Vindrafstöšvar į Ķslandi

Hefur vindorka veriš notuš til rafmagnsframleišslu į Ķslandi?

Vindmylla_gomul_fareajar

Įšur fyrr var nokkuš um aš reistar vęru litlar vindrafstöšvar viš sveitabęi į Ķslandi. Žęr lögšust af meš rafvęšingu landsins eftir mišja öldina og į tķmabili munu Rafmagnsveitur rķkisins meira aš segja hafa gert žį kröfu aš slķkum heimarafstöšvum vęri lokaš.

Orkubloggaranum er žaš reyndar minnisstętt žegar pįpi vildi sko ekki sjį aš fį "nżja rafmagniš" innķ hśsiš austur į Klaustri. Viš fengum rafmagniš frį gömlu heimarafstöšinni, sem fęr afl sitt ofan af Systravatni. En svo kom sem sagt aš žvķ aš "rķkisrafmagniš" barst vestan frį Sigöldu og vildi komast inn į hvern bę og ķ hvert hśs. Ķ žetta skipti žurfti Rarik aš lśffa fyrir pabba, en nś mun aftur į móti vera bśiš aš koma prestsetrinu į Landsnetiš. Žaš er reyndar svo aš Skaftfellingar voru hér i Den ķ fararbroddi i byggingu heimarafstöšva og byggšu slķkar vatnsaflsvirkjanir vķša um landiš. En žaš er önnur saga.

En vķkjum aftur aš vindorku nśtķmans. Į Ķslandi hefur aldrei risiš neitt vindorkuver ķ žeim stęršarflokki sem nś žekkist vķša um heim. Hér er einungis aš finna mjög litlar vindrafstöšvar sem t.d. Vegageršin mun hafa nżtt sér. Ekki er kunnugt um aš almennar hagkvęmnisathuganir hafi veriš geršar um aš reisa vindorkuver hér į landi, en einhverjar stašbundnar athuganir ķ tengslum viš vindmęlingar hafa veriš geršar, svo sem ķ Grķmsey og Vestmannaeyjum.

Fyrir fįeinum įrum voru lögš drög aš uppsetningu į vindrafstöš ķ Grķmsey. Stöšin įtti aš koma frį danska fyrirtękinu Vestas og įtti aš geta framleitt mun meira en sem nam allri orkužörf eyjarskeggja, en dķselstöš skyldi nżtt sem varaafl. Ķ skżrslu nefndar išnašarrįšuneytisins um Grķmseyjarverkefniš, sem kom śt snemma įrs 2003, var lagt til „aš nś žegar verši rįšist ķ tęknilega śttekt į samkeyrslu dķsilrafstöšva og rekstri vindmyllu ķ Grķmsey og er ešlilegt aš fela sérfręšingum ķ beislun vindafls žaš verkefni. Nęrtękast er aš leita til sérfręšinga dönsku vindrannsóknastöšvarinnar į Risö“. Svo viršist sem žetta verkefni hafi lognast śt af og žess ķ staš veriš lögš įhersla į aš leita aš jaršhita į eyjunni og bķša meš įkvaršanir um aš setja žar upp vindrafstöš.

Fyrir nokkrum įrum starfaši hér ķslenskt vindorkufyrirtęki, Vindorka ehf., sem hugšist žróa nżja, hagkvęmari og hljóšlįtari vindrafstöšvar en žekkst hafa. Hugvitsmašurinn aš baki žvķ verkefni heitir Nils Gķslason. Skrįš var einkaleyfi aš hugmyndinni og Nżsköpunarsjóšur atvinnulķfsins lagši til 35 milljónir króna ķ hlutafé, en alls var hlutafé rśmlega 93 milljónir króna. Ekki gekk žetta eftir sem skyldi og fyrirtękiš hętti starfsemi 2004.

Af žessu tilefni er rétt aš minna į aš vindorka getur gegnt veigamiklu hlutverki ķ efnahagslķfi žjóšar jafnvel įn žess aš settar séu upp neinar stórar vindrafstöšvar. Žó svo aš mikil raforkuframleišsla sé frį vindorkuverum ķ Danmörku hafa nęr engar stórar, nżjar vindrafstöšvar veriš settar žar upp um įrabil. Engu aš sķšur hefur danska fyrirtękiš Vestas veriš ķ örum vexti vegna mikillar söluaukningar erlendis.

Sudurland_vestur

Įriš 1999 var gerš könnun į vegum opinbers starfshóps į hagkvęmi rafmagns-framleišslu meš vindorku į Ķslandi og į žvķ hvar helstu möguleikar vęru til žess meš tilliti til vešurfars. Nišurstašan mun hafa veriš sś aš hagkvęmt gęti veriš aš reisa vindorkuver į Sušurlandsundirlendinu og jafnvel ķ Blįfjöllum.

Nżlega samdi sveitarfélagiš Hornafjöršur viš Nżsköpunarmišstöš Ķslands um sérstakt verkefni žar sem m.a. verša skošašir möguleikar į virkjun sjįvarorku og vindorku. Ķ frétt um verkefniš kemur fram aš stefnt sé aš „samstarfi viš ašila ķ Skotlandi sem hafa nįš góšum įrangri ķ virkjun vind- og sjįvarorku“. Loks er aš geta žess aš nś er unniš aš uppsetningu vindrafstöšvar ķ Belgsholti ķ Melasveit.

Er raunhęft aš setja upp stórar vindrafstöšvar į Ķslandi?

Tęknilega séš er ekkert žvķ til fyrirstöšu aš vindorka verši nżtt ķ einhverjum męli į Ķslandi. Aftur į móti er óvķst hvort eitthvert fjįrhagslegt vit er ķ slķku, ž.e. erfitt er aš fullyrša hvor ķslenskt vindorkuver gęti keppt viš rafmagn frį vatnsafls- eša jaršvarmavirkjunum. Vindorka gęti mögulega reynst hagkvęm į Ķslandi, en um žetta rķkir óvissa vegna skorts į ķtarlegri rannsóknum, vindmęlingum og tilraunum.

Wind-power_SEA

Žó er vitaš aš vindur į Ķslandi er almennt mjög óstöšugur og stundum afar hvass. Žaš eitt gerir vindrafstöšvar hér ekki eins fżsilegan kost og vķša annars stašar. Žetta śtilokar žó alls ekki aš hér geti veriš hagkvęmt aš nżta vindorku til raforkuframleišslu aš einhverju marki.

Į sķšustu įrum hafa t.d. veriš hannašir hverflar af nżrri tegund sem eru ólķkir žeim sem almennt hafa veriš notašir ķ vindorkuišnašinum til žessa. Hinir hefšbundnu hverflar framleiša mismikiš rafmagn eftir žvķ hvaš vindurinn er sterkur og eru hannašir til aš skila mestu afli viš įkvešinn vindstyrk, t.d. 15 m/s. Žó svo aš einstakar tęknilegar śtfęrslur séu ekki umfjöllunarefni žessarar skżrslu, er naušsynlegt aš vekja athygli į žvķ aš til eru hverflar sem mišast viš žaš aš skila stöšugu afli, sama hver vindurinn er. Žessir hverflar geta bęši nżst ķ vindorkuver og lķka ķ sjįvarvirkjanir, žar sem orkan er breytileg rétt eins og gerist meš vind. Vindorkuver meš slķkum hverflum gęti veriš įhugaveršur kostur į Ķslandi.

Vegna óstöšugleika vindorkunnar mun hśn žó hugsanlega aldrei verša mjög stór hluti af rafmagnsframleišslu į Ķslandi jafnvel žótt framleišslan vęri žaš hagkvęm aš hśn gęti keppt viš rafmagn frį vatnsafls- eša jaršvarmavirkjunum. Ķsland er ķ žeirri sérstöku stöšu aš stórišjan hér notar óvenju hįtt hlutfall af heildarraforkuframleišslu ķ landinu.  Til samanburšar mį ķtreka aš hlutfall vindorku er nś nęrri 20% ķ Danmörku. Žar er jafnframt greišur ašgangur aš rafmagni erlendis frį ef į žarf aš halda. Vegna hįs hlutfalls stórišjunnar ķ raforkunotkun hér į landi, sem veršur aš eiga ašgang aš mjög stöšugu raforkuframboši, er vart raunhęft aš hlutfall vindorku inn į raforkukerfiš hér verši nįlęgt žvķ svo hįtt. Lķklega er raunhęft aš miša viš hlutfall einhvers stašar į bilinu 5–10% og žį jafnvel nęr lęgri višmišuninni.

Ķ žessu sambandi mį geta žess aš ķ erindi į Orkužingi 2001 var sett fram žaš sjónarmiš aš hugsa megi sér aš uppsett afl frį vindrafstöšvum į Ķslandi verši „5–6% af heildar aflgetu virkjana eša um 75MW“ og aš „um 60–70% žessarar framleišslu félli til yfir vetrarmįnušina“. Hafa ber ķ huga aš nś myndi žetta sama hlutfall (5–6%) žżša mun meiri framleišslugetu en 75 MW sökum žess aš nżjar virkjanir hafa bęst viš frį 2001. Žaš er žó ekki hęgt aš fullyrša hvert hlutfall vindorku gęti veriš fręšilega séš; gera žyrfti sérstaka fręšilega śttekt į žessu.

wind-power-offshore

Auk framleišslu frį vindorkuveri inn į raforkukerfiš mį hugsa sér aš vindorka į Ķslandi geti nżst utan viš dreifikerfiš. Svo sem aš einhver sveitarfélög komi sér upp sķnu eigin vindorkuveri, auk ašgangs aš rafmagni frį Landsnetinu. Žetta kann žó aš vera langsóttur möguleiki; slķkur kostur kann aš vera óhagkvęmur nema lķka sé unnt aš selja raforku frį vindorkuverinu inn į Landsnetiš. Reglur um dreifikostnaš kunna reyndar aš takmarka möguleika į slķkum heimarafstöšvum. Žetta žarf žó aš skoša mun betur.

Vegna hagkvęmni vatnsafls og jaršvarma og mikillar žekkingar į Ķslandi į slķkri raforkuframleišslu, eru talsveršar lķkur į aš žaš sé sś orka sem best sé til žess fallin aš męta aukinni raforkunotkun almennings og fyrirtękja į Ķslandi. Ķ samtölum viš starfsfólk Orkustofnunar kom fram aš žeirri auknu orkunotkun megi jafnvel męta įn nżrra virkjana meš žvķ t.d. aš skipta śt tśrbķnum og setja upp nżjar og hagkvęmari tśrbķnur. Žar meš komi vindorka lķklega almennt til meš aš verša óžörf fyrir einstaklinga og fyrirtęki, en stórišjan geti ekki byggt starfsemi sķna į svo óstöšugri raforkuframleišslu sem vindorkan er.

Aš žessu leyti viršast vindorkuver žvķ ónaušsynleg og jafnvel óheppileg į Ķslandi. Smęrri vindrafstöšvar gętu žó hugsanlega nżst litlum notendum til aš minnka žörf sķna į aškeyptu rafmagni sem er talsvert dżrt vegna dreifingarkostnašarins. Žį er ónefndur sį möguleiki aš nżta vindorku į Ķslandi til annars en beinnar rafmagnsframleišslu, svo sem aš auka framleišni mišlunarlóna. Sį möguleiki er hvaš lķklegastur til aš vekja įhuga į vindorku hér į landi, ž.e. aš hśn verši notuš til aš spara mišlunarlón. Rétt er aš vķkja ašeins nįnar aš žessum möguleika:

Gęti vindorka nżst į annan hįtt į Ķslandi, en meš sölu į raforkunni?

HALSLON_batur

Nżta mętti vindrafstöšvar į Ķslandi til aš auka nżtni mišlunarlóna eša spara mišlunarlón, t.d. į haustin og/eša veturna. Žį er framleišslugeta vindorkuvera mest vegna sterkari vinda, en um leiš getur vešurfar į veturna oršiš til žess aš hratt gangi į foršann ķ mišlunarlónum. Vindorkuver geta žannig aukiš orkuöryggi og sparaš orkuna ķ mišlunarlóninu, sem ķ reynd er eins konar risastór geymir fyrir orku.

Slķk nżting vindorkunnar, ž.e. samspil vindorku og vatnsaflsvirkjana, žekkist nś žegar į nokkrum stöšum ķ heiminum. Sem dęmi hafa vindorkuver veriš nżtt ķ žessu skyni bęši ķ Noregi og ķ Quebec ķ Kanada. Žetta kann aš vera einn besti kosturinn fyrir vindorkuver į Ķslandi. Žį skiptir óstöšugur vindur litlu mįli og enn fremur myndi žarna nżtast vel bęši vindur yfir daginn og lķka vindurinn į nęturnar.

Wind_Snow

Vindrafstöšvar mį einnig nota til aš dęla lekavatni aftur ķ mišlunarlón og/eša dęla vatni annars stašar frį yfir ķ lóniš. Žį er ķ raun veriš aš beisla vindorkuna og geyma hana ķ mišlunarlóninu. Viš slķka dęlingu skipta sveiflur ķ vindi ķ raun engu mįli. Meš žessari tękni mętti hugsanlega minnka neikvęš umhverfisįhrif viš byggingu vatnsaflsvirkjana, t.d. foršast gerš skurša. Vindorkuver mętti jafnvel nota til aš koma vatni af öšru vatnasvęši yfir ķ mišlunarlóniš eša til aš dęla vatni aftur upp ķ mišlunarlón fyrir ofan virkjunina, til aš endurnżta vatniš. Dęling af žessu tagi žekkist t.d. ķ Ölpunum, en hępiš er aš hśn sé hagkvęm hér į Ķslandi vegna žess aš mikil orka tapast viš slķka dęlingu. Annaš sem žarf aš hafa ķ huga er aš ķsing kynni aš ógna vindrafstöšvum ķ nįgrenni viš virkjunarsvęši hįlendisins.

Žarf miklar rannsóknir įšur en hęgt er aš reisa vindrafstöšvar į Ķslandi?

Žó svo aš ķtarlegar og góšar vindmęlingar séu til į Ķslandi, myndi žurfa mun umfangsmeiri vindmęlingar hér į landi til aš meta hagkvęmni vindorkuvera. Hér hafa reglubundnar vindmęlingar mest fariš fram ķ 10 m hęš og reiknilķkani hefur veriš beitt til aš įętla vindstyrkinn ķ meiri hęš. Žessi ašferš er žó ekki nógu nįkvęm til aš réttlęta svo mikla fjįrfestingu sem stór vindrafstöš er. Įšur en til stašarvals kęmi, žyrfti žvķ aš męla vind ķ 80 m og jafnvel 200 m hęš į fįeinum stöšum į landinu. Slķkt kallar į aš reist verši möstur, en nś žegar er t.d. mastur į Gufuskįlum sem nota mętti ķ žessum tilgangi. Mikilvęgt vęri aš geta gert slķkar vindmęlingar į fleiri stöšum į landinu og e.t.v. mętti hér nżta möstur sem eru į Eišum į Fljótsdalshéraši og į Mżrum į Vesturlandi.

Eins og įšur hefur komiš fram, žarf aš lķta til fleiri atriša en vindstyrks žegar meta skal hagkvęmni vindrafstöšva. Sérstaklega er mikilvęgt aš vindurinn sé fremur jafn og stöšugur. Undanfarin įr hefur veriš unniš aš žvķ aš setja saman vindatlas fyrir Ķsland ķ samtarfi Orkustofnunar og Vešurstofunnar og til eru miklar upplżsingar um vindafar mjög vķša į landinu.

Vindatlas

Vindatlasinn er ķ raun kortlagning į vindorku landsins og hann gefur prżšilega vķsbendingu um vindafariš svo nś ętti aš vera tiltölulega einfalt aš finna śt hvaša stašir eru heppilegastir fyrir vindorkuver hér į landi. En eins og įšur sagši, yrši ekki įkvešiš aš reisa vindorkuver nema aš undangengnum nįkvęmari męlingum į fyrirhugušum uppsetningarstaš (a.m.k. įrsmęling).

Vindatlasinn er ašgengilegur a Internetinu, gegnum vef Orkustofnunar (s.k. Gagnavefsjį). Į kortinu hér aš ofan mį sjį žęr stöšvar sem gagnavefsjįin sżnir auk annarra sjįlfvirkra vindmęlingastöšva. Atlasinn gefur upplżsingar um vindorkuna ķ mismunandi hęš og er tiltekin Vestas-vindrafstöš notuš sem višmišun til aš sżna afköstin sem vindurinn į viškomandi staš getur skilaš.

Sérstakt forrit reiknar śt framleišslugetuna. Er žį tekiš tillit til mešalvindhraša, tķšni vindįtta, įhrifa hindrana og žess sem kallaš er žéttleiki vindsins (W pr. rśmmetra). Žéttleikinn er gefinn upp fyrir mismunandi hęš:10 m, 25 m, 50 m, 100 m og 200 m. Žannig fęst yfirlit yfir nżtanlega vindorku ķ ólķkri hęš. Sem fyrr segir byggja allar ķslenskar tölur į vindi ķ meira en 10 m hęš į śtreikningum skv. įkvešnu reiknilķkani, en ekki į raunverulegri vindmęlingu ķ žeirri hęš.

Hvaša stašir eru įhugaveršastir fyrir vindrafstöšvar į Ķslandi?

Eins og įšur segir mun žurfa meiri rannsóknir til aš svara žessari spurningu af einhverri nįkvęmni. En sé litiš til fyrirliggjandi vindmęlinga, mį gera rįš fyrir aš Sušurlandsundirlendiš henti hvaš best til aš reisa vindrafstöš meš góšri nżtingu. Žar gęti veriš sérstaklega įhugavert aš lķta til Landeyjanna og Mżrdalssands. Ef nefna ętti staš, sem įhugavert vęri aš skoša fyrir vindorkuver ķ sjó, koma Hraun ķ Faxaflóa upp ķ hugann; žar eru grynningar og vindsveipa frį fjalllendi gętir žar minna en vķša annars stašar.

Loks ber aš nefna aš Noršurlöndin eiga nś ķ samstarfi um aš kortleggja betur vindskilyršin ķ žessum löndum, žar sem horft er til langtķma skilyrša ķ 100 m hęš. Žetta samstarf mišar einnig aš žvķ aš spį fyrir um žróun raforkumarkašarins į Noršurlöndunum nęstu 20-30 įrin. Į žessum vettvangi į sér margvķslegt annaš samstarf sem er til žess falliš aš auka möguleika Ķslands į žįtttöku ķ samstarfsverkefnum į sviši vindorku.

Nokkrar įlyktanir.

Eins og fram hefur komiš eru żmsir möguleikar fyrir hendi ķ virkjun vindorku į Ķslandi, en um leiš fjölmargir įhęttužęttir sem žyrfti aš skoša mun nįnar til aš leggja raunsętt mat į hagkvęmnina. Skynsamlegasti kosturinn varšandi stórar vindrafstöšvar viršist sį aš vindorka verši einfaldlega notuš til aš spara mišlunarlón eša minnka žörf į mjög stóru lóni. Einnig kann aš vera skynsamlegt fyrir einhverja notendur aš framleiša sitt eigiš rafmagn meš vindorku og kaupa af Landsnetinu žegar vindinn žrżtur.

Eyjafjoll

Ef mišaš er viš aš hér yršu byggš vindorkuver sem tengd yršu Landsnetinu og framleiddu um 5% af öllu rafmagni į landinu, žyrftu žau aš geta framleitt u.ž.b. 100 MW (framleišslugeta allra virkjana landsins er nś um 2 žśsund MW).

Žį mį hugsa sér aš mešalstęrš hvers turns yrši um 2,5 MW og žį yršu alls reistir u.ž.b. 40 turnar. Vegna žess hversu nżting vindrafstöšva er lįg er žó lķklegra aš byggja žyrfti allt aš 100 slķka turna til aš standa undir raforkuframleišslu sem nęmi 5% af heildarframleišslunni. Hér yrši žį vindorkuišnašur meš um 250 MW framleišslugetu. Žessar tölur ęttu aš gefa vķsbendingu um žaš hvaša markmiš ķslensk stjórnvöld gętu sett sér ķ virkjun vindorku.

Til eru ķtarlegar upplżsingar um vindstyrk og -stefnu į fjölmörgum męlistöšvum į Ķslandi. Žęr sżna aš mešalvindur hér į landi er vķša mjög hentugur fyrir vindorkuver. Aftur į móti er hér afar misvindasamt og óvešur miklu tķšari en gengur og gerist žar sem mest er um vindorkuver ķ heiminum. Hönnun og žróun orkuvera af žessu tagi hefur einkum mišast viš ašstęšur žar sem vindur er fremur stöšugur og stórvišri óalgeng. Žess vegna hefur vindorkuišnašurinn almennt sķšur góšar lausnir į bošstólum fyrir svęši žar sem stórvišri eru jafn tķš og hér į Ķslandi.

wind_power_coast

Ķ reynd er ekki unnt aš fullyrša neitt um hvort vindorkuver séu hagkvęmur kostur į Ķslandi eša ekki, mešan ekki hafa veriš geršar nįkvęmari męlingar į vindi og jafnvel tilraunir meš uppsetta, stóra vindrafstöš hér į landi. Slķkar męlingar eru m.ö.o. forsenda žess aš unnt sé aš bera nįkvęmlega saman hagkvęmni ķslenskrar vindorku og raforkuframleišslu frį vatnsaflsstöš eša jaršvarmaorkuveri.

Sś mynd sem hér hefur veriš dregin upp af möguleikum vindorku į Ķslandi myndi žar aš auki gjörbreytast ef Ķsland gęti selt raforku beint śr landi,  ž.e. um sęstreng. Slķkt gęti kallaš į stórfellda aukningu ķ raforkuframleišslu og žį yrši vindorka hugsanlega góšur kostur til aš selja endurnżjanlega ķslenska orku (um įętlanir Noršmanna af žessu tagi segir ķ nęstu fęrslu). Sama er aš segja um žaš ef vetni yrši mikilvęgur orkugjafi į Ķslandi; žį myndu aukast lķkur į žvķ aš rafmagnsframleišsla (til vetnisframleišslu) meš vindorku yrši fżsilegur kostur.

Fullt tilefni er til aš nįnar verši könnuš hagkvęmni žess aš virkja vindorku į Ķslandi. Slķk hagkvęmnisathugun žyrfti m.a. aš beinast aš žvķ aš finna bestu tęknina sem ķ boši er, finna hagkvęmustu stęršina og stašsetninguna fyrir slķkt raforkuver hér į landi og lęra af žeim žjóšum sem hafa mesta reynslu af slķkum virkjunum.

Wind_workers

Einnig mį hugsa sér aš vindorkuišnašur gęti oršiš til į Ķslandi – jafnvel žó svo hér yrši ekki reistar margar vindrafstöšvar, ž.e. aš hér yršu žróašar og byggšar vindrafstöšvar til śtflutnings. Žetta er žó langsóttur möguleiki. Nś į žróun og nżsköpun ķ vindorku sér fyrst og fremst staš hjį reynslumiklum vindorkufyrirtękjum og aš ętla aš nį sneiš af vindorkuišnašinum kallar į miklar fjįrfestingar. Ef hér ętti aš byggjast upp slķkur išnašur žyrfti hann aš njóta mikils velvilja stjórnvalda og eiga ašgang aš afar žolinmóšum og sterkum fjįrfestum. Hér į landi kynni aš verša erfitt aš koma į fót slķkum išnaši sem žyrfti aš geta keppt viš heimsžekkt vindorkufyrirtęki sem sum hver eru hluti af risastórum išnašarsamsteypum, eins og t.d. Siemens og General Electric.

-------------------------------------------------------------------

Ķ nęstu fęrslu veršur horft til žess hvernig vindorkuišnašurinn kann aš žróast ķ framtķšinni.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Róbert Tómasson

Sęll Ketill og takk fyrir enn einn stórskemmtilegan og fróšlegan pistil.  Žegar ég bjó ķ Danmörku sį ég ķ nokkur įr um rekstur į tęknideild į Scandic hóteli.  Eitt af störfum mķnum var aš sjį um aš yfirfara raforku reikninga til aš allt vęri nś rétt og satt, en u.ž.b 30-40% af orkunni komu frį vinorkuverum, hitt frį einkafyrirtęki um streng frį Noregi.  Innlenda orkan ž.e. vindorkan var umtalsvert ódżrari.

Ég skošaši ašeins žegar ég var ķ nįmi um 2002 rafstöšvar frį Vestas sem žį žęr nżjustu skilušu u.ž.b. 3 MW og žar sem skuršurinn į skrśfublöšunum er tölvustżršur nį žęr hįmarks orku į mjög breišu sviši.

Žótt mér finnist almennt vinraforku klasar ekkert sérstaklega falleg sjón eru žęr nś samt nokkuš tignarlegar og umfram allt vistvęnar.  Žaš veršur gaman aš fylgjast meš žessu ķ framtķšinni og hugmyndin um aš  nżta žęr til žess aš minnka og létta į uppistöšu lónum finnst mér frįbęr og koma talsvert til móts viš žį sem eftir landi undir lónin.

kvešja

Róbert Tómasson, 23.4.2009 kl. 09:03

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband