Jįrnöldin sķšari

Australia-Iron-Ore-Pilbara-Trucks-2

Steinöld, bronsöld, jįrnöld. Allur sį góši tķma į aš vera löngu lišinn. Jįrnöldin er sögš hafa runniš sitt skeiš į enda hér ķ Noršrinu fyrir rśmum žśsund įrum og ķ Austrinu fyrir um tvö žśsund įrum.

En žaš er engu lķkara en aš jįrnöldin sé skollin į aš nżju og žaš śt um allan heim. Žvķ lķklega hefur engin mįlmur né önnur hrįvara upplifaš ašra eins geggjaša eftirspurn sķšustu įrin eins og jįrn. Žaš er žvķ svo sannarlega oršiš tķmabęrt aš Orkubloggiš taki žennan merka mįlm til sérstakrar umfjöllunar.

Jįrn er einkum mikilvęgt vegna stįlvinnslu

Eins og allir vita er jįrn eitt frumefnanna. Jįrn er einkum nżtt til stįlframleišslu og žvķ algert grundvallarefni ķ išnašarsamfélögum nśtķmans. Stįl er t.a.m. mikilvęgt viš smķšar į skipum, bifreišum og flugvélum. Og geysimikiš af stįli er notaš viš byggingu hįhżsa, hrašbrauta, flugvalla, stórskipahafna og ķ flestum öšrum stęrri byggingaframkvęmdum. Svo fįtt eitt sé tališ.

Iron-Ore-Types

Stįl er aš uppistöšu til jįrn sem inniheldur smįvegis kolefni og önnur efni sem gera žaš sterkara og endingabetra. Allt byrjar žetta į žvķ aš jįrniš er grafiš śr jöršu. Til žess eru oftast notašar risastórar skuršgröfur og eftir atvikum sprengingar til aš losa um bergiš. Žaš er svo muliš og grófhreinsaš, ž.a. eftir veršur mulningur meš hįu jįrninnihaldi. Sem kallašur er jįrngrżti (iron ore į ensku).

Australia-Iron-Ore-Pilbara-Giant-Shovel-1

Langmest af jįrngrżti heimsins er nżtt til stįlframleišslu eša meira en 95%. Feiknastórir vörubķlar, flutningalestar og skip flytja jįrngrżtiš frį nįmunni til vinnslu, ž.e. ķ mįlmbręšsluna. Sś bręšsla er forstigiš ķ stįlframleišslu; til aš framleiša stįl žarf yfirleitt ašra bręšsluumferš. Žetta er aš vķsu nokkur einfölduš mynd į ferlinu, en ętti aš gefa lesendum hugmynd um hvernig stįl veršur til. Sjįlf mįlmbręšslan į sér oft staš žśsundir km frį jįrnnįmunni; t.d. flytur Kķna inn geysilegt magn jįrngrżtis frį löndum eins og Įstralķu, Brasilķu, Indlandi og Sušur-Afrķku.

Jįrniš sem er afurš fyrstu bręšslunnar į jįrngrżtinu er kallaš hrįjįrn (pig iron į ensku). Hrįjįrn er įvallt bara millistig ķ frekari vinnslu, sem langoftast er stįlvinnsla. Einnig er unniš talsvert af steypujįrni (cast iron į ensku), sem inniheldur mun meira kolefni en stįliš. En žaš er sem sagt stįlišnašur heimsins sem skapar nęr alla eftirspurnina eftir jįrngrżti.

Jįrn er algengt - en lķka mjög eftirsótt

Jįrn finnst mjög vķša, enda er žetta eitt algengasta frumefniš į jöršinni. Mesta jįrnnįmuvinnslan į sér aušvitaš staš žar sem magniš af jįrni er mest og ašgengilegast. Žar skiptir miklu hversu hįtt hlutfall jįrns er ķ jaršlögunum, en žaš er mjög misjafnt.

Iron-Ore-Exporting-Countries-latgest-2012

Fjölmörg lönd bśa yfir mikilli og langri reynslu af vinnslu jįrngrżtis. Ķ sumum žeirra er svo mikiš magn af jįrni ķ jöršu aš jįrngrżtiš er afar mikilvęg śtflutningsvara fyrir viškomandi lönd. Stęrstu śtflytjendurnir eru Įstralķa, Brasilķa, Indland og Sušur-Afrķka. Einnig skipta hér verulegu mįli mörg önnur framleišslurķki, eins og t.d. Kanada, Kazhakstan, Ķran, Rśssland, Svķžjóš og Śkraķna.

Eftir žvķ sem ę meira jįrn hefur veriš grafiš śr jöršu hefur ešlilega oršiš erfišara aš finna nż nįmusvęši meš hįu hlutfalli jįrns. Žaš er ein skżring žess aš menn fara į sķfellt fjarlęgari og óašgengilegri slóšir ķ leit sinni aš góšum jįrnnįmum.

Flestir setja sennilega jįrn og stįl fyrst og fremst ķ samhengi viš stórišnašarsamfélög Vesturlanda. Og eru žį minnugir išnbyltingarinnar ķ Englandi, jįrn- og kolavinnslusvęšanna į mörkum Frakklands og Žżskalands (sem lķklega voru ein helsta įstęša beggja heimsstyrjaldanna) og išnašaruppbyggingar Bandarķkjanna. Ķ dag er žaš žó ekki heimur kapķtalismans sem er mišpunktur jįrn- og stįlframleišslunnar, heldur kommśnistarķkiš Kķna.

Hamar og sigš verša ekki byggš... nema hafa jįrn og stįl

World-Steel-production-compound-growth_2006-2011

Til skamms tķma var mestu stįlnotkunina aš finna ķ Bandarķkjunum og hśn t.a.m. margfalt meiri en stįlnotkun Breta, Žjóšverja, Indverja eša Kķnverja. En svo geršist žaš allt ķ einu undir lok 20. aldar aš byggingaframkvęmdir ķ Asķu og sérstaklega ķ Kķna tóku aš vaxa mjög hratt. Žaš var upphafiš aš žróun sem į undraskömmum tķma hefur gert Kķna aš mesta stįlnotanda heimsins.

Į 10. įratugnum varš hreint ótrśleg aukning į notkun sements ķ Kķna. Svo um eša upp śr aldamótunum 2000 tók stįlnotkun Kķna einnig aš aukast mikiš. Og nįnast įšur en menn vissu hvašan į žį stóš vešriš hafši Kķna margfaldaš stįlnotkun sķna og var oršinn stęrsti markašur heimsins fyrir stįl. Samhliša žessu jókst jįrnnotkun Kķnverja mikiš, enda stór hluti af öllu stįlinu framleitt śr jįrngrżtinu ķ stįlišjuverum ķ Kķna.

Iron-Ore-Price_2001-2011

Žessi skyndilega aukning į eftirspurn Kķna eftir jįrngrżti hafši margvķsleg įhrif. Jafnvel žó svo Kķna bśi yfir meira af jįrni ķ jöršu en nokkurt annaš land ķ heiminum, jókst nś innflutningsžörf Kķna į jįrngrżti hratt. Einnig jókst mjög bęši notkun Kķnverja og innflutningur žeirra į kolum, enda eru flest kķnversku stįlišjuverin knśin meš raforku frį kolaorkuverum.

Žaš er sem sagt grķšarleg aukning ķ stįlnotkun Asķubśa (einkum Kķnverja) sem er helsta orsökin fyrir jįrnęvintżrinu sem stašiš hefur yfir ķ heiminum sķšasta įratuginn. Sś mikla eftirspurn hefur m.a. valdiš fordęmalausum veršhękkunum į jįrni. Verš į jįrngrżti hefur margfaldast į undraskömmum tķma, en um leiš hafa veršsveiflurnar lķka oršiš miklu meiri en var.

Rio-Tinto-Iron-Ore-share-of-earnings_2007-2011

Miklar hękkanir į jįrngrżti hafa valdiš žvķ aš fyrirtęki sem vinna jįrngrżti śr jöršu hafa blómstraš. Žaš er til marks um žessa žróun hvernig t.d. risafyrirtękiš Rio Tinto hefur stóraukiš tekjur frį jįrnnįmunum sķnum, mešan t.d. įlframleišslan hefur skilaš sķfellt minni hluta af tekjum fyrirtękisins (Rio Tinto er eigandi Rio Tinto Alcan, sem er einmitt meš starfsemi ķ Straumsvķk). Og sennilega ętlar Rio Tinto aš vešja ennžį meira į jįrniš į nęstu įrum. Žvķ nżveriš skipti fyrirtękiš um forstjóra og setti yfirmann jįrnvinnslu Rio Tinto ķ žaš sęti, en rak žann sem lagt hafši sérstaklega mikla įherslu į įliš.

Kķna notar nś um 60% af öllu jįrngrżti sem framleitt er ķ heiminum 

Nż jįrnnįmuverkefni taka alltaf nokkuš mörg įr og žau kosta oftast nokkra milljarša dollara og jafnvel tugi milljarša dollara. Mišaš viš hversu nżjar jįrnnįmur eru tķmafrek verkefni er hreint meš ólķkindum hvaš framleišslan į jįrngrżti (og stįli) hefur aukist hrįtt į stuttum tķma. Žessi grķšarlega fjįrfesting ķ nżjum jįrnnįmum śt um allan heim er fyrst og fremst knśin įfram af eftirspurninni frį Kķna. 

Steel-Consumption-largest-countries_1975-2005

Ekki er ofsagt aš Kķna hafi į örskömmum tķma umturnaš jįrnmörkušum heimsins og skapaš einhver mestu millirķkjavišskipti sem oršiš hafa ķ gjörvallri veraldarsögunni. Į undaförnum įrum hefur sennilega engin önnur hrįvara jafnast į viš umfangiš į jįrnvišskiptunum, nema ef vera skyldi olķumarkašurinn.

Nįmuvinnsla ķ heiminum öllum skilar nś um 2,9 milljöršum tonna af jįrngrżti į įri. Af öllu žvķ magni nota Kķnverjar um 1,8 milljarša tonna. Kķna sjįlft framleišir nś um 1,3 milljarša tonna įrlega af jįrngrżti. Nś er žvķ svo komiš aš Kķnverjar nota rśmlega 60% af öllu jįrni sem framleitt er ķ heiminum!

Oil-Importers-top_ten-China-2011

Žetta er gjörólķkt žvķ sem er t.d. ķ olķuišnašinum. Žar er Kķna aš vķsu oršiš nęststęrsti olķuneytandi veraldarinnar - į eftir Bandarķkjunum. En Kķna stendur ennžį langt aš baki Bandarķkjunum ķ olķuneyslu, sem notar um helmingi meiri olķu en Kķna. Žaš mį žvķ segja aš mešan Bandarķkin eru mesti olķusvolgrari heimsins, žį er Kķna langstęrsti jįrnbelgurinn. 

Žaš segir talsvert um hreint ótrślega aukningu Kķna į notkun jįrngrżtis aš fyrir um įratug nam notkun žeirra į bilinu 20-25% af öllu jįrngrżti sem notaš var ķ heiminum (Kķnverjar eru einmitt um 20% af mannkyni öllu). En, sem fyrr segir, er žetta hlutfall Kķnverja ķ notkun į jįrngrżti nś komiš yfir 60%.

China-Steel-Industry-1

Žessi hlutfallslega aukning (śr 20% ķ 60%) į um įratug viršist kannski ķ fyrstu vera u.ž.b. žreföld. En ķ reynd er aukningin miklu meiri, žvķ į žessum įratug hefur heimsframleišsla į jįrngrżti stóraukist. Stašreyndin er sś aš į einungis um įratug hefur notkun Kķna į jįrngrżti sexfaldast. Ž.e. fariš śr um 300 milljónum tonna į įri og ķ um 1,8 milljarša tonna.

Stóraukin eftirspurn stįlišjuvera ķ Kķna eftir jįrngrżti er meginįstęša žess aš į um tķu įrum hefur įrlegur mešalvöxtur (CAGR) į notkun jįrngrżtis ķ heiminum veriš į bilinu 6-7% į įri. Įrlegur mešalvöxtur Kķna į innfluttu jįrngrżti undanfarin įr hefur žó veriš miklu meiri eša vel į žrišja tug prósenta (um 23%).

Innflutningsžörf Kķna į jįrngrżti hefur margfaldast

China-Iron-Ore-Imports_2000-2010

Jafnvel žó svo ekkert land grafi jafn mikiš jįrngrżti śr jöršu eins og Kķna, žį hefur kķnverska efnahagsęvintżriš, sem fyrr segir, kallaš į geysilega innflutning Kķnverja į jįrngrżti. Ķ dag flytur Kķna inn um 700 milljónir tonna af jįrngrżti į įri. Kķna flytur lķka talsvert af jįrngrżti śt eša um 200 milljónir tonna. Įrleg nettóžörf Kķna fyrir innflutt jįrngrżti er žvķ nś um 500 milljónir tonna. Allar eru žessar tölur sķbreytilegar, en žetta eru žęr nżjustu sem bandarķska landfręšistofnunin (USGS) hefur gefiš upp.

Į skömmum tķma varš Kķna sem sagt ekki ašeins stęrsti framleišandi heims aš jįrngrżti, heldur lķka stęrsti innflytjandinn į žessari mikilvęgu nįttśruaušlind. Mešan notkun Kķnverja į jįrngrżti sexfaldašist nįši Kķna einungis aš u.ž.b. žrefalda innanlandframleišsluna į jįrngrżti. Innflutningsžörfin hefur žvķ fariš hratt vaxandi - jafnvel hrašar en nokkurn óraši fyrir.

World-Iron-Ore-Seaborn-Trade-China-giant-share

Fyrir um įratug framleiddi Kķna um 200 milljónir tonna af žeim 300 milljónum tonna af jįrngrżti sem žjóšin notaši. Innflutningurinn žį nam žvķ um 100 milljónum tonna eša žrišjungi af notkun Kķnverja į jįrngrżti. Ķ dag flytur Kķna, sem fyrr segir, inn um 700 milljónir tonna, ž.a. į einum įratug hefur innflutningur Kķnverja į jįrngrżti sjöfaldast! Žetta hefur ešlilega skapaš geysilega eftirspurn eftir jįrngrżti ķ öšrum framleišslulöndum.

Ekki er lengra sķšan en 2003 aš Kķna varš stęrsti innflytjandi heims į jįrngrżti (fór žį fram śr Japan). Og vöxturinn ķ innflutningi Kķna hefur haldiš įfram og žaš žrįtt fyrir grķšarlega aukningu ķ innanlandsframleišslu Kķna į jįrngrżti. Žessi magnaša aukning fjölmennasta rķkis heims ķ stįlframleišslu og notkun į jįrni hlżtur aš vera eitt af risaskrefum mannkynssögunnar. Og gefur svo sannarlega tilefni til aš tala um aš jįrnöldin sķšari sé runnin upp. 

Veršur jįrn og stįltoppnum nįš 2025?  Eša fyrr?  Eša seinna? 

Horfur eru į aš žessi mikla žörf Kķna fyrir innflutt jįrngrżti eigi enn eftir aš aukast verulega. T.d. spįir nįmurisinn BHP Billiton žvķ aš įriš 2015 verši innflutningur Kķna į jįrngrżti nįlęgt milljarši tonna. Sem kallar į ennžį meiri jįrnvinnslu um allan heim og fjįrfestingar ķ nįmum, höfnum og bręšslum. Žęr fjįrfestingar hlaupa į hundrušum milljarša USD.

China-Steel-Cycle-Illustration

BHP Billiton įlķtur aš notkun Kķna į jįrngrżti muni halda įfram aš aukast nokkuš hratt allt fram yfir 2015. Žį muni fara aš hęgja verulega į aukningunni og um 2025 muni Kķna og heimurinn nį hįmarki sķnu ķ notkun į jįrni. Og aš žį verši notaš vel rśmlega helmingi meira jįrngrżti ķ heiminum en gert er ķ dag.

Sjįlft stefnir BHP Billiton aš žvķ aš tvöfalda framleišslu sķna į jįrngrżti fram til 2020. Ž.e. auka framleišslu sķna um 150 milljónir tonna. Og svo bęta viš öšrum 150 milljónum tonna fyrir 2030 eša svo! Žarna horfir fyrirtękiš fyrst og fremst til meiri jįrnnįmuvinnslu ķ Įstralķu. Og aš mest af aukningunni verši flutt beint til Kķna.

Steel-Consumption-GDP-China-Japan-USA

Allar spįr um žaš hversu Kķna (eša heimurinn) muni nota mikiš af jįrngrżti eša stįli ķ framtķšinni eru aušvitaš afar óvissar. En menn hafa leikiš sér aš žvķ aš bera saman stįlnotkun og verga landsframleišslu (GDP) rķkja og telja sig žį sjį įkvešna fylgni eša tengsl. Og aš nišurstašan sé sś aš jafnvel žó svo stįlnotkun Kķna muni etv. brįtt stašna eša nį jafnvęgi, muni sś mikla notkun Kķna į stįli haldast ķ ekki ašeins mörg įr heldur marga įratugi. Žetta žżši aš jafnvel žó svo Kķna nęši brįtt jafnvęgi ķ stįlnotkuninni, muni žaš jafnvęgi višhaldast ķ marga įratugi. Žaš myndi m.a. kalla į geysimikinn innflutning į jįrngrżti um langa framtķš. 

Annar skemmtilegur samanburšur er hversu mikiš hver mašur notar af stįli (ž.e.a.s. stįlnotkun išnašaržjóša mišuš viš fólksfjölda). Ķ dag er įrleg stįlnotkun hvers jaršarbśa aš mešaltali rśmlega 200 kg af stįli. Allra mestu išnrķkin (ž.e. žau lönd žar sem mesti stįlišnašurinn er) nota į bilinu 500-1000 kg af stįli įrlega per capita. Žarna eru lönd eins og Sušur-Kórea og Taiwan ķ fararbroddi, bęši nokkuš nįlęgt hįmarkinu. Japan, Kanada og Žżskaland eru lķka dęmi um lönd sem framleiša į bilinu 500-1000 kg af stįli per capita, en eru öll nįlęgt nešri mörkunum.

Steel-country-production-above-500kg-per-capita-2012-2

Žaš voru Bandarķkin sem fyrst fóru yfir 500 kg markiš (per capita). Eftir langa sögu mikillar stįlnotkunar žar ķ landi hefur notkun Bandarķkjamanna nś minnkaš verulega og er nś rétt undir 300 kg per capita į įri. Žaš sem er athyglisvert er aš žessi sögulegi samanburšur sżnir aš rķki sem fer yfir 500 kg per capita ķ įrlegri stįlnotkun viršist venjulega vera yfir žeim mörkum ķ ca. 30-50 įr (sjį glęruna hér til hlišar, sem er frį Rio Tinto). 

Allt fram į įriš 2012 var Kķna undir žessum mörkum. Brįšabirgšatölur vegna 2012 benda aftur į móti til žess į į žvķ įri hafi notkun Kķnverja į stįli rétt skrišiš yfir 500 kg per capita. Ķ fyrsta sinn. Og jafnvel žó svo notkun Kķnverja į stįli sé hugsanlega aš nįlgast hįmark, žį bendir reynslan til žess aš sś notkun muni ekki minnka nęstu 30-50 įrin! Gangi žetta eftir er nokkuš augljóst aš jįrnöldin sķšari verši talsvert lengri en bara einn eša tveir įratugir. Og svo į Indland kannski lķka eftir aš bętast viš ķ žennan fķna flokk žungaišnašarins. Žaš viršist žvķ óneitanlega freistandi aš vešja į aš jįrnöldin sķšari sé bara rétt aš byrja.

Miklar veršhękkanir hafa oršiš į jįrni

Eins og nefnt var hér fyrr ķ fęrslunni hefur hratt vaxandi og fordęmalaus  eftirspurn Kķna eftir jįrni valdiš miklum veršhękkunum į jįrngrżti.

Iron-Ore-Price_1995-2012

Um aldamótin 2000 var algengt verš nįlęgt 12 USD/tonniš, en upp śr žvķ fór veršiš hratt hękkandi. Įriš 2005 var žaš fariš aš nįlgast 30 USD/tonniš og įriš örlagarķka 2008 var verš į jįrngrżti lengst af nįlęgt 60 USD/tonniš. Og hafši žį sem sagt fimmfaldast į einungis įtta įrum.

Fjįrmįlahruniš įriš 2008 hafši lķtil įhrif į verš į jįrngrżti. Mešan olķuverš hrundi kom einungis smį hiksti ķ verš į jįrngrżti. Brįtt tók veršiš aš hękka ennžį hrašar en įšur - og sķšla įrs 2009 var veršiš į jįrngrżti komiš yfir 100 USD/tonniš. Įrin 2010 og 2011 ęddi veršiš enn įfram. Sķšla įrs 2011 var verš į jįrngrżti fariš aš nįlgast 180 USD/tonniš. Žį loks fór aš bera į smį slaka ķ vextinum ķ Kķna. Enda fór svo aš veršiš lękkaši talsvert įriš 2012 og um sķšustu įramót var verš į jįrngrżti nįlęgt 130 USD/tonniš.

Į u.ž.b. einum įratug hefur verš į jįrngrżti sem sagt hękkaš śr um 12 USD/tonniš og ķ um 130 USD/tonniš eša meira en tķfaldast. Ef sama hefši gerst meš olķu vęri olķuverš nś um stundir nįlęgt 250-300 USD/tunnan. Sem sumir reyndar voru farnir aš spį į įrinu 2008 žegar olķuverš fór yfir 100 USD/tunnan. Reyndin varš sś aš žaš var jįrngrżti sem hękkaši svo geysilega mikiš, en ekki olķuverš.

Iron-Ore-Price_2006-2011

Umręddar veršhękkanir į jįrni kunna aš valda žvķ aš einhverjir haldi aš žaš sé aš skella į jįrnskortur. Aš viš séum langt komin meš aš nżta allt vinnanlegt jįrn ķ heiminum. Žvķ fer žó vķšs fjarri. Jįrn er eitthvert algengasta frumefniš į jöršinni og reyndar ķ alheiminum öllum. Enginn langtķmaskortur ętti aš verša į jįrni į 21. öldinni og sennilega heldur ekki į žeirri nęstu! En žaš kann aš hękka hressilega ķ verši žvķ jįrnvinnsla veršur sķfellt dżrari. 

Aš spį um žróun jįrnveršs er skemmtilegur leikur - en afar snśinn. Kostnašur viš nżjar jįrnnįnum er mjög misjafn og einnig afar mismunandi hversu hįtt hlutfall jįrns er ķ jaršlögunum og hversu erfitt er aš koma jįrngrżtinu į markaš. Almennt benda skżrslur sérfręšifyrirtękja til žess aš kostnašurinn žarna hafi hękkaš mikiš į sķšustu įrum. Og aš ķ dag žurfi nżjar jįrnnįmur verš sem er talsvert yfir 100 USD/tonniš til aš nį break-even. Sé žetta rétt mį ętla aš til lengri tķma litiš muni verš į jįrngrżti almennt a.m.k. ekki vera lęgra en sem nemur žessari fjįrhęš.

Iron-Ore-Future-Capacity_2011-2016

Jįrnöldin sķšari viršist sem sagt ętla aš einkennast af miklu hęrra verši į jįrngrżti en viš höfšum vanist. En ekki mį gleyma žvķ aš žó svo flest viršist benda til žess aš verš į jįrngrżti verši įfram hįtt, žį gęti t.d. slaki eša samdrįttur ķ efnahagslķfi Kķna leitt til verulegs veršfalls į jįrngrżti - tķmabundiš. En ef vöxturinn ķ Kķna heldur įfram, gęti žaš žrżst jįrnverši ennžį meira upp. Žarna er óvissan mikil og žess vegna illmögulegt aš spį aš einhverri nįkvęmni um veršžróun jįrngrżtis.

Žaš er freistandi aš setja beint samasemmerki į milli žróunar į verši jįrngrżtis og eftirspurnarinnar frį Kķna. Žaš flękir samt mįliš aš mest alla 20. öldina var ķ raun ekki frjįls veršmyndun į jįrngrżti. Lengst af öldinni var jįrnverši nefnilega aš mestu leyti stżrt af žröngum hópi nįmufyrirtękja og fyrirtękja ķ stįlišnaši. Žaš eru einungis fįein įr sķšan los kom į žį skipan mįla og frjįlsari veršmyndun varš į jįrngrżti.

Kķna - Singapore - Amazon - Gręnland

Stóraukin eftirspurn Kķnverja eftir jįrngrżti hefur ekkert minna en umbylt markašnum meš žessa mikilvęgu hrįvöru um allan heim. Ein breytingin er įšurnefnd frjįlsari veršmyndun į jįrni. Önnur mikilvęg breyting į višskiptaumhverfinu eru nżjar og spennandi fjįrmįlaafuršir, sem tengjast eftirspurn eftir žessu einu allra mikilvęgasta hrįefni heimsins.

Singopore-SGX-Nasdaq-magnus-bocker-ceo-rings-bell

Ķ dag er višskiptaumhverfi jįrnišnašarins sem sagt oršiš mikiš breytt frį žvķ sem var fyrir einungis fįeinum įrum. Žar hafa kauphallirnar ķ Singapore (SGX) og indverski hrįvörumarkašurinn (MCX) lķklega veriš stórtękastar og framsżnastar ķ aš nżta sér uppsveifluna. Ennžį įžreifanlegri afleišing af jįrnęvintżrinu er sś hvernig nįmufyrirtękin eru aš fara į sķfellt afskekktari og fjarlęgari slóšir ķ leit aš nżjum jįrnvinnslusvęšum. Žar mį nefna nżjar nįmur į svęšum eins og t.d. ķ frumskógum Amazon, ķ aušnum Maurķtanķu og ķ strķšshrjįšu Sierra Leone.

Ķ dag er stęrsta jįrnnįma heimsins einmitt djśpt inni ķ Brasilķu, umlukin Amazon-frumskóginum. Žarna ķ Carajas var nżlega tekin įkvöršun um mikla stękkun nįmunnar og lagningu nżrrar jįrnbrautar sem mun skera frumskóginn žrįšbeint į 900 km leiš sinni til sjįvar. Žar veršur jįrngrżtinu mokaš um borš ķ stór flutningaskip og siglt meš žaš til kaupendanna. Sennilega mest til Kķna.

Brazil-Iron-Ore_Carajas-Vale-Mine-from-above-1

Samtals hljóšar žessi nżja fjįrfesting viš Carajas upp į um 20 milljarša USD. Žetta geysistóra verkefni kann aš verša upphafiš aš ennžį meiri fjįrfestingu ķ nįmuvinnslu žarna ķ frumskóginum, sem talinn er fela jįrnnįmur framtķšarinnar undir laufžykkni sķnu.

Skemmtilegast er aš ķ kynningarefninu um stękkun nįmunnar žarna ķ Carajas įsamt tilheyrandi risaframkvęmdum, er žetta allt sagt vera gert meš alveg dśndrandi sjįlfbęra žróun aš leišarljósi (sjį t.d. žetta pdf-skjal, žar sem ekki veršur žverfótaš fyrir hugtakinu sustainability). Ķ reynd hefur raunveruleikinn ķ žungaišnaši heimsins aušvitaš ekkert meš sjįlfbęra žróun eša sjįlfbęra nżtingu aš gera. Heldur žaš eitt aš kreista sem mestan fjįrhagslegan hagnaš śt śr endanlegum aušlindum jaršarinnar. Til aš višhalda hagvextinum og öllum okkar ljśfa lķfstķl. Jį - žetta er dįsamleg veröld.

Žetta mikla verkefni žarna ķ frumskógum Amazon er ķ höndum brasilķska risafyrirtękisins Vale, sem er stęrsti framleišandi jįrngrżtis ķ heiminum. Nefna mį aš Vale er m.a. nęststęrsti hluthafinn ķ norska įlfyrirtękinu Hydro (norska rķkiš er žar stęrsti hluthafinn). Žannig aš kannski mį segja žessi stęrsta jįrnnįma heimsins tengist okkur hér į Noršurlöndunum meš laufléttum hętti.

Greenland-Isua-helicopter-1

Og nś eru horfur į aš umsvifamikil jįrnvinnsla hefjist senn hér lengst ķ noršri. Ž.e. bęši į Gręnlandi og į Baffinslandi noršur ķ óbyggšum Kanada, žar sem ķslensku vķkingarnir fóru eitt sinn um og köllušu Helluland. Žessi tvö umręddu jįrnnįmuverkefni - į Baffinslandi og Gręnlandi - eru fjįrfesting sem mun lķklega nema į bilinu 3-4 milljöršum USD. Hśn gęti žó oršiš ennžį meiri, ef fariš veršur af meiri krafti ķ nįmuvinnsluna žarna en nś er planaš.

Žessi upphęš er vel aš merkja eingöngu kostnašurinn viš uppbyggingu į sjįlfum nįmunum og hafnarašstöšunni til aš unnt sé aš flytja jįrngrżtiš ķ bręšslu. Žį er eftir aš vinna hrįjįrn śr jįrngrżtinu og sķšan stįl. Verulegar lķkur eru į aš sś vinnsla muni eiga sér staš ķ Kķna (žaš į a.m.k. nęr örugglega viš um jįrngrżtiš frį Isua-nįmunni ofan viš Nuuk į Gręnlandi). Enda er Kķna oršiš mišpunktur stįlvinnslu veraldarinnar og kķnverskir bankar įhugasamir um aš fjįrmagna svona verkefni.

Kķnverski stįlišnašurinn byggir į kolaorku

Allt žaš ofbošslega magn af jįrngrżti sem Kķnverjar nota fer, eins og įšur segir, fyrst og fremst til stįlframleišslu. Žar er um aš ręša mjög orkufrekan išnaš. Žess vegna hefur hratt vaxandi stįlvinnslan ķ Kķna kallaš į mikla aukningu į raforkuframleišslu ķ landinu. Orkugjafinn žar aš baki er fyrst og fremst kol. Kķna er nefnilega mjög aušugt af kolum og er tališ hafa aš geyma um 10-15% af kolabirgšum heimsins (einungis tvö lönd bśa yfir meira af kolum ķ jöršu, en žaš eru Bandarķkin og Rśssland).

China-Coal-imports-volume-and-value_2004-2012

Mikil aukning ķ raforkuframleišslu meš kolum ķ Kķna hefur ašallega veriš knśin įfram meš innlendum kolum. Engu aš sķšur hefur innflutningur į kolum til Kķna vaxiš hratt sķšustu įrin. Um 2008 nam kolainnflutningurinn um 50 milljónum tonna, en sķšustu įrin hefur įrlegur innflutningur Kķna į kolum veriš aš nįlgast 200 milljón tonn. Innflutningur Kķna į kolum hefur žvķ nęrri fjórfaldast į einungis um hįlfum įratug.

Žessi innflutningur į kolum til Kķna er kannski ekki mjög mikill mišaš viš žaš aš heildarnotkun Kķnverja į kolum hefur undanfarin įr veriš aš nįlgast 4 milljarša tonna įrlega (notkunin 2011 var 3,8 milljaršar tonna - sem er rśmlega 45% af heildarnotkun heimsins į kolum). En žó svo kolainnflutningur Kķna nemi einungis um 5% af allri kolanotkun landsins, žį hefur sķaukin innflutningsžörf Kķna į kolum engu aš sķšur haft mikil įhrif į kolamarkaši heimsins. Žessi eftirspurn, sem einkum hefur komiš til allra sķšustu įrin, hefur haft afar jįkvęš įhrif į śtflutningstekjur žeirra rķkja sem eru aflögu um kol. Og žį ekki sķst helstu kolalöndin ķ nįgrenni Kķna, sem eru Įstralķa og Indónesķa. Ķ dag er verš į kolum ķ žessum heimshluta um fjórfalt hęrra en žaš var fyrir sléttum tķu įrum. Žaš mį fyrst og fremst žakka eftirspurninni frį Kķna.

Įstralska jįrn- og kolaęvintżriš 

Kķnverska jįrnęšiš hefur sem sagt ekki bara leitt til stórhękkašs veršs į jįrni heldur lķka į kolum. Og žaš vill svo skemmtilega til aš eitt og sama landiš er bęši stęrsti śtflytjandi kola OG stęrsti śtflytjandi jįrngrżtis ķ heiminum. Žarna er um aš ręša hina heillandi Įstralķu.

Australia-Iron-Ore-Mine-NightJį - Įstralķa hefur svo sannarlega notiš góšs af žróuninni ķ Kķna sķšasta įratuginn. Sį mikli uppgangur hefur hvorki meira né minna en gert konu eina ķ Įstralķu aš langrķkasta Įstralanum og sennilega lķka aš rķkustu konu heims. Žetta er hśn Gina Rinehart, en undanfariš hefur veraldlegur aušur hennar veriš metinn į nįlęgt 25-30 milljaršar USD. Žvķ hefur meira aš segja veriš spįš aš brįtt muni aušur Rinehart verša meiri en nokkurs annars einstaklings ķ heiminum (žar meš taldir bęši Carlos Slim og Bill Gates).

Žessi miklu aušęfi Rinehart (f. 1954) mį rekja til žess aš hśn er einkaeigandi aš fjölskyldufyrirtękinu Hancock Prospecting. Žaš var pįpi hennar, hinn žjóšsagnakenndi Lang Hancock, sem stofnaši fyrirtękiš fyrir margt löngu. Upphaflega hagnašist hann mikiš į žvķ aš grafa asbest śr jöršu. Hann varš svo vellaušugur žegar hann fann žaš sem nįnast mį kalla risastórt jįrnfjall ķ aušnum Pilbara ķ V-Įstralķu.

gina-rinehart_hancock-prospecting.jpg

Ķ dag į Hancock Prospecting vinnsluréttinn į nokkrum af stęrstu og gjöfulustu jįrn- og kolanįmum Įstralķu. Orkubloggarinn į eflaust eftir aš fjalla betur um hiš magnaša įstralska jįrn- og kolaęvintżri hér į Orkublogginu. En lįtum stašar numiš aš svo stöddu og njótum helgarinnar - hér į jįrnöldinni sķšari.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband