennžį meiri hękkunum ķ Evrópu į nęstu įrum.

EF umręddar spįr EIA um raforkuverš ķ Bandarķkjunum reynast réttar hlżtur aš koma aš žvķ aš evrópsk stórišja fari aš hugsa sinn gang alvarlega og jafnvel fęra sig vestur um haf. Ķ žessu sambandi er vert aš minna į spį Pöyry um hratt hękkandi raforkuverš ķ Evrópu, sem komiš hefur fram ķ nokkrum kynningum Landsvirkjunar undanfarin misseri (sbr. grafiš hér aš ofan sem er śr kynningu Landsvirkjunar og mį sjį į vef fyrirtękisins).  Žessi spį Pöyry viršist helst byggja į stefnu Evrópusambandsins um aš stórauka hlutfall endurnżjanlegrar orku. Vind- og sólarorka er jś dżrari en aš nota kol, gas eša kjarnorku og žess vegna logķskt aš raforkuverš ķ t.d. Bretlandi, Frakklandi og Žżskalandi hljóti aš hękka umtalsvert į nęstu įrum og įratugum. Ef löndin standa viš įętlanir sķnar og stefnu ESB.

Vandinn er bara sį aš eftir žvķ sem veršmunurinn į raforku milli Bandarķkjanna og Evrópu eykst, veršur meiri hvati fyrir orkufrekan išnaš aš fęra sig frį Evrópu til Bandarķkjanna. Slķkt myndi draga śr raforkueftirspurn ķ Evrópu og žar meš minnka veršžrżstinginn į evrópskum raforkumörkušum.

Shale-gas-rig-Lebien-Poland

Žannig gęti lįgt verš į jaršgasi ķ Bandarķkjunum bęši hęgt umtalsvert į išnašaruppbyggingu į Ķslandi OG dregiš śr veršhękkunum į raforku ķ Evrópu. Žar aš auki er shale-gasvinnsla nś aš fara af staš į gamla meginlandinu. Aukist gasframboš af žeim sökum umtalsvert ķ Evrópu, myndi žaš eitt og sér geta lękkaš raforkuverš ķ įlfunni. Og žar meš į nż aukiš samkeppnishęfni evrópsk raforkuišnašar, t.d. gagnvart Ķslandi. Žaš er sem sagt alls ekki gefiš aš raforkuverš ķ Bandarķkjunum né Evrópu hękki mikiš nęstu įrin - žó svo žaš sé vissulega mögulegt.

Hvaš sem öllu žessu lķšur, žį stendur Ķsland samt vel aš vķgi til lengri tķma litiš. Af žeirri einföldu įstęšu aš ķslensk orka kemur frį ódżrum endurnżjanlegum aušlindum. En žróunin undanfariš į gasmörkušunum vestra segir okkur samt aš skynsamlegt sé aš stilla vęntingum okkar ķ hóf. Og sżna varfęrni gagnvart spįm um hękkandi raforkuverš - bęši gagnvart Bandarķkjunum og Evrópu. Žaš kann ennžį aš vera nokkuš langt ķ žaš aš veruleg tękifęri skapist til aš auka aršsemi umtalsvert ķ raforkuvinnslunni į Ķslandi. Sś aukna aršsemi er langhlaup, sem krefst bęši žolinmęši og žrautseigju.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Orkubloggiš varla bśiš aš sleppa oršinu ķ morgun, žegar frétt berst um aš BHP Billiton muni lķklega senn afskrifa stórar fjįrhęšir vegna lękkandi veršs į shale-gas:

May 14, 2012, 5:31 PM

BHP Decision Looms On US Shale Writedown

Sbr:. http://blogs.wsj.com/dealjournalaustralia/2012/05/14/bhp-decision-looms-on-us-shale-writedown/?mod=google_news_blog

Og önnur nż frétt um aš shale-gas muni senn gera Įstralķu aš stęrsta LNG-śtflytjanda heims. Sbr.: http://business.financialpost.com/2012/05/14/australia-says-shale-could-double-its-gas-resources/

Og Forbes hefur lķka nś ķ morgun séš įstęšu til aš taka upp umfjöllunarefni Orkubloggsins: http://www.forbes.com/sites/kensilverstein/2012/05/14/oil-and-natural-gas-part-ways/

:D

-----------------------

"Nżr" og ódżr orkugjafi hefur bersżnilega litiš dagsins ljós. Aš vķsu er eftir aš sjį hvort allar įętlanir um stóraukna gasvinnslu gangi eftir. En - jś - žaš lķtur śt fyrir aš gasöldin sé gengin ķ garš.

Ketill Sigurjónsson, 14.5.2012 kl. 15:57

2 identicon

Takk fyrir vandaša ummfjöllun um orkumįl. Afar įhugavert efni. Hįrrétt hjį žér aš viš veršum aš halda okkur į jöršinn hvaš varšar orkuna sem viš höfum yfir aš rįša. Viš eigum aš fara okkur hęgt og foršast aš missa okkur ķ einhverjum įętlunum um aš selja raforku til Evrópu ķ gegn um rafstreng. En žaš er nś kannski annaš mįl. Nęr vęri aš huga aš žvķ aš bśa fyrirtękjum hagstętt umhverfi hér į landi, innlendum sem erlendum, sem nota mikla orku ķ sinni framleišslu.

Kristinn Dagur Gissurarson (IP-tala skrįš) 15.5.2012 kl. 07:16

3 identicon

Shale gas er ny tękni , sem hefur storlękkad verd a gasi i USA, en thessi tękni hefur gridarleg neikvęd ahrif a umhverfi og Bandarikja menn ser thad liggja i lettu rumi,  engin spurning ad thad kemur til med ad hafa ahrif a verdmyndun . Mer skilst ad Frakkar hafa bannad ad beita thessari tękni i Frakklandi.  Bandarikin meiga ekki ad flytja ut gas, en verd a gasi i Evropu og Asiu er minnsta kosti 2 sinnum hęrra en i Bandarikjum. Liklega halda Japanir upp hau verdi a gasi .... thad hagkerfid tekur kipp tekr verd a orku vid ser .....

Helgi (IP-tala skrįš) 15.5.2012 kl. 13:11

4 identicon

Hmm... Er žetta ekki sama vitleysan og Texasbśar eru aš kvarta yfir aš sé aš eitra allt grunnvatn žarna? Ķ Bandarķkjunum er žessi gasvinnsluašferš augnablikinu undanžegin öllum reglugeršum um mengun į grunnvatni (Clean Water Act) sem og alhliša reglum um išnašarmengun į vatni (Safe Drinking Water Act). Ętli žaš muni ekki slį svolķtiš į gullęšiš žegar menn fara aš setja reglugeršir vegna slęmra umhverfisįhrifa į grunnvant. Žegar rammķhaldssamir Texasbśar eru farnir aš stilla sér upp viš hlišina į Greenpeace hippum er vandamįliš yfirleitt oršiš frekar svęsiš.

Nörd (IP-tala skrįš) 15.5.2012 kl. 13:12

5 identicon

Ég held aš skynsamlegast sé fyrir Ķslendinga aš bķša bara. Fallvötnin og jaršhitinn eru ekki aš fara neitt. Gasiš er aušvitaš jaršefnaeldsneyti og žaš kemur fyrr eša sķšar aš "peak gas" alveg eins og žaš viršist vera komiš aš "peak oil".

Sitja Pólverjar og Śkraķnumenn ekki lķka į grķšarlegum shale-gas aušlindum? Žaš gęti nś žrżst raforkuverši ķ Evrópu nišur ef žessar žjóšir gerast stórtękir raforkuśtflytjendur ķ krafti jaršgassins.

Bjarki (IP-tala skrįš) 15.5.2012 kl. 13:39

6 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Gasišnašurinn hefur fengiš aš leika lausum hala vestra en žaš gęti fariš aš breytast (ž.e. aš kvešiš verši į um strangari umhverfiskröfur). Hvort žaš muni hękka verš į gasi er óvķst. Og žaš er nokkuš augljóst aš brįtt mun svona vinnsla verša veruleg ķ Póllandi og sennilega lķka ķ Śkraķnu ķ kjölfariš.

Mikiš framboš af gasi og efnahagskreppa eru vandręšablanda, sem sennilega mun tefja aukna aršsemi ķ raforkusölu į Ķslandi. Žess vegna er fremur hępiš aš fara af staš meš dżra og įhęttusama virkjunarkosti hér į nęstunni - sem į fyrst og fremst viš um jaršvarmann. Mun skynsamlegra er aš setja hagkvęmustu virkjanakosti vatnsaflsins ķ forgang - og žį aušvitaš helst hagkvęma kosti sem hafa tiltölulega takmörkuš neikvęš umhverfisįhrif. Žar er Noršlingaölduveita vęntanlega įlitlegust. Žaš er vel aš merkja löngu bśiš aš raska stórkostlega vatnsrennsli Žjórsįr um įhrifasvęši Noršlingaölduveitu og žvķ vart hęgt aš tala um aš veitan hafi veruleg óęskileg umhverfisįhrif. Alžingi ętti žess vegna aš skipa veitunni ķ nżtingarflokk. Og um leiš leggja meiri įherslu į aš friša ósnortnar nįttśruperlur - eins og t.d. Hólmsį.

Ketill Sigurjónsson, 15.5.2012 kl. 22:15

7 identicon

Mjög įhugavert. Žaš er bśiš aš fjalla mikiš um Shale-gas ķ bandarķskum fjölmišlum og deilurnar um vinnsluašferšir (fracking) og mengun žeim tengdum er mjög heitt mįl. Sjį t.d. įhugaverša samantekt hér http://seekingalpha.com/article/569451-controversy-on-shale-gas-boom-and-burst-explained . Vandinn viršist vera af tvennum toga. Of mikill flżtir viš uppbyggingu og boranir og žaš hve hver hola endist stutt. Til aš višhalda framboši į žessari ódżru orku žarf aš bora grķšrlegan fjölda sem minnir óneitanlega svolķtiš į jaršvarmaįform į Ķslandi ķ seinni tķš. Amerķka er hins vegar grķšarstór og strjįlbżl og menn eiga eftir aš lęra margt. Sama er hęgt aš segja um gömlu sovétlöndin og jafnvel hluta Kķna žar sem įhuginn fer vaxandi. En greinin sem ég hlekkjaši inn hér aš ofan fer einnig ķ kostnaš og framtķšarhorfur. Ekkert sérstaklega mikil bjartsżni žar į ferš. Aš lokum. Vatnsaflskostir eru margir og góšir į Ķslandi, jafnvel įn verulegra umhverfisfórna. Er svolķtiš undrandi samt į žessari umręšu sem kemur alltaf upp um Noršlingaölduveitu. Er hśn virkilega jafn góšur kostur og af er lįtiš? Tók saman nokkrar tölur ķ mjög einföldušu mįli. Sagt er aš sś framkvęmd sem byggir į aš safna vatni meš neti skurša og lóna saman fyrir nešan Žjórsįrver og dęla upp ķ Žórisvatn skili Landsvirkjun aukningu ķ virkjanlegu vatnsafli upp į 720 GWh į įri. Hef ekki śtskżringar į hvernig 720 GWh eru reiknuš. Er žaš ķ allri virkjanakešjunni til sjįvar aš meštöldum virkjunum ķ nešri Žjórsį? En hvaš um žaš. Fyrir žį sem ekki vita hvaš GWh er žį er 1 GW samasem 1000 megavött. GWh eru žį 1000 megavattastundir ekki satt?. Sem sagt 720 GWh eru 720 žśsund megavattastundir. Ķ einu įri eru aš jafnaši 8760 stundir.

Heildarorkuaukning af Noršlingaölduveitu ž.e ef hęgt er aš nżta hvern vatnsdropa er žvķ samkvęmt žessu 82 megavött! Žess ber žó aš geta aš žetta er vęntanlega fręšilegt en ekki endilega raunhęft žvķ engin virkjun er meš 100% uppitķma. Eins ber žess aš geta aš žaš žarf 25 megavött ķ aš dęla vatninu upp i Žórisvatn samber upplżsingar frį LV.

Vel mį vera aš Noršlingaölduveita sé hlutfallslega ódżr kostur (var talin kosta 9,5 milljarša įriš 2005) žvķ vatniš žegar žaš er komiš ķ Žórisvatn į möguleika į aš renna ķ gegnum nokkrar virkjanir į leiš sinni til sjįvar.

En, eru 57 megavött žess virši? Er ekki nęgt vatn nś žegar ķ kerfinu og jafnvel ónżtt į yfirflęši? Vęri ekki nęr og ódżrara aš nżta žaš sem fyrir er betur ? Ef ég fer rangt meš, vęri einhver svo vinsamlegur aš leišrétta.

Jóhann F. Kristjįnsson (IP-tala skrįš) 17.5.2012 kl. 12:49

8 identicon

Orkubloggarinn og ašrir hafa kannski įhuga į aš kynna sér žennan greinaflokk NPR um gasvinnsluna ķ Amerķku: http://www.npr.org/series/151930969/science-and-the-fracking-boom-missing-answers

Bjarki (IP-tala skrįš) 17.5.2012 kl. 13:48

9 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Jį - žaš er veruleg tortryggni hjį almenningi gagnvart žessum fracking ašferšum. Enda sętir išnašurinn litlu eftirliti og litlum takmörkunum um žaš hvaša efnum er blandaš viš hįžrżstivatniš. Žetta mun samt eitthvaš standa til bóta, ž.e. aš sett veri strangari löggjöf til aš gętt verši betur aš umhverfinu.

Ketill Sigurjónsson, 18.5.2012 kl. 10:10

10 identicon

Afar fróšlegar upplżsingar. Viš erum greinilega ekki endilega kominn į žann tķmapunkt aš geta fariš aš nżta dżra vatnsaflskosti. Bjarki nefndi ķ athugasemd aš žaš ętti bara aš bķša fallvötnin fęru ekkert. Žaš er alveg rétt, en viš erum hinsvegar į förum eins og allar kynslóšir og ef viš ętlum aš nota žessar aušlindir til aš bęta hag okkar getum viš ekki bešiš ķ nokkra įratugi. Framtķšarkynslóšir munu ekki tapa į žessu eins og margir hafa haldiš fram, žvert į móti žvķ žeir erfa virkjanirnar skuldlausar og hagnast žvķ enn meira en viš. Ég er žvķ alvega sammįla žér aš viš veršum aš nżta ódżrustu og bestu kostina eins og Noršlingaölduveitu.

Jóhann F. Kristjįnsson  hafši efasemdir um Noršlingaölduveitu. Žegar talaš er um 720 GWh į įri er bśiš aš draga frį žaš sem žarf aš nota til aš dęla vatninu upp ķ Žórisvatn. 720 GWh orka jafngildir um 100 MW virkjun (mišaš viš 7200 klst nytingartķma), ekki 57 eins og hann fékk śt.

Jóhann spyr hvort ekki sé nóg vatn ķ kerfinu enda yfirleitt mikiš framhjįrennsli.  Žaš er ekki žvķ kerfiš veršur aš hanna mišaš viš verstu vatnsįr sem koma kanski ekki nema į 10 įra fresti. Ef meira įlag vęri į kerfinu yrši oftar orkuskortur sem er mjög dżr žvķ viš höfum eingöngu diselvelar til aš fullnęgja markašinum žį eša aš minnka framleišslu ķ  Įlverum. Hvortveggja er mjög dżrt og ekki hagkvęmt.

Žorbergur Steinn Leifsson (IP-tala skrįš) 19.5.2012 kl. 23:20

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband