Žrumugušinn!

Carton_Oil_antarctic

Žegar strįksi minn var 4ra įra spurši hann mig: "Pabbi - af hverju eru engar mörgęsir į Noršurpólnum". Ég svaraši aš bragši: "Žaš skal ég segja žér, ef žś getur sagt mér af hverju žaš eru engir ķsbirnir į Sušurpólnum?"

Sį litli hrukkaši enniš, hugsaši sig ašeins um. Og virtist svo fį hugmynd og sagši: "Af žvķ aš mörgęsirnar įtu žį alla!"

Žį vitum viš žaš. Og mér fannst žetta reyndar skemmtilegt svar. Žaš er lķka svolķtiš fyndiš, aš nś segja menn aš olķa Noršmanna sé senn uppurin. Sem er aušvitaš tómt rugl. Žvķ Noršmenn eiga nįnast örugglega eftir aš finna miklu, miklu meiri olķu ķ noršurhluta lögsögu sinnar. Sś olķa veršur aušvitaš žvķ ašeins sótt, aš veršiš standi undir dżrri vinnslu į miklu dżpi. Eins og stašan er i dag, yrši vonlaust aš keppa viš 5 dollara kostnaš pr. tunnu hjį t.d. Venesśela.

oil-consumption_growth_2012

Žaš er stašreynd aš eftirspurnin eftir olķu vex sķfellt. Hversu hratt eftirspurnin eykst, fer eftir efnahagsįstandinu. En lķklega um ca. 2% įrlega og jafnvel meira. Žaš žżšir aš olķufélögin verša aš geta fundiš og unniš aukalega um 1,5 milljónir tunna į dag. Og reyndar talsvert mikiš meira, žvķ margar af olķulindunum sem eru nś ķ notkun fara žverrandi og vinnslan žar minnkar įr frį įri.

Ef frambošiš frį nżjum olķulindum eykst ekki jafn hratt eins og eftirspurnin, mun veršiš hękka. Og žį veršur olķuvinnsla ķ ķshafinu lķklega hagkvęm.

 

thorium_2

Reyndar eiga Noršmenn annan įs ķ erminni, ef olķan hęttir aš vera žeirra gullnįma. Sem er žórķn (thorium). Enn er žó óvķst hversu įbatasöm žórķnvinnsla yrši ķ Noregi. En margir lķta į žórķn sem kjarnorku-eldsneyti framtķšarinnar.

Fróšlegt er aš skoša nżjar rannsóknir Noršmanna į žvķ hvaša möguleikar kunna aš felast ķ žórķni sem žar finnst. Ķ nęstu fęrslum, ętlar Orkubloggiš aš beina athyglinni aš žessu frumefni sjįlfs žrumugušsins. Žórs!

Stutt er sķšan Orkubloggiš var meš nokkrar fęrslur um śran og hvernig žaš er nżtt i kjarnorkuverum. Eitt vandamįliš viš śran er aš žaš finnst óvķša ķ vinnanlegu magni. Endurvinnsla į śrani leysir reyndar žann vanda aš nokkru leyti. En skapar um leiš mikla hęttu. Af žvķ hęgt er aš nota endurunniš śran ķ kjarnorkusprengjur. Žess vegna er t.d. Bandarķkjastjórn fremur andvķg endurvinnslu į śrani. Slķkt aušveldar vafasömum mönnum ašgang aš aušgušu śrani og eykur lķkur į misnotkun; aš fleiri rķki geti bśiš til kjarnorkuvopn.

Thorium_Rock

Žórķn, aftur į móti, er annars konar og nįnast śtilokaš aš nżta žaš ķ kjarnavopn. Og svo er lķka til miklu meira af žórķni heldur en śrani. Auk žess skal minnt į aš einungis um 0,7% af śrani nżtist beinlķnis til aš framleiša eldsneyti fyrir kjarnaofna (ž.e. U 235 samsętan, eins og tryggir lesendur Orkubloggsins aušvitaš vita frį eldri fęrslum um śran). Fyrir vikiš er žórķn hugsanlega  mun įlitlegri kostur en śran. Og žvķ vel žess virši aš spį ašeins betur ķ žetta frumefni žrumugušsins.

Žaš fer alltaf smįvegis ķ taugarnar į mér hvaš Ķslendingar hafa litiš notaš öll gömlu, flottu heitin frį žjóšveldistķmanum. Eša öllu heldur śr gošafręšinni, vildi ég sagt hafa. Mešan Noršmenn hafa nįnast nįš einkarétti į Óšni og Žór, er Ķsland enn fast ķ einhverri leišinda uppįžvingašri kristnitöku. Žórsnes uršu Jónsnes. Og man varla eftir einu einasta ķslenska örnefni žar sem Óšinn kemur viš sögu. Enda er žaš svo, aš mešan www.odin.no ein af mikilvęgustu heimasķšum norska rķkisins, er www.odinn.is heimasķša hjį sundfélagi. Hįlf fślt.

berzelius

Nefni žetta bara af žvķ žórķn, er einmitt kennt viš Žór (thorium - thor). Heitiš kom žannig til aš Noršmašur aš nafni Jens Esmark, sem segja mį aš hafi veriš einn fyrsti jöklafręšingurinn, fann sérkennilegt grjót heima ķ Noregi. Og sendi žaš til greiningar til Svķa nokkurs; efnafręšingsins fręga, Berzelius. Og žaš var Berzelius hinn sęnski sem greindi efniš ķ grjótinu sem frumefni- og nefndi žaš žórķn. En til aš sagan sé rétt er vert aš nefna aš žaš mun reyndar hafa veriš sonur Esmark's sem fann grjótiš og kom meš žaš til pabba sķns. Žetta var 1828.

Upp į ķslensku mętti e.t.v. kalla grjót meš žórķni, t.d. žórgrżti? Mynd af slķku žórgrżti er hér ašeins ofar ķ fęrslunni. Žaš lišu reyndar mörg įr žar til menn geršu sér grein fyrir žvķ aš žórķn vęri óvenjulega merkilegt efni. Lķklega mį segja aš einn af fešrum kjarnešlisfręšinnar, Ernest Rutherford, hafi veriš sį fyrsti sem rannsakaši žórķn almennilega. Žegar hann uppgötvaši geislavirkni ķ śrani og žórķni og hvernig kjarninn hrörnar - og gat žannig skilgreint helmingunartķma fyrstur manna. Ef ég man rétt.

Thorium_Substance.svg

En sem sagt: Žórķn er efni sem gęti nżst vel ķ kjarnorkuvinnslu. Ķ reynd er žaš svo, aš verši žórķn nżtt til kjarnorkuframleišslu gerist žaš meš žeim hętti, aš žaš tekur aušveldlega viš nifteindum og umbreytist ķ śransamsętu. Nįnar tiltekiš samsętuna U 233. Sem er mjög kjarnakleyf.

Til aš gera mįliš sįraeinfalt, er sem sagt unnt aš nota žórķn sem grunn aš eldsneyti fyrir kjarnorkuver. Žaš er ķ fyrsta lagi įhugavert sökum žess mikla magns af žórķni sem finnst ķ nįttśrunni. Ķ annan staš (eins og Jón Baldvin sagši svo oft!) yrši žį minni hętta af žvķ aš óvandašir menn komist yfir efni ķ kjarnorkusprengju (samsętan U 233 nżtist illa sem efni ķ kjarnorkusprengju). Ķ žrišja lagi veldur tękniferillin viš notkun žórķns ķ kjarnorkuver žvķ aš hętta į hįskalegri og stjórnlausri kešjuverkun er hverfandi (eins og geršist t.d. ķ Chernobyl). Loks eru lķkur į aš byggja megi žórķn-kjarnaver meš žeim hętti aš kjarnorkueldsneytiš frį žórķninu endist allan lķftķma versins.

 

telemark_heroes

Enn sem komiš er, er žessi tękni į rannsóknastigi. Sem fyrr segir er mikiš af žórķni ķ Noregi. Og žar tala menn nś jafnvel um aš reisa žórķn-kjarnorkuver ķ Telemark. Žar sem Žjóšverjar komust yfir žungavatniš ķ heimsstyrjöldinni sķšari. Og norska andspyrnan sprengdi upp vinnsluna žar og bjargaši žvķ aš Nasista-Žżskaland gęti oršiš sér śti um kjarnorkusprengju. Góšir strįkar, Noršmenn.

Nęst mun Orkubloggiš segja frį rannsóknum og hugmyndum Noršmanna um nżtingu žórķns, sem orkugjafa. Įsamt žvķ, aušvitaš, aš nefna snillinginn Carlo Rubbia, sem er ķtalskur ešlisfręšingur og Nóbelsveršlaunahafi. Rubbia er nefnilega bęši talsmašur žess aš žórķn verši notaš til kjarnorkuframleišslu - og aš žjóširnar viš Mišjaršarhaf byggi upp orkuframleišslu sem Orkubloggiš hefur ķtrekaš snobbaš fyrir: Concentrated Solar Power eša "brennipunkta-sólarorka". 


mbl.is Noregur olķulaus įriš 2030
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Žetta fannst mér reyndar talsvert fyndiš.

Jónķn skal žaš vera.

Ketill Sigurjónsson, 8.8.2008 kl. 14:42

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband