Bjargvętturinn Tight Oil

Orkumįl léku talsvert stórt hlutverk ķ ašdragandi nżlišinna forsetakosninga vestur ķ Bandarķkjunum.

Romney-drill-drill-drill

Flest žeirra sem ašhyllast meiri endurnżjanlega orku fylktu liši aš baki Barack Obama. Bandarķski olķuišnašurinn stóš aftur į móti žéttur aš baki repśblķkananum Mitt Romney. Og žį ekki sķst eftir aš Romney śtnefndi Harold Hamm sem talsmann sinn ķ orkumįlum. 

Ķ dag beinir Orkubloggiš sjónum aš olķumanninum Harold Hamm og žeirri stefnu sem hann hefur bošaš: Žess efnis aš Bandarķkin geti innan örfįrra įra oršiš mesti olķuframleišandi heimsins og jafnvel nįš langžrįšu orkusjįlfstęši. Fyrst er žó rétt aš setja mįlflutning Hamm's ķ samhengi viš žróunina ķ bandarķska olķuišnašinum:

Fįar žjóšir eru jafn hįšar olķu eins og Bandarķkjamenn

Orkumįl og žį sérstaklega olķuvinnsla og olķuinnflutningur eru hįpólitķsk mįlefni vestur ķ Bandarķkjunum. Enda hefur olķunotkun Bandarķkjamanna (per capita) įvallt veriš meiri en flestra annarra žjóša. Žessi mikla olķunotkun og stęrš bandarķsku žjóšarinnar hefur leitt til žess aš undanfarin įr hafa Bandarķkjamenn notaš um 20% af allri olķuframleišslu heimsins. Og žar sem žeir framleiša langt frį žvķ svo mikla olķu, hafa Bandarķkjamenn žurft aš kaupa mikla olķu erlendis frį. Undanfarin įr hefur žessi innflutningur žeirra į olķu numiš um 15% af allri žeirri olķu sem seld er og flutt į milli landa. Til samanburšar viš žessar hlutfallstölur mį hafa ķ huga aš Bandarķkjamenn eru einungis um eša innan viš 5% af mannkyni öllu.

World-top_ten_oil_importers-2011-flags

Ķ gegnum tķšina hefur olķunotkun og olķuinnflutningur Bandarķkjanna sveiflast talsvert - ķ takt viš efnahagslķfiš. Undanfarin įr hefur olķuinnflutningurinn žar vestra numiš um 60% af allri olķunotkun bandarķsku žjóšarinnar.

Ekkert rķki flytur inn jafn mikla olķu og olķuafuršir eins og Bandarķkin. Kķnverjar og Japanir eru ķ öšru og žrišja sęti, en hvort landiš um sig er žó einungis u.ž.b. hįlfdręttingar į viš Bandarķkjamenn. Mikill olķuinnflutningur Kķnverja er reyndar nżlega til kominn, en olķunotkun žeirra hefur aukist grķšarlega į stuttum tķma.

US-Oil-gross-imports-by-major-sources-2011

Bandarķkin hafa į sķšustu įrum aukiš mjög olķuinnflutning frį Kanada. Ekkert eitt land flytur jafn mikla olķu til Bandarķkjanna eins og žessi góši nįgranni žeirra. Įriš 2011 nam olķuinnflutningurinn til Bandarķkjanna frį Kanada um 2,2 milljónum tunna daglega. Žaš segir nokkuš um žżšingu kanadķsku olķunnar fyrir Bandarķkjamenn aš žessi innflutningur frį Kanada er meiri en sem nemur allri olķuframleišslu Noregs.

Mikiš af olķunni sem Bandarķkjamenn nota kemur frį öšrum nįgranna žeirra; Mexķkó. Stęrsti hluti olķuinnflutningsins til Bandarķkjanna kemur žó frį OPEC-rķkjunum eša um 40% af öllum olķuinnflutningnum. Žar eru Sįdarnir, Nķgerķa og Venesśela meš stęrstan hluta. Öll žessi lönd eru sem sagt afar žżšingarmiklir olķuframleišendur fyrir Bandarķkin.

Nixon-king-faisal-of-saudi-arabia-july-1974

Bandarķskir stjórnmįlamenn hafa lengi haft įhyggjur af žvķ hversu mikla olķu Bandarķkjamenn žurfa aš kaupa erlendis frį. Žessar įhyggjur eiga einkum og sér ķ lagi viš um olķuna frį óraósvęšum og frį löndum sem eru ekki sérstaklega vinsamleg Bandarķkjunum.

Allt frį žvķ aš olķuframleišslu i Bandarķkjunum tók aš hnigna snemma į 8. įratugnum hafa forsetar Bandarķkjanna lagt įherslu į  mikilvęgi žess aš Bandarķkin minnki žörf sķna į innfluttri olķu. Žar hefur įrangurinn veriš afar lķtill. Žvert į móti hefur žróunin oftast veriš sś aš Bandarķkin hafa žurft sķfellt meiri innflutta olķu. Žį sjaldan innflutningsžörfin hefur minnkaš hefur žaš jafnan veriš tķmabundiš - og įstęšan yfirleitt veriš efnahagssamdrįttur en ekki aukin innlend olķuframleišsla. 

US-White-House-1979-Jimmy-Carter-PV-roof

Auknar įhyggjur bandarķskra stjórnmįlamanna af olķufķkn landsins og žvķ aš verša sķfellt hįšari erlendri olķu żttu undir opinberan stušning viš żmsa tęknižróun. Talsmenn etanólframleišslu, vindorku, sólarorku og jaršhita brostu breitt, žvķ nś opnušust miklir opinberir sjóšir sem dęldu fé ķ žessar gręnu greinar orkugeirans.

Segja mį aš fyrsta gręna uppsveiflan hafi oršiš strax ķ tķš Nixon's og Ford. Ķ forsetatķš Jimmy Carter's var svo gengiš enn lengra og til aš sżna gott fordęmi var sólarsellum komiš fyrir į žaki Hvķta hśssins. Śti ķ Mojave-eyšimörkinni risu fyrstu stóru speglasólarorkuver heimsins (CSP) - fyrir tilstušlan mikilla opinberra styrkja. Į žessum tķma var ekki byrjaš aš tala um gróšurhśsaįhrif og įherslan į endurnżjanlega orku į 8. įratugnum var eingöngu til kominn ķ žvķ skyni aš auka innlenda orkuframleišslu. Mešal annarra verkefna sem bandarķska rķkiš dęldi fjįrmunum ķ voru tilraunir til aš vinna olķu śr kolum, en žaš er bęši geysilega dżrt og mjög kolefnislosandi. Tilgangurinn var einfaldur; aš stušla aš aukinni innlendri orkuframleišslu ķ Bandarķkjunum og minnka žörfina į innfluttum orkugjöfum.

US-Oil-Potential-Federal-Lands-Continental-Shelf-2012

Bandarķski kolvetnisišnašurinn hefur aldrei veriš mjög hrifinn af žessu gręndekri. Og alla tķš frį žvķ aš olķuvinnsla ķ Bandarķkjunum fór aš minnka, ķ kringum 1970, hefir bandarķski olķuišnašurinn bariš į mönnum ķ Washington DC um aš opna žeim leiš aš fleiri olķusvęšum innan bandarķskrar lögsögu. Žar hefur einkum veriš  horft til svęša sem njóta verndar sem alrķkisland (Federal Lands) og einnig til landgrunnssvęšanna utan viš bęši vesturströnd og austurströnd landsins. Einnig hefur olķuišnašurinn veriš ęstur ķ aš komast inn į nįttśruverndarsvęši noršur ķ Alaska.

En alrķkisstjórnin ķ Washington DC og meirihluti Bandarķkjažings hafa aftur į móti lengst af veriš treg til aš hleypa olķufyrirtękjunum ķ žessi svęši; hvort sem eru verndarsvęši eša landgrunniš (aš undanskildum Mexķkóflóa). Sś afstaša stafar ekki sķst af įhyggjum um mengunarslys. Žess ķ staš hafa olķufyrirtękin veriš hvött til aš leggja enn rķkari įherslu į olķuleit į landi ķ einkaeigu og fengiš til žess allskonar ķvilnanir ķ formi hagstęšra skattareglna o.fl. 

Persian-Gulf-USS-Carl-Vinson-aircraft-carrier-january-2012

Mikill olķuinnflutningur Bandarķkjanna er lķka ein af įstęšum sķfelldra og umfangsmikilla afskipta Bandarķkjanna af Miš-Austurlöndum og mikilla umsvifa bandarķska sjóhersins žar i grennd (heimahöfn 5. flotans er einmitt ķ Bahrain viš Persaflóa). Bandarķkin hafa tališ afar mikilvęgt aš tryggja ótruflaša umferš olķuskipa til og frį Persaflóanum og lķša engum aš hindra siglingar žar.

En um afskiptin af Persaflóasvęšinu mį žó sennilega segja aš žar hafi skipt ennžį meira mįli aš Persaflóarķkin bśa yfir stęrstu og ašgengilegustu olķulindum framtķšarinnar. Olķan žar og ķ löndum eins og Ķran og Ķrak er olķa sem mun vafalķtiš hafa mikla og vaxandi efnahagslega žżšingu eftir žvķ sem įrin lķša. Ķ huga Bandarķkjastjórnar er naušsynlegt aš olķumarkašir heimsins žurfi ekki aš upplifa žaš aš olķuframboš frį Persaflóanum snarminnki skyndilega vegna t.d. hernašarįtaka. Jafnvel žó svo Bandarķkin žyrftu enga olķu frį Persaflóanum myndi alvarleg (og jafnvel smįvęgileg) truflun į framboši žašan snarhękka olķuverš um allan heim - og žaš gęti skašaš bandarķskt efnahagslķf mjög. Žess vegna myndi jafnvel stóraukin olķuframleišsla innan Bandarķkjanna vart hafa mikil įhrif į t.d. utanrķkisstefnu Bandarķkjastjórnar gagnvart Miš-Austurlöndum.

US-presidents-hoping-for-oil-independence_1973-2012

Śtgjöld vegna olķukaupa Bandarķkjamanna erlendis frį nema hundrušum milljarša USD į įri hverju. Vegna hękkandi olķuveršs hafa žessi śtgjöld vaxiš verulega sķšustu įrin. Žaš hefur bęši óhagstęš įhrif į vöruskiptajöfnuš landsins og veldur miklum tilflutningi fjįrmagns til stjórnvalda ķ rķkjum sem eru sum hver alls ekki vinveitt Bandarķkjunum.

Samhliša hefur hlutfall innfluttu olķunnar ķ olķunotkun Bandarķkjanna vaxiš jafnt og žétt. Į žeim tķma sem Nixon tók aš śtlista įhyggjur sķnar af žróuninni, snemma į 8. įratugnum, var umrętt hlutfall um 40%. Undanfarin įr hefur hlutfalliš veriš miklu hęrra eša nįlęgt 60%.

Žaš eru žvķ sterkir hvatar til žess aš Bandarķkin reyni aš draga sem mest śr olķuinnflutningi og auki framleišsluna heima fyrir. Sennilega taka allir bandarķskir stjórnmįlamenn undir žaš. En raunveruleikinn hefur engu aš sķšur veriš sį aš olķuinnflutningur Bandarķkjanna hefur fariš sķvaxandi.

Efnahagsveldi meš hnignandi olķulindir 

Chrysler-1959-desoto

Bandarķkin eru sem sagt verulega hįš innfluttri olķu og hafa lengi veriš. En ekki mį žó gleyma žvķ aš Bandarķkin hafa sjįlf įvallt veriš mešal mestu olķuframleišslurķkja heimsins.

Ķ upphafi 20. aldar voru tvö lönd meš yfirburšastöšu į olķumörkušunum, ž.e. Bandarķkin (vegna olķuvinnslunnar ķ Oklahóma, Texas og vķšar ķ landinu) og Rśssland (vegna olķunnar frį Bakś). Brįtt tóku Bandarķkin afgerandi forystu sem heimsins mesti olķuframleišandi og langt fram eftir 20. öld voru Bandarķkin langstęrsta olķuframleišslurķkiš.

US-Oil-Imports-Net_1910-2012

En žó svo Bandarķkin yršu fljótlega mesti olķuframleišandi heimsins olli efnahagsvöxturinn žar og stęrš žjóšarinnar žvķ aš strax um 1950 voru Bandarķkin oršin nettóinnflytjandi aš olķu og olķuafuršum (ž.e. framleiddu minna en sem nam notkun žjóšarinnar). Og jafnvel žó svo olķuframleišsla innan Bandarķkjanna ykist hratt į 6. og 7. įratug 20. aldar nįši sį vöxtur ekki aš halda ķ uppganginn ķ efnahagslķfinu og fjölgun žjóšarinnar, sem žurfti sķfellt meiri olķuafuršir. Žess vegna jókst innflutningur į olķu jafnt og žétt žrįtt fyrir sķvaxandi olķuframleišslu innanlands.     

World-Top-Oil-Producing-Countries_1969-2006

Svo geršist žaš įriš 1970 aš olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum nįši hįmarki (dagleg framleišsla varš um 10 milljón tunnur). Og fór eftir žaš hnignandi. Framleišslan tók reyndar kipp upp į viš um og upp śr mišjum 8. įratugnum, žegar olķa frį stórum olķulindum noršur ķ Alaska byrjaši aš streyma į markaš. En almennt séš mį segja aš allt frį žvķ 1970 hafi leišin legiš nišur į viš. 

Frį žvķ Alaskaolķan fannst hafa engar višlķka olķulindir fundist innan lögsögu Bandarķkjanna. Hęst nįši Alaskaframleišslan aš skila um 2 milljón tunna į dag, sem er geysilegt magn og t.d. meira en öll olķuframleišsla Noregs ķ dag.

Alaskaolķan varš ekki til žess aš olķuframleišslan innan Bandarķkjanna nęši aš bęta metiš frį 1970. Žaš įr reyndist vera hiš sögulega hįmark bandarķskrar olķuframleišslu. Og um mišjan 8. įratuginn seig olķuframleišsla bęši Saudi Arabķu og Sovétrķkjanna (žįverandi) fram śr Bandarķkjunum. Žaš geršist žrįtt fyrir nżju Alaskaolķuna og žrįtt fyrir aš óvenju hįtt olķuverš į sķšari hluta 8. įratugarins vęri hvati til meiri og dżrari borana ķ Bandarķkjunum.

US-Alaska-Oil-Production-share-of-total_1970-2007

Olķuframleišslan ķ Alaska var fljót aš nį toppi og žar aš auki fóru flestar ašrar olķulindir innan Bandarķkjanna nś hnignandi. Žegar kom fram į mišjan 9. įratuginn varš hnignunin oršin įberandi; žį fór olķuframleišsla Bandarķkjanna į nż aš minnka nokkuš hratt.

Dapurt efnahagsįstand sķšustu įr įttunda įratugarins og ķ upphafi žess nķunda varš reyndar til žess aš olķunotkun ķ Bandarķkjunum dróst verulega saman. Sem varš til žess aš olķuinnflutningur minnkaši og olķuverš lękkaši mjög (svo mikiš aš Sįdarnir snardrógu śr sinni framleišslu og Bandarķkin uršu tķmabundiš aftur stęrri olķuframleišandi en Saudi Arabķa). En brįtt kom aš žvķ aš efnahagslķfiš tók viš sér į nż og sķšustu tvo įratugi 20. aldar jókst olķuneysla Bandarķkjanna verulega.

US-Oil-Production-Consumption-Imports_1949-2010

Žessi aukna olķuneysla samhliša minnkandi olķuframleišslu innanlands varš til žess aš olķuinnflutningur Bandarķkjanna óx nś aftur mjög hratt. Į tķmabilinu 1985-2000 jókst olķuinnflutningurinn um meira en helming; fór śr u.ž.b. 5 milljónum tunna daglega og ķ um 11 milljónir tunna.

Į žessu sama tķmabili (1985-2000) jókst hlutfall innfluttrar olķu og olķuafurša ķ Bandarķkjunum śr žvķ aš vera um 30% af olķunotkuninni įriš 1985 og ķ aš verša vel yfir 50% aldamótaįriš 2000. Bandarķkin voru komin nišur ķ žaš aš framleiša minna en helming žeirrar olķu sem žjóšin notaši.

Žegar 21. öldin gekk ķ garš hélt olķuframleišslan ķ Bandarķkjunum įfram aš minnka. Rétt upp śr aldamótunum var olķuframleišslan žar einungis um 5 milljón tunnur. Sem er um helmingur framleišslunnar sem var įriš 1970 og įmóta mikiš eins og framleišslan var um 1950, ž.e. hįlfri öld fyrr! Enda stóš žaš ekki ķ bandarķskum stjórnvöldum žarna ķ upphafi 21. aldar aš fara śtķ tvö Persaflóastrķš, sem augljóslega snérust mest um olķuhagsmuni. 

US-Oil-Imports-Share_1950-2003

Um 1950 fullnęgši bandarķsk olķuframleišsla upp į 5 milljónir tunna daglega nęr allri olķužörf Bandarķkjamanna. En nś hįlfri öld sķšar, žegar dagsframleišslan var aftur oršin einungis 5 milljón tunnur, voru tķmarnir heldur betur breyttir. Žvķ žarna um aldamótin žurftu Bandarķkjamenn aš flytja inn um 12 milljónir tunna af olķu og olķuafuršum daglega. Og hlutfall innfluttrar olķu af allri olķuneyslunni ķ Bandarķkjunum var fariš aš nįlgast 60%.

Og strax į fyrstu įrum 21. aldarinnar fór bandarķska olķubókhaldiš enn versnandi. Įriš 2005 fór hlutfall erlendrar olķu ķ olķuneyslu Bandarķkjamanna ķ fyrsta sinn ķ sögunni yfir 60% og stefndi hrašbyri ķ aš verša brįtt 70%. Daglegur olķuinnflutningur landsins var kominn ķ tęplega 14 milljónir tunna og nettóinnflutningurinn var um 12,5 milljónir tunna. Um 40% alls olķuinnflutningsins kom frį OPEC rķkjum, eins og Venesśela og Persaflóarķkjunum. Olķuverš hękkaši lķka hratt og bandarķskum almenningi var oršiš um og ó. Var bandarķska olķan aš klįrast?

Hįtt olķuverš er bęši kęfandi og hvetjandi!

China-Oil-Imports_2000-2010

Žarna į fyrsta įratug 21. aldarinnar var komin upp sś staša aš Bandarķkjamenn žurftu aš flytja inn meiri olķu en nokkru sinni fyrr. Viš žetta bęttist sś bagalega stašreynd aš kominn var fram į sjónarsvišiš nżr, stór og hratt vaxandi olķuinnflytjandi; Kķna. Fyrir vikiš tók olķuverš nś aš hękka mjög.

Veršhękkunin varš sérstaklega įberandi um og upp śr 2003. Hękkandi olķuveršiš žżddi aš Bandarķkjamenn žurftu oršiš aš eyša sķfellt meiri fjįrmunum ķ innflutta olķu. Og žrįtt fyrir kreppuna sem skall į įriš 2008 er olķuverš ennžį mjög hįtt - sögulega séš - og hefur reyndar aldrei nokkru sinni veriš jafn hįtt yfir heilt įr eins og var 2011. Og žaš gęti fariš svo aš metiš frį 2011 (ž.e. mešalverš yfir įriš) verši slegiš į įrinu sem er aš lķša (2012). Olķuverš hefur nefnilega haldist afar hįtt (sögulega séš) žrįtt fyrir efnahagserfišleikana ķ Evrópu og ašeins rólegri efnahagsvöxt ķ Kķna.

Oil-Price_Annual-Average_1980-2012-with forecast-to-2040_EIA-dec-2012

Hękkandi olķuverš hefur į skömmum tķma leitt til grķšarlegra fjįrmagnsflutninga frį Bandarķkjunum og ķ vasa annarra olķuframleišslurķkja. Sķšustu įrin hefur įrlegur kostnašur Bandarķkjanna vegna kaupa į olķu erlendis frį veriš nįlęgt 300 milljöršum USD (mun hafa veriš 327 milljaršar USD įriš 2011). Og til aš bęta grįu ofan į svart fer stór hluti af žessu dollaramagni beint til olķuframleišslulanda sem eru ekkert alltof vinsamleg Bandarķkjunum (lönd eins og Venesśela, Rśssland og żmis Persaflóarķki). Loks viršist fįtt benda til žess aš olķuverš lękki; žvert į móti gerir bandarķska orkumįlarįšuneytiš rįš fyrir žvķ aš lķklegast sé aš olķuverš haldi įfram aš hękka nęstu įrin og įratugi (sbr. blįa lķnan į grafinu hér aš ofan).

En fįtt er svo meš öllu illt aš ei boši gott. Fyrir bandarķskt efnahagslķf er hįtt olķuverš ekki endilega bara af hinu illa. Žetta hįa verš er nefnilega lķka hvati til aš finna nżjar og hagkvęmar leišir til aš vinna meiri olķu innanlands. Mesti vandi bandarķskrar olķuframleišslu hefur ekki veriš sį aš engar nżjar olķulindir sé aš finna - heldur kannski miklu fremur aš olķuveršiš var lengi vel svo lįgt aš fjįrmagnseigendur höfšu takmarkašan įhuga į dżrri olķuleit ķ Bandarķkjunum. 

Oil-production_costs_break-even-2012

Hękkandi olķuverš hefur valdiš žvķ aš olķa sem įšur var tališ óhagkvęmt aš vinna er allt ķ einu oršin dśndrandi bissness. Hękkandi olķuverš sķšustu įrin hefur t.d. leitt til žess aš hafin er olķuvinnsla į miklu meira hafdżpi en įšur žekktist (deepwater oil). Sama er aš segja um olķuvinnslu śr olķusandi (oil sands). Sennilega vęri nįnast engin vinnsla djśpt śti ķ ķ Mexķkóflóanoršur ķ Alberta ķ Kanada nema af žvķ aš menn eru fullvissir um aš olķuverš muni į nęstu įrum og įratugum almennt haldast a.m.k. yfir 50-60 USD. Og žaš er ekki bara djśpvinnslan og olķusandurinn sem eru oršin įhugavert stśss. Menn eins og Harold Hamm, sem minnst var į hér ķ upphafi fęrslunnar, hafa fundiš önnur og jafnvel enn betri tękifęri til aš finna og vinna olķu - olķu sem fyrir einungis örfįum įrum žótti alltof dżr aš sękja išur jaršar.

Mašurinn sem keypti Noršur-Dakóta

Umręddur Harold Hamm er ķ dag einn af efnušustu mönnum ķ Bandarķkjunum. Hann į langa sögu aš baki ķ bandarķska olķuišnašinum og er stofnandi og stęrsti eigandi olķufyrirtękis sem nefnist Continental Resources.

Hamm-casual-1

Hamm er farinn aš nįlgast sjötugt (f. 1945) og alla tķš frį žvķ hann byrjaši sem unglingsstrįkur aš vinna į bensķnstöš ķ fęšingarbęnum sķnum, Lexington ķ gamla olķufylkinu Oklahóma, hefur hann veriš višlošandi olķu. Hamm var rétt skrišinn yfir tvķtugt žegar hann byrjaši aš vinna fyrir sér ķ olķuišnašinum ķ Oklahóma. Og įšur en hann nįši žrķtugu hafši hann boraš sinn fyrsta olķubrunn.

Nęstu įratugina upplifši Hamm bęši ofsagróša og hrun. En žaš sem skapaši Harold Hamm sérstöšu var mikill įhugi hans į žeirri tękni aš bora lįrétta brunna (ž.e. bora nišur og svo langt til hlišar) - til aš nįlgast olķu sem vķša liggur ķ žunnum lögum, inniklemmd ķ sandsteininum.

Žessi tękni gengur śt žaš aš bora hreinlega śt um allt; fyrst ca. 3-4 km nišur og svo ašra 3-4 km lįrétt og sprengja upp žétt sandsteinslögin meš efnablöndušu hįžrżstivatni. Žį losnar um olķu (og gas ķ žeim tilvikum sem žaš er aš finna) sem liggur ķ žunnum og jafnvel öržunnum lögum klemmd inni ķ sandsteininum og žį er unnt aš dęla olķunni upp į yfirboršiš. Į ensku er žessi vinnsluašferš nefnd hydraulic fracturing eša einfaldlega frackingUm lįréttu boranirnar er notaš hugtakiš horizontal drilling.

fracking-the-bakken-0612-de

Tęknin sem felst ķ fracking hefur undanfarin įr veriš notuš meš geysigóšum įrangri viš gasvinnslu sušur ķ Texas. Ķ žvķ sambandi er talaš um gasiš sem shale gas, en sś gasvinnsla hefur į skömmum tķma stóraukiš gasframboš ķ Bandarķkjunum (sem hefur valdiš mikilli tķmabundinni lękkun į gasverši og žar meš lķka lękkaš raforkuverš vestra).

Góšur įrangur ķ žessari gasvinnslu varš til žess aš fólk fór lķka aš horfa til žess aš nota tęknina (ž.e. fracking) ķ olķuvinnslu. En margir voru hikandi. Žeir sem höfšu reynt fyrir sér meš fracking ķ olķuleit sušur ķ Texas höfšu margir brennt sig į žvķ aš eyša geysilegum fjįrmunum til einskis. Hver brunnur af žessu tagi er almennt margfalt kostnašarsamari en hefšbundnir olķubrunnar - og ef menn nįšu illa aš hitta į olķu var fjįrhagslega höggiš mikiš. Enn sem komiš var žótti fracking žvķ mjög įhęttusöm ašferš ķ olķuišnašinum og freistaši fjįrfesta lķtt.

Harold Hamm var aftur į móti sannfęršur um aš unnt vęri aš nį góšum įrangri ķ aš beita fracking ķ olķuvinnslu og taldi žess virši aš taka įhęttuna. Honum varš sérstaklega hugsaš til olķu sem vitaš var aš lį ķ žunnum lögum į stóru svęši djśpt undir Noršur-Dakóta. Vitaš hafši veriš af žessari olķu ķ meira en hįlfa öld, en vegna žess hversu erfitt og dżrt var aš nįlgast hana höfšu fįir séš žetta fyrir sér sem alvöru olķulindir.

bakkenmap

Svęšiš nefnist Bakken og nęr ekki ašeins yfir stór svęši ķ N-Dakóta, heldur teygir sig lķka yfir til Montana og Saskatchewan ķ Kanada. Sem fyrr segir var įstęša žess aš ekki hafši veriš fariš śt ķ neina olķuvinnslu aš rįši žarna į Bakken einfaldlega sś aš žaš svaraši ekki kostnaši. Olķuverš var alltof lįgt til aš réttlęta śtgjöldin viš aš bora eftir žessari olķu.

En Hamm trśši į hękkandi olķuverš og var fullviss um aš Bakken gęti bošiš upp į mikil tękifęri. Sagt er aš einn daginn hafi hann stokkiš upp ķ einshreyfils-flugvélina sķna ķ Oklahóma, lent noršur ķ Dakóta eftir fimm tķma flug og byrjaš aš kaupa upp vinnsluréttindi. Žetta var um aldamótin og veršiš sem Hamm greiddi žį fyrir réttindin žarna noršur ķ Dakóta var allt aš hundraš sinnum lęgra en gerist ķ dag (um leiš og olķuęšiš varš lżšnum ljóst snarhękkaši aušvitaš veršiš į slķkum vinnslurétti). Žessi kaup voru svo umfangsmikil aš fariš var aš kalla Hamm manninn sem keypti N-Dakóta. Enn var samt nokkuš ķ aš olķuęvintżriš į Bakken fęri almennilega af staš.

Töfraoršin "Tight Oil"

Oil-drilling-explained-1

Til aš greina žessa olķuvinnslu frį hefšbundnum vinnsluašferšum er olķan sem liggur ķ žunnum lögum inniklemmd ķ sandsteininum djśpt undir yfirborši jaršar nefnd tight oil. Eins og minnst var į hér aš ofan, žį er vinnsluašferšin viš aš nį žessari tight oil upp į yfirboršiš mjög svipuš žeirri sem notuš er ķ shale gasvinnslunni (horizontal drilling og hydaulic fracturing). Žess vegna vęri kannski freistandi aš nefna žessa olķu shale oil.

En sökum žess aš žaš heiti, ž.e. shale oil, hefur löngum veriš notaš yfir olķumettuš grjótlög sem finna mį ķ geysilegu magni ķ Kólórado og vķšar ķ Bandarķkjunum, hafa žunn olķulögin ķ sandsteininum veriš nefnd tight oil. Og žaš er sem sagt žessi olķa, įsamt shale-gasinu, sem hefur į örfįum įrum komiš af staš nżju olķu- og gasęši vestra.

Harold-hamm-dakota-oil-rig

Sökum žess aš umrędd tękni (olķuvinnsla meš fracking) borgaši sig ekki nema aš olķuverš vęri a.m.k. 50 USD tunnan var įhuginn į tight oil ennžį lķtill (mešalverš į olķu fór ķ fyrsta sinn yfir 50 USD įriš 2005, en įrin žar į undan var veršiš yfirleitt aš dansa ķ kringum 30 USD). Einungis žeir sem reyndust framsżnir... eša heppnir... létu sér detta ķ hug aš kaupa vinnslurétt noršur į Bakken.

Ennžį var altalaš aš "rétt" eša ešlilegt olķuverš į heimsmarkaši vęri aš hįmarki 30 USD tunnan eša žar um bil. En žaš įtti heldur betur eftir aš breytast - į hreint undraskömmum tķma - og nś standa menn eins og Harold Hamm meš pįlmann ķ höndunum.

Jį - olķuverš fór nś hękkandi og allt ķ einu spruttu olķuborar upp śt um allt ķ frišsęlum sveitum N-Dakóta. Fjölmargir fįtękir smįbęndur uršu į svipstundu sterkefnašir žegar žeir seldu olķufyrirtękjunum vinnsluréttindi į landi sķnu. Continental Resources hans Harold's Hamm var žarna ķ fararbroddi. En brįtt streymdu fleiri fyrirtęki į svęšiš og mešan Bandarķkjamenn almennt sleiktu kreppusįrin upp śr 2008 mokaši fólk saman fé noršur ķ Dakóta. Og įšur en Bandarķkjamenn vissu hvašan į žaš stóš vešriš var olķuframleišsla innan Bandarķkjanna hętt aš minnka. Og žess ķ staš tekin aš skrķša hęgt en örugglega upp į viš.

Continental-Resources-Bakken-Development-Map

Įriš 2007 hafši Continental Resources tryggt sér vinnslurétt į samtals meira en 1.200 ferkm svęši ķ N-Dakóta (sķšan žį mun fyrirtękiš reyndar hafa žrefaldaš žaš land sem leyfi žeirra nį til). Vinnsla fyrirtękisins į tight oil jókst hęgt og sķgandi og reyndist, įsamt nżju olķunni frį djśpinu mikla į Mexķkóflóa, verša žaš sem žurfti til aš olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum hętti aš dragast saman.

Svo fór aš botninum ķ bandarķsku olķuframleišslunni reyndist vera nįš įriš 2008. Žaš įr var svo komiš aš dagleg olķuframleišsla ķ landinu slefaši ekki ķ 5 milljón tunnur (aš žetta vęri botninn vissu menn aušvitaš ekki fyrr en talsvert eftir į). Skyndilega tók framleišslan į nż aš skrķša upp į viš og brįtt įttušu ę fleiri sig į tękifęrunum į Bakken. Žar greip um sig ekkert minna en alvöru gamaldags olķuęši og tight oil varš į allra vörum.

"Drill, drill, drill..." 

Žó svo stutt sé sķšan olķuvinnslan į Bakken komst almennilega ķ gang hefur hśn nś žegar skilaš Continental Resources miklum arši og gert Hamm vellaušugan. Ķ dag er kallinn metinn į um 11 milljarša USD og er, eins og įšur kom fram, einn af aušugustu mönnum Bandarķkjanna.

Continental-Resources-logo

En Hamm er samt ekki sįttur. Sérstaklega hefur hann veriš óįnęgšur meš afskipti alrķkisstofnana af umhverfismįlum tengdum vinnslu Continental Resources į tight oil žarna į Bakken (viš fracking er notaš efnablandaš hįžrżstivatn og lengi vel giltu nįnast engar reglur um hvaša sulli mįtti blanda ķ vatniš en žaš hefur veriš aš breytast). Hamm bendir į aš afskipti alrķkisstofnananna skapi óžarfa kostnaš sem standi olķuvinnslu į Bakkensvęšinu og annars stašar ķ Bandarķkjunum fyrir žrifum.

Oil-rig-and-tornado

Hamm fullyršir aš žarna noršur ķ Dakóta og nįgrenni séu tugžśsundir ferkm af ósnertu landi sem hafi aš geyma grķšarlegt magn af tight oil. Ęvintżriš sé rétt aš byrja, žvķ Bakken hafi aš geyma 20-30 milljarša tunna af vinnanlegri olķu! Segir hann Hamm.

Til samanburšar žį hefur bandarķska orkumįlarįšuneytiš įlitiš aš öll vinnanleg olķa sem finna mį ķ bandarķskri lögsögu sé um 25 milljaršar tunna. Og aš į Bakken sé ķ mesta lagi aš finna į bilinu 3 - 4,3 milljarša tunna af vinnanlegri olķu. Hafi Harold Hamm rétt fyrir sér er nęstum žvķ helmingi meiri olķu aš finna ķ bandarķskri lögsögu en tališ hefur veriš. Žaš munar um minna!

Bakken-Oil-Production-N-Dakota_2000-oct-2012

Hamm hamrar į žvķ aš olķan į Bakken geti losaš Bandarķkin undan Persaflóaveseninu og stušlaš aš langžrįšu orkusjįlfstęši Bandarķkjanna. Žess vegna eigi alrķkisstjórnin ķ Washington DC aš einbeita sér aš žvķ aš meiri vinnsla komist žarna ķ gang. Og aš farsęlasta leišin til žess sé einfaldlega sś aš allar leyfisveitingar, umhverfisstašlar, öryggismįl o.ž.h. verši ķ höndum fylkjanna fremur en alrķkisins.

Hvaša skošun svo sem fólk hefur į žessum mįlflutningi hjį Hamm, žį er óumdeilt aš hann er mešal žeirra manna sem eiga hvaš mestan žįtt ķ žvķ aš allra sķšustu įrin hefur olķuframleišslan ķ Bandarķkjunum aukist verulega. Og horfur į aš žetta įr (2012) verši framleišsluaukningin jafnvel meiri en nokkru sinni įšur.

US-and-Dakota-Oil-Production1990-2011

Į Bakken er framleišslan nś komin ķ um 700 žśsund tunnur į dag og hefur aukist meš ótrślegum hraša. Fyrir örfįum įrum var framleišslan žarna einungis um 100 žśsund tunnur daglega. Hśn hefur sem sagt u.ž.b. sjöfaldast į örskömmum tķma og er nś t.d. oršin meiri en öll framleišsla OPEC-rķkisins Ecuador. Žaš er žvķ kannski ekki skrżtiš aš nżveriš śtnefndi fréttatķmaritiš Time Harold Hamm sem einn af įhrifamestu mönnum samtķmans.

Žaš er til marks um žżšingu olķunnar ķ N-Dakóta aš slķkur kippur vegna nżrra olķulinda hefur ekki sést ķ Bandarķkjunum sķšan menn skelltu sér ķ Prudhoe Bay ķ Alaska į 8. įratugnum. Enda hefur olķuęšiš žarna ķ N-Dakóta nįnast į svipstundu gert fylkiš aš einhverju mesta uppgangssvęši innan Bandarķkjanna. Atvinnuleysi hefur snarminnkaš og verš į fasteignum og żmissi almennri žjónustu hefur rokiš upp śr öllu valdi į mestu olķusvęšunum. Sagt er aš mįnašarleiga fyrir hjólhżsisręfil į tśnblešli sé um 2.000 USD og aš žarna vinni menn allt aš 16-20 tķma ķ striklotu viš olķuboranir. Vegna veršlagsins og hśsnęšisskorts sofa margir verkamennirnir einfaldlega ķ bķlnum sķnum (sbr. t.d. žetta myndband frį einum olķuverkamanninum). 

US-Tight-oil-production-versus-oil-price_2000-2012

Žessar nżju uppspretta bandarķskrar olķu hefur valdiš žvķ aš dagsframleišsla Bandarķkjanna er skyndilega komin ķ um 6,5 milljón tunnur. Svo hį tala hefur vel aš merkja ekki sést žar vestra sķšan um 1998.

Og horfur eru į aš į žessu įri (2012) nįi olķuframleišslan ķ Bandarķkjunum jafnvel aš fara yfir 7 milljón tunnur pr. dag. Svoleišis tala sįst sķšast įriš 1992! Gangi žetta eftir veršur olķuframleišsla Bandarķkjanna farin aš nįlgast framleišslu Rśssa og Sįdanna, sem undanfarin įr hafa yfirleitt veriš aš framleiša į bilinu 8-10 milljón tunnur (hvort rķki um sig). Og žaš er einmitt žessi stašreynd sem hefur nś vakiš vonir margra Bandarķkjamanna um aš žeir verši senn į nż stęrsti olķuframleišandi heimsins. En til aš svo verši žarf aš bora ennžį meira, ennžį hrašar og ennžį vķšar. Drill, drill, drill!

Bariš į Obama 

Ķ kosningabarįttunni um bandarķska forsetaembęttiš nś ķ haust sem leiš (2012) var Hamm óžreytandi viš aš gagnrżna styrkveitingar bandarķskra stjórnvalda til endurnżjanlegrar orku. Og dįsama möguleika Bandarķkjanna til aš stórauka framleišslu į olķu og gasi. Žar vęri lykilatriš aš alrķkisstjórnin myndi hętta öllu žessu mengunarvarnastśssi og afhenda fylkjunum yfirrįšin og umsjón meš olķuborunum į landi ķ eigu alrķkisins (Federal Lands).

Obama-oil-rig

Alrķkisstjórnin ķ Washington DC hefur nefnilega veriš treg til aš leyfa nżjar olķuboranir į alrķkislandi. Žess ķ staš hefur Obamastjórnin lagt meiri įherslu į aš styšja viš tęknižróun og fjįrfestingar ķ gręna orkugeiranum.

Hamm og félagar telja aftur į móti aš Bandarķkjamönnum sé afar mikilvęgt aš auka eigin olķuframleišslu. Og aš besta leišin til žess sé aš hefja umfangsmiklar boranir į landi ķ eigu alrķkisins. Žaš muni ekki ašeins gera Bandarķkin sterkari gagnvart umheiminum, heldur skapa mikinn fjölda starfa og góšan efnahagsuppgang ķ landinu.

Hamm hefur nokkuš til sķns mįls. Meš žvķ aš leyfa meiri olķuboranir į alrķkislandi og lķka bora bęši utan viš austur- og vesturstrendur Bandarķkjanna myndi olķuframleišsla Bandarķkjanna vafalķtiš aukast verulega. Į móti koma sjónarmiš um mengunarvarnir, verndun lķfrķkisins, verndun vatnsbóla, neikvęš įhrif olķunotkunar į loftslag o.s.frv. 

US-Oil-Production-Bush-Obama_2001-2011

Sótsvartur olķubransinn er óžreytandi viš aš hamra į žvķ hversu endurnżjanleg orka sé dżr og óhagkvęm. En passa sig žį lķka vandlega į aš skauta framhjį žeim beina og óbeina umhverfis- og heilsufarskostnaši sem fylgir notkun jaršefnaeldsneytis. 

Obama hefur viljaš fara varlega ķ sakirnar og ekki gera stórar breytingar m.t.t. ašgengis aš nżjum olķusvęšum. En žaš er reyndar svo aš žrįtt fyrir varkįrni Obama hefur olķuvinnsla innan Bandarķkjanna aukist umtalsvert ķ hans forsetatķš. Žaš er žvķ varla sanngjarnt aš segja aš stefna Obama-stjórnarinnar sé eitthvaš ęgilega óhagstęš bandarķska olķuišnašinum. Bransinn viršist bara pluma sig prżšilega. En aušvitaš vill mikiš alltaf meira.

Śtspil IEA 

Olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum viršist sem sagt į traustri uppleiš. Og nś er svo komiš aš fariš er aš tala um aš eftir örfį įr verši Bandarķkin oršin hvorki meira né minna en mesti olķuframleišandi heimsins! Verši stęrri en Rśssland og stęrri en Saudi Arabķa, en žessi tvö rķki hafa undanfarin įr veriš aš framleiša į bilinu 8-10 milljónir tunna daglega (sem er óneitanlega talsvert frį žeim 6,5 milljón tunnum sem framleišslan ķ Bandarķkjunum er ķ dag).

IEA-US-Oil-Production-IEA-forecast_2011-2012

Slķka framtķšarsżn, um aš Bandarķkin taki brįtt forystuna ķ olķuframleišslu heimsins, er einmitt aš finna ķ glęnżrri įrlegri orkuspį Alžjóša orkumįlastofnunarinnar (International Energy Agency; IEA). Žessi įgęta stofnun er reyndar alls ekki alžjóšleg, heldur samstarfsvettvangur rķkjanna ķ OECD. Alls eiga 28 af OECD-rķkjunum 34 ašild aš IEA og Ķsland er eitt af žeim sex rķkjum sem ekki eru ašilar aš IEA. 

Ķ žessari nżjustu orkuspį IEA (World Energy Outlook 2012; WEO) uršu žau tķšindi aš IEA er allt ķ einu komiš į žį skošun aš vegna tight oil muni olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum ęša upp į viš į nęstu įrum. Og eftir einungis tępan įratug verši olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum oršin meiri en ķ Rśsslandi og meiri en ķ Saudi Arabķu!

IEA-WEO-2012_cover

IEA įlķtur sem sagt aš innan örfįrra įra verši olķuframleišsla Bandarķkjamanna oršin meira en 10 milljón tunnur į dag. Og įšur en įriš 2020 renni upp verši hśn oršin um 11 milljón tunnur. Gangi žetta eftir myndi olķuframleišsla Bandarķkjanna ekki ašeins hafa tvöfaldast į innan viš įratug, heldur jafnvel nį aš slį gamla metiš frį 1970.

IEA bendir į aš žetta muni ekki ašeins hafa geysilega jįkvęš įhrif į Bandarķskt efnahagslķf heldur valda žvķ aš Bandarķkin muni nįnast hętta aš flytja inn olķu frį Saudi Aabķu og Miš-Austurlöndum (Bandarķkjunum muni nęgja aš flytja inn smįręši frį Mexķkó og svo aušvitaš frį Kanada). Žetta muni valda žvķ aš olķuśtflutningur Sįdanna og nįgranna žeirra til Kķna stóraukist og įhrifin į žróun olķumarkaša og alžjóšastjórnmįlin verši mikil.

Oršrétt segir IEA (leturbreyting er Orkubloggsins):

"The recent rebound in US oil and gas production, driven by upstream technologies that are unlocking light tight oil and shale gas resources, is spurring economic activity - with less expensive gas and electricity prices giving industry a competitive edge - and steadily changing the role of North America in global energy trade. By around 2020, the United States is projected to become the largest global oil producer".

IEA-fatih-birol-4

Og žaš er ekki nóg meš aš IEA spįi žvķ aš Bandarķkin verši brįtt stęrsti olķuframleišandi heimsins. Žvķ ķ WEO 2012 bętir IEA žvķ viš aš įriš 2030 muni N-Amerķka framleiša meiri olķu en nemur eigin neyslu. Og įriš 2035 verši Bandarķkin oršin orkusjįlfstęš (framleiši meiri orku en sem nemur eigin notkun):

"The result is a continued fall in US oil imports, to the extent that North America becomes a net oil exporter around 2030. This accelerates the switch in direction of international oil trade towards Asia, putting a focus on the security of the strategic routes that bring Middle East oil to Asian markets. The United States, which currently imports around 20% of its total energy needs, becomes all but self-sufficient in net terms - a dramatic reversal of the trend seen in most other energy- importing countries."

US-Oil-Tight-Production_2000-2012

Žetta yršu talsverš tķšindi. En fęst žetta stašist? Vissulega er framleišsluaukningin ķ vinnslu į bandarķskri tight oil mjög impressive. Sbr. grafiš hér til hlišar, sem sżnir hvernig Bakken og nś sķšast Eagle Ford svęšiš ķ Texas eru nżjar og geysilegar olķuuppsprettur. En er raunhęft aš žessi vöxtur geti haldiš svona hratt įfram? Eru ķ alvöru miklar lķkur į žvķ aš framleišsla į tight oil ķ Bandarķkjum eigi eftir aš aukast um nokkur hundruš prósent į einungis örfįum įrum?

US-Oil-Production_1981-2012

Margir hafa gripiš umrędda spį IEA į lofti og fagnaš henni nįnast sem gefnum hlut. Ašrir eru fullir efasemdar og segja aš žetta sé ekki raunsętt hjį IEA. Og minna į aš til aš žetta geti gengiš eftir žurfi langtum meiri og įhęttusamari fjįrfestingu en raunhęft sé.

Žaš er lķka forvitnilegt aš lķta til fortķšarinnar. Žį kemur ķ ljós aš žó svo framleišsla į tight oil hafi vissulega aukist mjög į stuttum tķma, žį er ennžį langt ķ aš hśn jafnist į viš Alaskaolķuna eša djśpiš į Mexķkóflóanum (žetta sést vel į grafinu hér til hlišar).

Til aš umrędd spį IEA rętist žarf olķuframleišslan aš aukast um 3-4 milljónir tunna ķ višbót innan einungis nokkurra įra. Mest af žessari aukningu myndi koma frį svęšum eins og Bakken ķ N-Dakóta og Eagle Ford ķ Texas (sbr. rauši og guli liturinn į grafinu). Žegar litiš er til olķusögu Bandarķkjanna yrši žetta hreint ótrślega mikil aukning og t.d. miklu meira en aukningin sem Alaskaolķan skilaši.

US-Saudi-Araba-Oil-IEA-forecast_1973-2012-2035

Eitt atriši enn er lķka vert aš hafa ķ huga - įšur en mašur byrjar aš fagna žvķ aš Bandarķkin verši brįtt nęr laus undan innfluttri olķu: Žaš er nefnilega svo aš ķ umręddri spį IEA er ekki bara aš finna bjartsżni um hratt vaxandi olķuframleišslu. Žar kemur nefnilega lķka fram aš stofnunin telur aš Bandarķkin verši einungis stęrsti olķuframleišandi heims ķ örfį įr. Strax ķ kringum 2025 muni olķuframleišslan ķ Bandarķkjunum aftur sķga nišur į viš og Sįdarnir (og jafnvel Rśssar lķka) taka forystuna į nż.

Loks er rétt aš geta žess aš bandarķska orkumįlarįšuneytiš er ekki jafn bjartsżnt eins og IEA. Hjį upplżsingaskrifstofu rįšuneytisins (EIA) įlķtur starfsfólkiš ekki lķklegt aš olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum aukist svo mikiš eins og IEA heldur fram.

US-Oil-Production_1990-2040-2011

Ķ nżjustu spį EIA er vissulega aš finna tölur um aš olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum muni aukast verulega į nęstu įrum. En ekki nęrri eins mikiš eins og birtist ķ spį IEA. Samkvęmt spį EIA mun olķuframleišsla Bandarķkjanna ekki einu sinni nį 8 milljónum tunnum įšur en fjara fer undan framleišslu į tight oil. Žessi varfęrni EIA helgast m.a. af žvķ aš reynslan hefur sżnt aš hver einasta olķulind meš tight oil hefur reynst nokkuš fljót aš tęmast. Žvķ žarf aukningin į borholum aš verša mjög hröš ef unnt į aš vera aš višhalda uppganginum ķ žessum tight oil išnaši. Brunnar sem skila framleišslu žurfa ekki ašeins aš vera nokkur žśsund, eins og nś er į Bakken, heldur verša tugžśsundir.

Svo mikil og hröš aukning į nżjum og įrangursrķkum borholum, žar sem fracking er beitt, er vart möguleg nema meš geysilegri fjįrfestingu - og nįnast afnįmi stjórnsżslunnar og leyfisferlinu ķ kringum olķuleitina. Žar aš auki eru, aš mati EIA, ekki ennžį fyrir hendi gögn sem sżna aš magniš af vinnanlegri tight oil sé neitt ķ lķkingu viš žaš sem t.d. Harold Hamm heldur fram. Fullyršingar Hamm viršist sem sagt byggja meira óskhyggju en vķsindum.

Mannkyniš er olķufķkill

Jį; menn sjį framtķšna misjöfnum augum. Enda er žaš svo aš "prediction is difficult, especially about the future." Og hvort sem žaš var danski ešlisfręšingurinn Nķels Bohr, bandarķski hafnaboltasnillingurinn Yogi Berra, Albert Einstein eša bara Jógi björn sem męlti fyrstur žessi fleygu orš, žį er ennžį ótķmabęrt aš lofa Bandarķkjamönnum žvķ aš žeir verši senn į nż stęrsti olķuframleišandi heims. Og jafnvel žó svo fari, yrši žaš aš öllum lķkindum einungis ķ mjög stuttan tķma.

Oil-addicts-US-China-August-2005

Svo blasir lķka viš aš aukin olķuframleišsla ķ Bandarķkjunum mun hvorki hafa góš įhrif į gręna orkugeirann né leiša til minni kolefnislosunar. Žvert į móti er žessi žróun, įsamt ofurbjartsżnum spįm um nżjar olķulindir, til žess fallin aš tefja enn frekar fyrir takmörkunum į kolefnislosun.

Hętt er viš aš nżjar olķulindir muni valda žvķ aš Bandarķkjamenn freistist til aš slį žvķ enn frekar į frest aš horfast ķ augu viš orkuvanda framtķšarinnar og žį loftslagsvį sem vķsbendingar eru um aš uppi sé. En athafnaleysi Bandarķkjanna į žessu sviš skiptir kannski ekki öllu mįli. Žvķ žaš er oršiš nokkuš augljóst aš leištogar heimsins almennt hafa lķtinn įhuga į aš sporna af alvöru gegn notkun jaršefnaeldsneytis. Viš erum ķ reynd öll olķufķklar.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Flott grein. Žaš veršur įhugavert aš sjį hvort žessar bjartsżnu spįr rętast.

Hérna mį lķka finna įhugaverša grein um framleišsluna ķ Dakota:

http://www.theoildrum.com/node/9506 

Žessi grein er reyndar birt į žekktri "Peak Oil" sķšu en įhugaverš engu aš sķšur.

Pįll F (IP-tala skrįš) 22.12.2012 kl. 10:57

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Kķki af og til inn į Olķutrommuna. Oft įhugaveršar greinar. Og žar mį stundum lķka sjį mikinn fróšleik ķ kommentakerfinu. En ég verš stundum pķnu žreyttur į öllum peakoilspįmönnunum. Hafši reyndar ekki séš žessa grein - sem er įhugaverš og skemmtilega barmafull af tölfręši.

Ketill Sigurjónsson, 22.12.2012 kl. 18:05

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband