Flabeg gerir žaš gott ķ Marokkó

Snemma į ferli Orkubloggsins birtist fęrsla žar sem fullyrt var aš žżska „Flabeg sé įhugaveršasta fyrirtękiš ķ CSP-speglabransanum“. Nś rśmum sjö įrum sķšar mį segja aš žetta hafi sannast. Įriš 2013 var Flabeg keypt af risastórum arabķskum fjįrfestingasjóši, ACWA Holding, og nś ķ febrśar 2016 er speglatękni Flabeg aš baki glęnżju og stęrsta speglaorkuveri heimsins. Sem er Ouarzazate-sólarorkuveriš sunnarlega ķ Marokkó.

Marocco-Ouarzazate-CSP-plantUmrędd sólarorkutękni gengur śt į žaš aš safna sólgeisluninni ķ brennipunkt meš risastórum speglum (oft ķhvolfum en einnig eru žarna dęmi um flata spegla). Į ensku er talaš um Concentrated Solar Power eša CSP. Meš žessari ašferš nęst aš mynda mikinn hita sem nżtist til aš skapa gufužrżsting sem knżr tśrbķnu. Žar aš auki mį nota hitann til aš hita upp sérstaka saltlausn, sem geymd er į stórum tönkum, og nżta žann hita til aš knżja hverfilinn fram eftir kvöldi, vel eftir aš dimmt er oršiš.

Žetta er sem sagt snišug ašferš til aš framleiša rafmagn. En lķka nokkuš dżr ašferš. Stofnkostnašurinn er mikill og ętlaš er aš framleišslukostnašur žessarar raforku yfir lķftķma orkuversins sé oft nįlęgt 200 USD/MWst. Sem er t.d. um eša rśmlega tķfalt žaš verš sem Landsvirkjun er nś almennt aš selja raforkuna į til stórišjunnar hér (ž.e. mešalverš įn flutnings, m.v. nśverandi įlverš).

Marocco-Ouarzazate-CSP-plant-2Žetta CSP hljómar aušvitaš sem afar dżrt rafmagn. En ķ reynd er žetta t.a.m. ekki svo mikiš dżrara en sem nemur kostnaši viš aš framleiša raforku meš stórum vindrafstöšvum utan viš ströndina (offshore wind). Slķkt er oršiš algengt t.d. ķ Danmörku og Bretlandi.

Vķša śti ķ heimi er sem sagt įlitiš žokkalegt ef unnt er aš auka gręna rafmagnsframleišslu jafnvel žó svo veršiš sé nįlęgt 200 USD/MWst. Žess vegna er CSP į žokkalegasta skriši. Žaš er engu aš sķšur svo aš žessi speglatękni hefur įtt nokkuš erfitt sķšustu įrin. Į tķmabili voru uppi miklar įętlanir um stórfellda uppbyggingu svona sólarorkuvera vķša ķ löndunum viš Mišjaršarhaf; allt frį Spįni og Marokkó til Tśnis og Egyptalands. Vinnuheiti žeirrar įętlunar var Desertec og aš henni komu mörg stęrstu og öflugustu fyrirtęki Evrópu. En žegar nišursveifla varš ķ evrópska sólarokuišnašinum, m.a. vegna undirboša į kķnverskum sólarsellum, fór aš žrengja aš hjį fyrirtękjum ķ žessum speglabransa. Og žegar arabķska voriš 2011 umbreyttist ķ hrikaleg innanlandsvandamįl og įtök vķša ķ N-Afrķku, var oršiš augljóst aš įętlanir Desertec myndu ekki verša aš veruleika - ķ bili. 

Marocco-Ouarzazate-CSP-mapŽegar žarna var komiš viš sögu voru fyrirtękin sem höfšu haft hug į aš taka žįtt ķ uppbyggingu stórra speglaorkuvera ķ Marokkó farin aš draga sig ķ hlé eitt af öšru. En stjórnvöld ķ Marokkó dóu ekki rįšalaus. Og tókst aš fjįrmagna verkefniš meš ašstoš Alžjóšabankans (World Bank). 

Ouarzazate-sólarorkuverkefniš er hluti af metnašarfullum įętlunum stjórnvalda ķ Marokkó um aš setja upp um 2.000 MW af sólarorkuverum fram til įrsins 2020. Ouarzazate veršur alls 580 MW og veršur reist ķ žremur įföngum.

Fyrsti įfanginn, sem nś er veriš aš ljśka viš og nefnist Noor 1, er 160 MW og samanstendur af hundrušum žśsunda ķhvolfum speglum sem standa ķ löngum röšum žarna ķ aušninni. Og žaš eru einmitt žessir speglar sem koma frį... engum öšrum en besta vini Orkubloggarans ķ Žżskalandi; Flabeg!

Marocco-Ouarzazate-CSP-plant-3Žetta veršur mikilvęgur įfangi fyrir Marokkó ķ žeirri višleitni aš auka raforkuframleišslu sķna. Įriš 2017 į framkvęmdum viš Noor 2 og Noor 3 (ž.e. hina tvo įfanga verkefnisins) svo aš vera lokiš. Og svo viršist sem žetta merka sólarokuverkefni sé prżšileg stašfesting į žvķ aš upphafleg įform Desertec voru alls ekki śt ķ hött. Žó svo ennžį kunni aš vera ansiš langt ķ aš raforka frį sólarorkuverum ķ N-Afrķku verši śtflutningsvara til landanna noršan Mišjaršarhafsins.


Višvarandi offramboš af įli?

Įlverš er lįgt og gengi įlfyrirtękja almennt ķ takti viš žaš. Žegar horft er til Ķslands bitnar žetta į įlverinu ķ Straumsvķk. Aftur į móti skiptir žetta lįga įlverš miklu minna mįli fyrir įlver Noršurįls (Century Aluminum) og įlver Fjaršaįls (Alcoa). Žau njóta žess aš raforkuveršiš er tengt įlverši (um leiš og žau njóta lįgs veršs į sśrįli). Ķ tilvikum žessara tveggja įlvera bitnar lįgt įlverš aftur į móti mjög į raforkusalanum. Sem er fyrst og fremst Landsvirkjun.

Aluminum-forecast-2016-2Įstandiš į įlmarkaši nśna er sem sagt sśrt fyrir įlver ĶSAL ķ Straumsvķk (Rio Tinto Alcan). Fyrir žaš įlver skiptir miklu aš įlverš fari senn aš hękka. Og žaš mun einmitt gerast - ef marka mį spįr helstu įlfyrirtękjanna. Žannig spįir Alcoa žvķ aš strax į žessu įri (2016) verši umframeftirspurn eftir įli. Ž.e. aš notkunin aukist svo mikiš meira en frambošiš aš žaš muni minnka įlbirgšir verulega. Og veršiš žį vęntanlega hękka.

Žarna er Rusal sammįla Alcoa. En margir eru į allt öšru mįli. Žannig įlķtur framleišslubróšir žeirra Alcoa og Rusal, norska Hydro, aš mikiš offramboš af įli sé ennžį ķ kortunum.

Aluminum-forecast-2016-1Og žegar litiš er til fjįrfestingabanka og rįšgjafafyrirtękja viršist sem flestir vešji į įframhaldandi offramboš. Žannig įlķtur Goldman Sachs aš offramboš af įli ķ įr muni nema um 2,5-3 milljónum tonna. Sem jafngildir um 5% af heimsframleišslunni.

Ef spį Goldman Sachs gengur eftir, merkir žaš aš offramboš af įli verši hlutfallslega miklu meira en t.d. offramboš af olķu. Ef žetta fer svo, žį eru žaš afar slęmar fréttir fyrir Landsvirkjun. Og sömuleišis fyrir HS Orku og ON/OR, sem bęši selja raforku til Noršurįls ķ Hvalfirši į skelfilega lįgu verši.

Fyrst og fremst minnir žetta įstand okkur į mikilvęgi žess aš dregiš verši śr verštengingu viš įliš ķ raforkusamningunum hér. En žeir samningar eru žvķ mišur sjaldan lausir. Žess vegna er mjög mikilvęgt aš grķpa tękifęriš žegar žeir losna, til aš nį fram slķkum breytingum. Eins og nśna žegar orkusamningar Noršurįls renna śt hver af öšrum į komandi įrum.

Silicor-Materials-GrundartangiUm leiš žurfa ķslensku orkufyrirtękin aš huga vandlega aš žvķ aš fjölga eggjunum ķ višskiptamannakörfum sķnum. Og leitast viš aš minnka hlutfallslega raforkusölu til įlvera. Og žannig draga śr įhęttu orkufyrirtękjanna. Žaš er langtķmaverkefni, en hvert skref ķ žį įtt er afar mikilvęgt. Sś žróun žyrfti aš ganga hrašar fyrir sig. Žar reynir aušvitaš mjög į markašsstarf fyrirtękjanna. Žar viršist einhęfnin vera full mikil, sbr. hvernig žau viršast öll undanfariš hafa veriš aš horfa til kķsilišnašar fyrst og fremst. Žarna žarf aš spżta ķ lófana.


Sęstrengur sķfellt betra tękifęri

Sķfellt meira sést fjallaš um žaš įlit breska raforkudreififyrirtękisins (UK National Grid) aš raforkuskortur vofi yfir Bretum.

UK_Coal-Power-PlantŽannig hófst grein hér į Orkublogginu fyrir um žremur mįnušum. Nś ķ janśar sem leiš (2016) mįtti svo enn į nż lesa um žessa hęttu į orkuskorti ķ Bretlandi. Žaš sem žrżstir į žessa žróun ķ Bretlandi er įętlun um umfangsmikla lokun kolaorkuvera žar ķ landi. Žaš kallar į mikla fjįrfestingu ķ nżjum orkuverum og žį einkum gasorkuverum. En horfur eru į žvķ aš sś uppbygging taki nokkuš langan tķma - og žess vegna aukast lķkur į raforkuskorti.

Til aš komast hjį slķkum vandręšum er rįšgert aš setja verulega fjįrmuni ķ žaš m.a. aš borga orkufyrirtękjum fyrir aš auka afl sitt, sem geti veriš til reišu žegar į žarf aš halda (sbr. capacity market). Žaš fyrirkomulag er mjög umdeilt og dżrt. Og hvaš sem žvķ lķšur, žį eru žessar ašstęšur ķ Bretlandi til žess fallnar aš bęta samningsstöšu žeirra sem geta bošiš Bretum ašgang aš meiri orku - og žį einkum og sér ķ lagi meiri endurnżjanlegri orku.

LV-hvdc-iceland-uk-london-august-2012Žaš er žessi staša sem er mjög įhugaverš fyrir Ķsland aš nżta. Mikill įhugi er į tengingu Ķslands og Bretlands meš raforkusęstreng. Og žar hefur tękifęriš sjaldnar veriš betra en einmitt um žessar mundir. Žess vegna er įstęša til aš ętla aš višręšur ķslenskra og breskra stjórnvalda um slķka tengingu milli landanna muni skila žeirri nišurstöšu aš slķkt verkefni sé jįkvętt fyrir bįšar žjóširnar. Og muni verša aš veruleika.


Raforkunet kynnt ķ Tromsö

Nś fyrr ķ vikunni sem er aš lķša bįrust athyglisverš tķšindi noršan frį Tromsö ķ Noregi. Žangaš var m.a. męttur ķslenski atvinnuvega- og nżsköpunarrįšherrann. Til žess m.a. aš greina frį „nżrri skżrslu um hagkvęmni žess aš tengja raforkukerfi Gręnlands, Ķslands, Fęreyja og Noregs meš sęstrengjum.“

Skv. frétt į vef Orkustofnunar er skżrslunni ętlaš aš marka „fyrstu skrefin ķ įtt aš raforkuflutningskerfi ķ Noršur-Atlantshafi“. Gallinn er bara sį aš žessi skżrsla er fremur vandręšaleg lesning. Og įstęšan er nokkuš augljós. Skżrsluhöfundar viršast bara alls ekki hafa lagt sig eftir žvķ aš kynna sér mįliš nęgjanlega vel.

North-Atlantic-Energy-Network_Report-MapŽetta er t.a.m. įkaflega įberandi ķ umfjöllun skżrslunnar um tękni og kostnaš viš žį nešansjįvarstrengi, sem eiga aš byggja upp žaš sem ķ skżrslunni er kallaš North Atlantic Energy Network. Žęr heimildir sem byggt er į, eru fjarska fįbrotnar og žess viršist lķtt hafa veriš gętt aš kynna sér nżjustu upplżsingar sem um žessi mįl fjalla.

Žaš sker lķka ķ augu aš sjį žarna tilvķsanir ķ anda grunnskólaritgerša, ž.e. į almenn uppflettiorš į Wikipediu. Og skżrsluhöfundar viršast ekkert hafa kynnt sér nżlega og fróšlega sérfręšigrein um sęstrengi, sem unnin var į lišnu įri į vegum rannsóknaseturs Evrópusambandsins um orku og samgöngur (EU JRC-IET). Greinin sś ber titilinn HVDC Submarine Power Cables in the World. State-of-the-Art Knowledge og žar er aš finna nżtt og greinagott yfirlit um žessa tękni. Ekki er ķ skżrslunni heldur aš finna neina tilvķsun ķ ķtarlegasta og nżjasta ritiš sem skrifaš hefur veiš um žessi mįl, ž.e. raforkutengingar af žessu tagi, sem er tvķmęlalaust bókin Renewable Energy Integration - Practical Management of Variability, Uncertainty and Flexibility in Power Grids.

Žess ķ staš er ķ umfjöllun skżrslunnar um kostnaš hįspennustrengja af žvķ tagi sem žetta raforkunet ķ N-Atlantshafi į aš byggja į, einkum vitnaš ķ blašagreinar og ótilgrein munnleg ummęli į fundum. Žetta eru afskaplega óvķsindaleg vinnubrögš - žegar hafšar eru ķ huga allar žęr fjölbreyttu stofnanir sem aš žessari vinnu stóšu (f.h. Ķslands var žaš Orkustofnun).

Electricity-Market-Prices-In-Iceland_North Atlantic Energy Network_Jan-2016Žį er sumt ķ ķslenska hluta skżrslunnar įkaflega vandręšalegt. Žar segir t.a.m. aš į Ķslandi séu ekki til neinar opinberar upplżsingar um raforkuverš nema til heimila. Sem er alrangt. Allir sem žekkja til orkumįla į Ķslandi vita jś aš hérlendis liggja fyrir prżšilegar upplżsingar um raforkuverš til annarra en bara heimila. Žannig hefur Landsvirkjun nś ķ nokkur įr birt ķ įrsskżrslu sinni mešalverš raforku til išnašar. Og sį sem žetta skrifar hefur birt bęši mešalverš hér til įlvera og raforkuverš til hvers įlvers fyrir sig. En skżrsluhöfundar viršast ekkert af žessu vita - eša vilja ekki af žvķ vita. 

Ekki sķšur sérkennilegt er aš lesa žann hluta skżrslunnar sem fjallar um samanburš į raforkuverši į Ķslandi og ķ öšrum löndum Evrópu. Žar kemur fram aš kapall milli Ķslands og Evrópu kunni aš vera įhugaveršur žvķ raforkuverš til heimila ķ Evrópu, ž.e. ķ Evrópusambandinu (ESB), sé um helmingi hęrra en į Ķslandi.

Icelandic-andEU-Electricity-Price-to-Households-Compaerd_North Atlantic Energy Network_Jan-2016Ķ žessum samanburši er mišaš viš mešalveršiš ķ ESB į fyrri hluta įrsins 2012. Sem eru aušvitaš afkįralega gamlar upplżsingar til aš nota til samanburšar ķ skżrslu sem er aš koma śt nśna ķ įrsbyrjun 2016. Žaš sem er žó ennžį kyndugra er aš žarna eru bornar saman tölur um raforkuverš til heimila meš sköttum. En skattar į raforku eru afar mismunandi frį einu landi til annars (bęši vsk svo og umhverfisskattar sem sum lönd leggja į raforku). Žessi samanburšur er sem sagt śt ķ hött eša ķ besta falli mjög bjagašur og tilgangslaus. Žarna hefši miklu fremur įtt aš bera saman heildsöluverš į raforku. Og eftir atvikum hefši svo einnig mįtt bera saman raforkuverš meš flutningskostnaši og loks lķka meš sköttum ef menn hefšu viljaš. En heildsöluveršiš er žarna grundvallaratrišiš žegar meta į mögulegan įbata Ķslands af svona raforkutengingum.

North-Atlantic Energy Network_jan-2016Žį er lķka afkįralegt aš žarna skuli ekki hafa veriš lögš įhersla į aš gera samanburš į ķslensku raforkuverši viš raforkuverš ķ žeim löndum sem mögulegt vęri aš tengjast (žar er Bretland nęrtękast). Žess ķ staš er ķ skżrslunni einungis tilgreint hversu mikill munur er į raforkuverši į Ķslandi og mešalverši ķ ESB. Slķkur samanburšur segir lķtiš sem ekki neitt um įbata Ķslands af svona raforkutengingu - bęši vegna žess aš žarna er um aš ręša mešalverš meš sköttum og vegna žess aš mešalverš innan ESB segir nįkvęmlega ekkert um žaš hvort žaš gęti borgaš sig aš tengjast t.d. Bretlandi eša Ķrlandi. Žaš sem žarna skiptir mįli ķ svona samanburši er veršiš į žvķ raforkumarkašssvęši sem kapallinn myndi tengjast viš (hvort sem žaš er Bretland eša annaš land) - og žį heildsöluveršiš meš flutningskostnaši um sęstrenginn en įn skatta. Samanburšurinn sem settur er fram ķ skżrslunni er ķ reynd gagnslaus.

Aš auki mį nefna aš ekki er einu orši minnst į žaš ķ skżrslunni aš ķ sumum löndum Evrópu bżšst sérstaklega hįtt verš fyrir orku sem flokkast sem endurnżjanleg og/eša lķtt kolefnislosandi. Žar er į ferš einhver allra mikilvęgasti hvatinn fyrir land eins og Ķsland aš huga aš möguleikanum į tengingu viš Evrópu. Og žar er nśverandi regluverk hagstęšast ķ Bretlandi.

Landsnet-Transmission-Line-Southern-option_North Atlantic Energy Network_Jan-2016Svo er eitthvaš kjįnalegt viš žaš aš skżrsluhöfundar skuli notast viš kort sem gefur til kynna aš śtflutningsleiš į ķslenskri orku yrši beint yfir Mżrdalsjökul. En žaš er reyndar smįatriši, enda hljóta allir aš vita aš sś merking er marklaus. Eftirtektarveršara er aš skżrsluhöfundar įlķta aš mögulega séu mikil tękifęri ķ aš nżta sólarorku į Gręnlandi til orkuframleišslu. Žaš mį svo sem vel vera aš slķkt getir reynst hentugt ķ hinum afar dreifšu žorpum Gręnlands - yfir sumartķmann žegar sól er hęst į lofti. En ef aš fólk vill ķ alvöru huga aš möguleikum į orkuframleišslu į Noršurslóšum, ętti svona samrįšsvettvangur kostašur af opinberu fé kannski aš sżna ašeins faglegri vinnubrögš.


Tekjur Landsvirkjunar af įlverunum lękkušu 2015

Įlverš lękkaši töluvert į lišnu įri (2015) frį žvķ sem var įriš įšur. Ein afleišing žess er aš tekjur Landsvirkjunar (LV) pr. selda MWst til įlveranna 2015 eru lęgri en var 2014.

Grafiš hér aš nešan sżnir veršžróunina į raforkusölu LV til įlveranna tķmabiliš 2005-2015. Hver sśla sżnir mešalverš hvers įrs į raforku til viškomandi įlvers. Athuga ber aš flutningskostnašur er innifalinn ķ veršinu.

Electricity-Tariffs-to-Aluminum-Smelters-in-Iceland_2005-2015_Askja-Energy-Partners-2016Raforkuveršiš til bęši Noršurįls (Century Aluminum) og Fjaršaįls (Alcoa) er tengt įlverši į London Metal Exchange; LME. Žess vegna olli lękkun įlveršs įriš 2015 žvķ aš raforkuverš žessara fyrirtękja til Landsvirkjunar lękkaši.

Žarna birtist okkur sś įhętta sem hvķlir į Landsvirkjun vegna lękkandi įlveršs. Ešlilegra vęri aš sś įhętta hvķldi į sjįlfum įlfyrirtękjunum eingöngu, en ekki orkufyrirtękinu. Žaš er žessi ósanngjarna įhęttuskipting sem veldur žvķ aš Century Aluminum, eigandi Noršurįls, stęrir sig af žvķ aš įlveriš ķ Hvalfirši getur skilaš jįkvęšu fjįrflęši svo til įn tillits til žess hversu langt nišur įlverš fer. Rekstur įlversins er sem sagt meš ólķkindum įhęttulķtill fyrir Century. Og sama mį reyndar segja um įlver Alcoa į Reyšarfirši, žó žaš greiši eilķtiš hęrra raforkuverš en Noršurįl.

Electricity-Tariffs-to-Aluminum-Smelters-in-Iceland_live_Askja-Energy-Partners-2016Orkuveršiš til Straumsvķkur (Rio Tinto Alcan; RTA) var einnig tengt įlverši allt fram į 2010. Žį var geršur nżr orkusölusamningur žar sem raforkuveršiš er tengt bandarķskri neysluvķsitölu (CPI). Sś vķsitala hękkaši mjög lķtiš į įrinu 2015, en žó ašeins. Žess vegna hękkaši raforkuveršiš til RTA eilķtiš milli įranna 2014 og 2015. Sį samningur er mjög jįkvęšur fyrir afkomu Landsvirkjunar.

Hér til hlišar er dęmi um hvernig birta mętti rauntķmaupplżsingar um raforkuveršiš til įlveranna į Ķslandi. Sem ég hef veriš aš velta fyrir mér aš setja upp, svo hver og einn geti jafnan séš hvert raforkuveršiš til įlveranna er. 


Fįfnir Viking ķ reišuleysi

Ķslenska fyrirtękiš Fįfnir Offshore gerir śt žjónustuskipiš Polarsyssel. Sem hefur veriš į sex mįnaša samningi hjį Sżslumanninum į Svalbarša, en er aš öšru leyti verkefnalaust. Enda stašan ķ žjónustuskipaśtgerš af žessu tagi afar erfiš žessa dagana - vegna žess hversu fyrirtęki ķ olķubransanum eru aš draga saman seglin.

Fįfnir Offshore er meš annaš svona skip ķ smķšum, sem er Fįfnir Viking. Žaš er norska skipasmķšastöšin Havyard sem smķšar bęši skipin. Fyrirkomulagiš er reyndar žannig aš skrokkurinn er smķšašur hjį skipasmišastöšvum śti ķ heimi, žar sem vinnuafliš er ódżrt, en skipin svo fullgerš heima ķ Noregi. Sérstök lįnastofnun ķ eigu norska rķkisins, Exportkreditt, lįnar svo kaupendum skipanna gjarnan stóran hluta kaupveršsins. Žannig liškar norska rķkiš fyrir žvķ aš višhalda skipasmķši ķ Noregi.

Havyard-share-price-Jan-2016Havyard er skrįš į hlutabréfamarkašnum ķ Osló (žar sem hlutabréfaverš félagsins hefur falliš mikiš og er enn į nišurleiš). Ķ grunninn er Havyard žó fjölskyldufyrirtęki, žar sem Per Sęvik og fjölskylda į meirihluta ķ félaginu. Sęvik er einnig meirihlutaeigandi ķ skipaśtgeršinni Havila, sem į og gerir śt fjölmörg žjónustuskip af žessu tagi. Hann kemur einnig vķšar aš ķ svona śtgerš og er t.a.m. stór hluthafi ķ fęreysku skipaśtgeršinni Skansi Offshore.

Fyrir um tveimur įrum įkvįšu ķslenskir bankar aš gerast bęši lįnveitendur og fjįrfestar ķ žessari žjónustuskipaśtgerš. Tķmasetningin hjį bönkunum ķslensku gat vart veriš óheppilegri. Žvķ meš fallandi olķuverši hefur stór hluti af veršmęti bęši Havila og Havyard į hlutabréfamarkaši gufaš upp. Havyard er ķ verulegum vandręšum og Havila er į barmi gjaldžrots.

Polarsyssel-Havyard-design-PSVAugljóst er aš helsta įstęša žess aš skipaśtgerš Sęvik nįlgašist fé hjį ķslenskum bönkum er aš žeir bankar voru tilbśnir ķ meiri įhęttu en norskir bankar. Ķslenskir bankar komu einnig aš fjįrmögnun Fįfnis Offshore. Žar er skipiš Polarsyssel meš ónóg verkefni og engin verkefni hafa veriš tryggš fyrir hitt skipiš; Fįfni Viking. Sem Fįfnir Offshore į aš fį afhent frį Havyard į nęsta įri; 2017.

Bęši žessi skip eru hönnuš sem Platform Supply Vessels (PSV), ž.e. žjónustuskip fyrir olķuborpalla. Žar er nś geysilegt offramboš af skipum og sįralitlar lķkur į aš žar verši unnt aš finna verkefni fyrir skipin į nęstu misserum. Og ef lįgt olķuverš dregst į langinn, eru yfirgnęfandi lķkur į aš Fįfnir Offshore aš óbreyttu stefni beint ķ gjaldžrot.

Žarna er žó tękifęri til aš bjarga veršmętum. Žar skiptir miklu aš félagiš gęti sķn į žvķ aš uppfylla skilyrši ķ samningi sķnum viš Sżslumanninn į Svalbarša, en žar hefur stjórn fyrirtękisins undanfariš veriš į mjög hįlum ķs. Ekki sķšur skiptir miklu aš fyrirtękiš nįi aš finna farsęla lausn vegna Fįfnis Viking. Žar er sennilega besta tękifęriš fólgiš ķ žvķ aš nżta eftirspurn vindorkuišnašarins eftir žjónustuskipum.

Havyard-SOV-WindĶ Noršursjó, ž.e. viš strönd landa eins og Bretlands, Danmerkur og Hollands, hefur veriš góšur vöxtur ķ byggingu stórra vindrafstöšva. Žessi vindorkuver ķ hafinu žurfa talsverša žjónustu og til žess eru smķšuš sérstök žjónustuskip sem kallast Service Operation Vessels (SOV). Žaš vęri vafalķtiš skynsamlegast fyrir Fįfni Offshore aš breyta hönnun Fįfnis Viking śr PSV ķ SOV og um leiš tryggja skipinu samning ķ vindorkuišnašinum ķ Noršursjó. Žar er t.a.m. žżska Siemens umsvifamikiš og hefur undanfarin misseri veriš aš leita eftir aukinni žjónustu SOV ķ tengslum viš sinn rekstur. 

Helsti ókosturinn viš aš breyta hönnum Fįfnis Viking śr PSV ķ SOV er sį aš žaš vęri nokkuš kostnašarsamt. Į móti kemur aš skipasmķšar sem flokkast undir SOV eiga mun greišari ašgang aš fjįrmögnun, žar sem lįnatķminn er lengri en ef um er aš ręša PSV. Žar aš auki bjóšast svona skipum mjög langir žjónustusamningar. Žess vegna er rekstur slķkra skipa augljóslega įhęttuminni en gerist ķ PSV-bransanum. Žetta vęri žvķ farsęlasta leišin fyrir Fįfni Offshore vegna Fįfnis Viking.


Olķuverš ķ įrslok 2017 veršur 20-100 USD

Oil-donkey-intwilightFyrirsögnin hér aš ofan endurspeglar įlit upplżsingaskrifstofu bandarķska orkumįlarįšuneytisins (EIA). Ž.e. aš ķ įrslok 2017 muni tunna af hrįolķu seljast į bilinu 20-100 USD.

Žetta žżšir einfaldlega aš EIA įlķtur afskaplega erfitt aš fį skżra mynd af olķumarkašnum. Eins og gildir aušvitaš um alla. Enginn getur sagt til um žaš af einhverri nįkvęmni, hvernig olķuverš mun žróast į nęstu misserum og įrum.

Žaš eina sem er augljóst aš olķuverš getur ekki haldist svo lįgt sem nś er til eilķfšarnóns. Veršiš er nśna undir 30 USD/tunnan, sem er undir mešalkostnaši olķu śr nśverandi vinnslusvęšum. Og óralangt undir žvķ olķuverši sem naušsynlegt er til aš unnt sé aš rįšast ķ flest nż olķuverkefni.

EIA-Oil-Price-Forecast_2016-2017_Nov-2015En žó svo EIA spįi olķuverši į bilinu 20-100 USD/tunnu ķ įrslok 2017, žį įlķtur EIA žó lķklegast aš olķuverš fari senn aš hękka hęgt og rólega. Og verši nįlęgt 40 USD/tunnu ķ įrslok (2016). Og olķuveršiš verši fariš aš nįlgast 60 USD ķ įrslok 2017. Um leiš lętur EIA žess getiš, aš til skemmri tķma litiš viršist sem lķtil stjórn verši į olķuframboši. Og žess vegna sé mögulegt aš veršiš muni lengi haldast mjög lįgt og jafnvel nįlęgt 20 USD/tunnu. En aš svišsmyndin geti vissulega oršiš allt önnur og olķuverš geti brįtt hękkaš mikiš - og verši jafnvel komiš ķ aš allt aš 100 USD ķ įrslok 2017.

Žetta er til marks um hversu viškvęmur olķumarkašurinn er. Ķ dag eru framleiddar um 95 milljón tunnur af olķu į dag. En žaš hvort olķuverš tekur dżfu eša stökk ręšst af mjög litlum sveiflum ķ framboši og eftirspurn. Sveifla upp į ca. 1-2 milljónir tunna (ž.e. um 1-2%) getur valdiš veršsveiflu upp į tugi USD.

IEA-Oil-Supply-Demand_2009-2016_Jan-2016Skv. grafinu hér til hlišar, sem Alžjóša orkustofnunin (IEA) birti ķ gęr, bżst IEA viš žvķ aš framan af 2016 verši daglegt olķuframboš umfram eftirspurn (notkun) sem nemi um 1,5 milljónum tunna. Sem žżši aš heimurinn verši aš drukkna ķ olķu. Vegna offrambošs sem žó er einungis innan viš 2% markašarins.

Žessi dramatķsku orš IEA eru ekki įn tilefnis. Žvķ eins og įšur sagši getur furšulķtiš misręmi milli olķuframbošs og olķunotkunar valdiš mjög miklum veršsveiflum. Žess vegna er einmitt fjįrfesting ķ öllu sem tengist olķuišnašinum mjög įhęttusöm

IEA vęntir žess aš į sķšari hluta įrsins (2016) fari aš draga saman meš framboši og eftirspurn į olķumarkaši. Og žį muni olķuverš sennilega hękka. En įšur en žaš gerist kunni veršiš aš fara ennžį nešar en nś er. 

China-GDP-growth_2008-2015Žaš er ekki óhugsandi aš olķuverš lękki nišur ķ 20 USD og fari jafnvel ennžį nešar. Nżjustu fréttirnar eru žęr aš slakinn ķ kķnverska efnahagslķfinu er ennžį aš strķša mönnum. Žar er m.ö.o. aš draga śr hrašanum ķ vexti vergrar landsframleišslu (GDP).

Žaš er žessi žróun sem mun eflaust rįša mestu eša a.m.k. mjög miklu um žaš hvernig olķuverš žróast į allra nęstu misserum og įrum. Til lengri tķma litiš mun olķuverš žó hękka - og žaš umtalsvert. Žvķ starfandi olķulindir tęmast smįm saman og ekki veršur rįšist ķ nż olķuvinnsluverkefni nema góšar horfur séu į aš žau standi undir sér. Og til aš svo sé, žarf olķuverš aš verša a.m.k. um 60 USD/tunnu og jafnvel nokkru hęrra. Sbr. žetta graf. Žess vegna er óhjįkvęmilegt aš olķuverš hękki umtalsvert - žegar horft er fram ķ tķmann. Vandinn er bara sį aš viš vitum ekki hversu langur tķmi lķšur žar til žetta gerist.


Olķuflóš frį Ķran?

Ķran er orkustórveldi. Landiš hefur aš geyma nęstmestu gasbirgšir veraldarinnar og žar ķ jöršu liggja fjóršu stęrstu olķubirgšir af öllum löndum heimsins. Einungis Rśssland į meira jaršgas og löndin sem eru meš meiri olķu ķ jöršu eru Venesśela, Saudi Arabķa og Kanada. Og žegar litiš er til veršmętis allra kolvetnisaušlinda ķ jöršu er Ķran ķ öšru sęti (nęst į eftir Rśsslandi).

Oil_Proven-reserves-largest-2014Auk žess aš vera meš geysilegt magn af olķu og gasi ķ jöršu er mikiš af žessum aušlindum Ķrana mjög ódżrar ķ vinnslu. Mešalkostnašur viš aš sękja eina olķutunnu žar ķ jöršu er metinn į bilinu 10-15 USD. Sem er meš žvķ lęgsta ķ heimi.

Žess vegna skilar olķuśtflutningur Ķran dįgóšum hagnaši jafnvel nśna žegar olķuverš er mjög lįgt. Gallinn er bara sį aš śtflutningstekjur af olķu og gasi eru langmikilvęgasta tekjulind ķranska rķkisins. Til aš reka rķkissjóš landsins hallalausan žarf mjög hįtt olķuverš. Įętlaš er aš Ķran žurfi, mišaš viš nśverandi olķuframleišslu, olķuverš nįlęgt 130 USD/tunnu til aš nį hallalausum fjįrlögum!

Ein leiš til aš auka tekjur rķkissjóšs er aš auka olķuframleišslu og flytja meira śt af olķu. Og žaš mun einmitt vafalķtiš gerast nśna žegar létt hefur veriš į višskiptahindunum žeim, sem settar voru į Ķran vegna kjarnorkuįętlunar stjórnvalda.

Iran-Oil-Exports-2011-and-2014Višskiptabanniš hafši mjög mikil įhrif į olķuśtflutning frį Ķran (sbr. grafiš hér til hlišar svo og grafiš hér nęst fyrir nešan). Įriš 2011 nam śtflutningur Ķran į hrįolķu og olķuafuršum um 2,6 milljónum tunna į dag. Vegna višskiptahindrana (sem settar voru į 2012) féll žessi śtflutningur smįm nišur ķ um 1,4 milljón tunnur pr. dag (žar af var śtflutt hrįolķa komin nišur ķ um milljón tunnur).

Tapašur śtflutningur Ķran į olķu og olķuafuršum var žvķ oršinn sem nemur rśmlega einni milljón tunnum į dag, žegar loks var leyst śr kjarnorkudeilunni. Til marks um hversu mikiš tap žetta er, mį nefna aš einungis fimmtįn rķki ķ heiminum framleiša milljón tunnur eša meira af olķu į dag. Žar aš auki er framleišslukostnašurinn óvķša lęgri en ķ Ķran, ž.a. tapašar tekjur og tapašur hagnašur er žarna gķfurlegur.

Iran_Oil-and-Petroleum_Production-and-Consumption_2011-2015Ekki er vitaš fyrir vķst hversu hratt Ķranar geta aukiš olķuśtflutning sinn į nż. Žaš į eftir aš koma ķ ljós. Tališ er aš miklar olķubirgšir séu nś žegar į risavöxnum tönkum ķ landinu. Og almennt viršist bśist viš žvķ aš į skömmum tķma geti śtflutningur Ķran į olķu aukist um 500 žśsund tunnur. 

Žį fęri hrįolķuśtflutningurinn śr nśverandi 1 milljón tunna į dag ķ um 1,5 milljónir tunna. Meš aukinni fjįrfestingu og endurnżjun ķ ķranska olķuišnašinum gęti framleišslan svo vaxiš ennžį meira. Og śtflutningur į olķu og olķuafuršum frį Ķran fariš į nż ķ um 2,5 milljónir tunna pr. dag eša jafnvel meira. Žar meš myndi Ķran į nż verša eitt allra mikilvęgasta olķuśtflutningsrķki heims og stęrri olķuśtflytjandi en t.a.m. Noregur.

Iran-President_Hassan-RouhaniŽessi žróun mun žó taka sinn tķma. Žar aš auki blasir viš aš aukinn olķuśtflutningur frį Ķran mun varla verša til žess aš lyfta olķuverši upp. Lķklegt er aš nęstu misseri muni einkennast af veršstrķši milli Saudi Arabķu og Ķran og žaš viršist ólķklegt aš OPEC komi sér saman um samdrįtt ķ framleišslu. En hvernig žetta ęxlast er žó ómögulegt aš spį.

Til aš olķuverš hękki žarf aš draga saman meš olķuframboši og olķunotkun og ennžį viršist nokkuš ķ aš žaš verši. Ķ nęstu grein Orkubloggsins veršur svo śtskżrt aš ķ įrslok 2017 veršur olķuverš sennilega nįlęgt 20 USD/tunnu - nema žaš verši žį nįlęgt 100 USD/tunnu. Stay tuned!


Gręn orka į góšri siglingu

BNEF-Clean-Energy-Investment-2015-slide-8Verš į olķu og jaršgasi er lįgt - og hefur fariš lękkandi undanfarin misseri. Žegar svo hįttar til hafa fyrirtęki ķ endurnżjanlegri orku oft lķka oršiš fyrir höggi vegna  fjįrmagnsflótta śr gręna orkugeiranum. Žvķ lįgt verš į kolvetnisorku er til žess falliš aš gera gręnu orkuna ósamkeppnishęfari en ella.

Žaš eru žvķ talsverš tķšindi aš žrįtt fyrir mjög lįgt verš į kolvetnisorkugjöfunum (olķu, gasi og kolum) var įriš 2015 fjįrfest meira ķ endurnżjanlegri orku en nokkru sinni įšur.

BNEF-Clean-Energy-Investment_2004-2015Įriš 2015 var sem sagt metįr ķ gręnni orkufjįrfestingu ķ heiminum. Žessi jįkvęšu tķšindi koma fram ķ nżrri skżrslu Bloomberg New Energy Finance (BNEF). Žar er rakiš hvernig gręn orkufjįrfesting er nś aftur komin į flug, eftir netta dżfu į įrunum 2012 og 2013 (sbr. grafiš hér til hlišar).

Žaš er sem sagt engu lķkara en gręna orkan - eša a.m.k. hluti hennar - hafi nś rifiš sig lausa frį kolvetnisorkunni. Til marks um žaš mį nefna aš danska vindorkufyrirtękiš Vestas er nś tvöfalt veršmeira en žaš var fyrir įri. Og tķfalt veršmeira en var fyrir tveimur įrum! Sbr. grafiš hér aš nešan.

Vestas-Share-Price_2011-2016Og žaš er einmitt mikill vöxtur ķ vindorku sem į mestan heišur af žessari miklu fjįrfestingu ķ gręnni orku įriš 2015. Žarna er uppbygging vinorkuvera ķ Kķna og vķšar ķ Asķu umfangsmest. En vindorkan er aš gera žaš gott vķšar. Žannig var slegiš nżtt met ķ Danmörku į lišnu įri, žegar raforkuframleišsla meš danskri vindorku nam rśmlega 42% af raforkunotkun ķ Danmörku.

Annaš vestręnt land sem viršist vera aš gera žaš merkilega gott ķ vindorkunni er Bandarķkin. Žar var framleišslumet slegiš ķ Texas 20. desember s.l. žegar vindorkuverin ķ gamla olķufylkinu framleiddu raforku sem nam um 45% af raforkunotkun fylkisins.

Obama-State-of-the-Union_January-2016Žaš ótrślegasta eša óvęntasta er žó aš į sumum svęšum žarna vestra, ž.e. ķ ķ Bandarķkjunum, er aš verša eša jafnvel oršiš ódżrara aš reisa vindlund en gasorkuver. Ž.e. ódżrara aš framleiša raforku meš nżju vindorkuveri heldur en nżju gasorkuveri. Žessu hélt Obama forseti a.m.k. fram ķ įrlegri ręšu sinni į Bandarķkjažingi nś fyrir nokkrum dögum (State of the Union Address). Og Washington Post hefur stašfest aš žessar fullyršingar Obama séu réttar.

Lękkandi kostnašur ķ vindorkunni hefur sem sagt oršiš til žess aš į sumum svęšum, žar sem hvaš best nżting nęst, er vindorkan įmóta ódżr eša jafnvel ódżrari kostur en jaršgas. Sem er meš miklum ólķkindum žegar haft er ķ huga hversu verš į jaršgasi er lįgt nś um stundir.

BNEF-Clean-Energy-Investment-2015-slide-2Eins og įšur sagši er žaš Kķna sem var ķ fararbroddi ķ gręna orkugeiranum į lišnu įri. Įsamt fleiri Asķurķkjum. Aftur į móti hefur heldur dregiš śr fjįrfestingum ķ vindorku į sumum svęšum heimsins og žį helst innan Evrópusambandslandanna (ESB). Žar kann aš skipta talsveršu mįli aš fariš er aš bera į offjįrfestingu ķ vindorku ķ fjölmennasta rķki ESB; Žżskalandi.

Slķkt įstand getur haft óheppileg įhrif į raforkumarkaš, žvķ žį geta komiš tķmabil žegar svo mikil raforkuframleišsla į sér staš hjį vindorkuverunum aš raforkuverš fellur śr hófi fram. Sem veldur miklu tapi hjį raforkufyrirtękjum sem ekki geta dregiš snögglega śr framleišslu sinni og žar meš kostnaši. Žetta į einkum viš um kjarnorkuver og kolaorkuver. Gręna orkubyltingin er žvķ ekki įn vandręša. Og getur valdiš offjįrfestingu ķ orkugeiranum. En žaš er gjaldiš sem flest rķki verša aš greiša fyrir žaš aš stórauka hlutfall endurnżjanlegrar orku. 


Havyard ķ vanda

Žaš er norska skipasmķšastöšin Havyard sem byggši žjónustuskipiš Polarsyssel fyrir Fįfni Offshore. Havyard er vel aš merkja, rétt eins og skipafélagiš Havila, mikilvęgur hluti af višskiptaveldi Noršmannsins Per Sęvik og fjölskyldu hans. Sem nś rišar jafnvel til falls.

Havyard-Share-Price_2014-2016Auk Polarsyssel er Havyard nś aš smķša annaš skip fyrir Fįfni, sem kallast Fįfnir Viking. Vandamįliš er bara aš Havyard er ķ miklum vandręšum žessa dagana. Og ekki śtséš meš hvort félagiš lifir nišursveifluna ķ bransanum af. 

Havyard er skrįš ķ kauphöllinni ķ Osló og žar hefur veršmęti félagsins hruniš um ca. 80% į stuttum tķma. Įstęša žessa mikla veršfalls į Havyard er fyrst og fremst hratt lękkandi olķuverš. Skipasmķšastöšin treystir mjög į verkefni sem fellast ķ byggingu žjónustuskipa fyrir olķuišnašinn. En nś vill enginn slķk skip. Enda mikiš offramboš į žeim markaši.

Havyard-African-InspirationSeint į lišnu įri (2015) tilkynnti Havyard aš samiš hefši veriš um seinkun į Fįfni Viking. Ķ staš mars n.k. (2016) veršur skipiš, aš sögn Havyard, afhent ķ jśnķ 2017. Įstęša seinkunarinnar er aš kaupandi skipsins, Fįfnir Offshore, hefur ekki tekist aš landa samningi um žjónustu skipsins.

Skömmu įšur hafši Havyard samiš um įmóta seinkun viš nķgerķskan kaupanda aš öšru svona žjónustuskipi. Žar var samiš um aš kaupandinn taki viš skipinu um mitt įr 2018 ķ staš 2017. Žetta nķgerķska fyrirtęki, sem nefnist Marine Platforms, hafši žį nżveriš tekiš viš öšru svona skipi frį Havyard. Žar var um aš ręša žjónustuskipiš African Inspiration.

Per-Saevik_Havila-Havyard-1Ekki er augljóst hvernig samningum er hįttaš vegna umręddra seinkana. Eins og įšur sagši, žį er vitaš aš Havyard er ķ verulegum vandręšum. Og hefur yfirstjórn fyrirtękisins veriš aš grķpa til umfangsmikilla sparnašarašgerša og uppsagna. Žaš er lķka vitaš aš seinkanirnar eru aš valda Havyard umtalsveršu tjóni. Ķ nęstu viku mun Orkubloggiš fjalla nįnar um žaš hvernig žessi staša snżr aš ķslenska fyrirtękinu Fįfni Offshore (vegna Fįfnis Viking). Žar hafa mjög athyglisveršir hlutir veriš aš gerast. Sem snerta bęši Fįfni sjįlft og Havyard.


Kaffižorsti Ķslandsbanka

Bara svo žaš sé į hreinu: Žaš er EKKI rétt aš kaffi sé sś hrįvara heimsins sem mest višskipti eru meš į eftir hrįolķu! Žetta śtskżrši Orkubloggiš į sjįlfan ašfangadag įriš 2009. Og tķmabęrt er aš taka žetta aftur fram nśna. Žvķ nś sex įrum sķšar er ennžį veriš aš rugla meš žetta.

VIB-Coffee-MythŽaš var ekki gęfuleg byrjunin į fręšsluerindi į vegum VĶB um hrįvörumarkaši nś ķ vikunni. Žegar fyrirlesarinn byrjaši fyrirlesturinn meš žvķ aš fullyrša aš „sś hrįvara sem er nęstmest įtt višskipti meš ķ heiminum er kaffi.“ Žetta er bara della - eša mżta. Eins og fjölmargir hafa rakiš. Sbr. t.d. žessar greinar frį 2009, 2010, 20112013 og 2015. Ķ erindinu var svo aš auki fariš rangt meš tölur um śtflutning Bandarķkjanna į olķu og olķuafuršum. Og lķtt greint į milli žess hvaš žaš kostar aš sękja hrįolķu ķ jöršu ķ dag annars vegar (ž.e. śr starfandi vinnslusvęšum) og hins vegar hvaš žaš mun kosta aš sękja olķu śr nżjum vinnslusvęšum, en žarna į milli er himinn og haf. Ķ heildina var žvķ žessi fręšslufundur VĶB um hrįvörumarkaši žvķ mišur ekki mjög fręšandi.

Aš auki mį nefna aš af umfjöllun um žennan fyrirlestur/fund mį rįša aš VĶB og vęntanlega einnig Ķslandsbanki sjįi żmis tękifęri ķ fjįrfestingum ķ hrįvörum - ef og žegar kemur aš žvķ aš losaš verši um gjaldeyrishöftin. Sem er skiljanlegt sjónarmiš hjį VĶB, žvķ hrįvörumarkašir geta vissulega gefiš tękifęri į góšri įvöxtun. Um leiš er mikilvęgt aš muna aš vart er unnt aš finna įhęttusamari fjįrfestingar en žaš aš fara ķ hrįvörugeirann og/eša atvinnugreinar sem honum eru nįtengdar. Slķkar fjįrfestingar eru žvķ kannski fyrst og fremst fyrr žį sem eru įhęttusęknir. En spennan sem fylgir slķkum fjįrfestingum getur veriš fljót aš breytast ķ depurš žegar illa gengur ķ hrįvörugeiranum og atvinnurekstri sem į honum byggir. Ķ žessu sambandi mį hér minna į eftirfarandi orš śr grein į vef Wall Street Journal:

Coffee-ETF

There is a theory that has been doing the rounds that ordinary investors need to have some direct exposure to commodities like oil, copper and wheat through the futures market. It’s nonsense. Commodities are far more dangerous investments than stocks, shares, or even real estate. The prices are incredibly volatile. They can spend years, even decades, in terrible bear markets. Through the 1980s and 1990s, many fell by two-thirds or more.


Dapurlegt Noregsęvintżri nżju bankanna

„Žaš er meš ólķkindum aš ķslenskir bankar, sem hafa nįnast veriš lokašir frį erlendum lįnsfjįrmörkušum frį žvķ fyrir hrun - hafa ašeins fengiš lįn meš hįu įlagi - hafi lįnaš ķ erlendan įhętturekstur. Erlendur ašili sem leitar eftir lįni til ķslensks banka hefur vęntanlega ekki fengiš lįn į sķnu heimasvęši. Hvaš segir žaš um viškomandi?“

Žannig hljóšar athugasemd sem Frišrik Mįr Baldursson, prófessor viš Hįskólann ķ Reykjavķk, ritaši nżveriš į Fésbókarsķšu Orkubloggsins. Žessi tilvitnun ķ Frišrik Mį er višeigandi sem upphafiš aš žessari grein, eins og skżrist nįnar viš lestur greinarinnar.

Hér į Orkublogginu var ķ vikunni sem leiš rakiš hvernig nś gustar um Fįfni Offshore. Žar sem fjįrfestingasjóšir, ķ umsjón veršbréfafyrirtękja ķ eigu bankanna, viršast hafa tekiš nokkuš kęruleysislega afstöšu gagnvart mikilvęgasta višskiptavini fyrirtękisins. Og tekiš óskynsamlega į žeirri įhęttu sem kaupin į žjónustuskipinu Fįfni Viking skapa Fįfni. Žetta er žó ekki eina dęmiš um įhęttu bankanna vegna nišursveiflunnar ķ olķuverši. Hér veršur athyglinni beint aš umfangsmiklum lįnveitingum Aron banka og Ķslandsbanka til norska fyrirtękisins Havila Shipping, sem žjónustar olķuišnašinn og er nś ķ miklum kröggum.

Ķslandsbanki lįnar til Havila

Almenningur į Ķslandi viršist gjarnan standa ķ žeirri trś aš bankakerfiš hér sé alfariš lokaš innan gjaldeyrishafta. Og aš hinir endurreistu bankar séu eingöngu ķ krónuvišskiptum. ž.e. meš ISK. En hiš ķslenska krónufangelsi bankanna er alls engin dżflissa. Krónumśrarnir eru nefnilega fyrst og fremst reistir ķ kringum almenning - og verštryggingagaddavķr bętt žar ofan į.

Islandsbanki-CEO-Chairman_Annual-Report-2014Žaš er sem sagt talsvert sķšan bankarnir endurreistu fóru aš taka žįtt ķ sambankalįnum ķ erlendri mynt. Og žar meš fęra višskipti sķn į nż śt fyrir landsteinana. Sem er ešlilegt aš bankarnir kjósi aš gera. 

Žvķ mišur er žessi endurreisn į starfsemi bankanna gagnvart fyrirtękjum erlendis žó ekki aš fara mjög vel af staš. Sem dęmi mį taka Ķslandsbanka. Sem ķ įrsbyrjun 2014 viršist hafa tališ góš tękifęri felast ķ žvķ aš setja fjįrmuni ķ skiparekstur sem žjónustar olķu- og gasišnašinn ķ Noršursjó og nįgrenni. Žannig mį ķ įrskżrslu Ķslandsbanka vegna 2014 lesa eftirfarandi um lįn bankans til norska skipafélagsins Havila (leturbreyting er Orkubloggsins):

Islandsbanki-Clear-Vision_Annual-Report-2014Havila is one of the leading global providers of offshore supply services. Havila is listed on the Oslo Bųrs and has a fleet of 27 offshore vessels. Ķslandsbanki is proud to be among Havila's preferred financial partners, providing the company both a bilateral facility and participating in a syndicated facility.

Nśna, einungis tępu įri eftir śtkomu žessarar įrsskżrslu, er staša Havila sś aš félagiš er ķ miklum vanda. Og stefnir beint ķ gjaldžrot nema aš žvķ takist aš semja viš lįnardrottna - sem nś er veriš aš reyna. Sama hver nišurstašan žar veršur, viršist lķklegt aš žarna muni Ķslandsbanki tapa verulegum fjįrmunum. Žaš er a.m.k. bersżnilegt aš ķ žessu lįnatilviki var sżn bankans žvķ mišur engan veginn skżr.

Lįnaš į tķmum vaxandi offrambošs og yfirvofandi veršlękkunar

Fyrirtęki eins og Havila sveiflast mjög ķ takt viš olķuverš. Og um mitt įr 2014 tók olķuverš aš lękka hratt og hefur falliš mikiš sķšan žį. Žaš er vissulega aušvelt aš vera vitur eftir į - og segja nśna aš žaš hafi veriš mjög įhęttusamt aš lįna Havila į įrinu 2014. Og segja aš allir sem slķkt geršu, hefšu įtt aš vera mešvitašir um mikla śtlįnahęttu. Žess vegna er vert aš skoša hver var stašan og hvaša horfur voru uppi žegar ķslensku bankarnir tóku aš lįna mikiš fé til norska Havila.

Um žaš leyti sem Ķslandsbanki fór ķ lįnavišskiptin viš Havila (um įramótin 2013/2014) var almennt samstaša um žaš hjį olķusérfręšingum aš olķuverš myndi fara lękkandi į įrinu 2014. Flestir spįšu žó fremur hógvęrri veršlękkun. Žarna mįtti žvķ bśast viš einhverri veršlękkun, sem gęti žrengt eitthvaš aš tekjum Havila.

Ian-Bremmer_Eurasia-GroupEinnig voru menn sem höfšu uppi mun įkvešnari varnašarorš - žar sem bent var į aš mišaš viš žróun efnahagslķfsins vęri jafnvel mikil hętta framundan į veršfalli į olķu. Vegna efnahagsslaka, mikillar framleišslu og yfirvofandi veršstrķšs milli stórra olķuframleišslurķkja.

Žarna var hinn žekkti prófessor Ian Bremmer, forstjóri Eurasia Group, framarlega ķ flokki. Hann var ansiš afgerandi ķ višvörunum sķnum um yfirvofandi vaxandi misręmi milli frambošs og eftirspurnar į olķumarkaši. Sem myndi óhjįkvęmilega valda hratt lękkandi olķuverši. Hér mį t.d. benda į grein hans į vef Reuters ķ įrslok 2013. Eša vištal viš hann į vef Yahoo, žar sem Bremmer lżsti žvķ įliti sķnu aš olķuverš gęti hruniš 2014. Einnig mį hér minna į višvörunarorš Keith Schaefer o.fl.

Kjarninn ķ mįlflutningi Ian Bremmer o.fl. var aš til aš halda olķuverši uppi 2014, vęri naušsynlegt aš Sįdarnir myndu draga śr framleišslu sinni. En aš žaš myndi sennilega ekki gerast - žvķ Sįdarnir myndu ekki vilja opna Ķran greiša leiš į markašinn meš sķna olķu. Žess vegna myndi olķuverš sennilega hrynja og žetta myndi valda mörgum OPEC-rķkjum og öšrum olķuframleišslurķkjum grķšarlegu tekjutapi. Tilgangurinn vęri aš varna žvķ aš Ķran nęši aš snarauka tekjur sķnar og jafnvel nį aukinni markašshlutdeild. Og žetta hefur einmitt gengiš eftir. Kalt olķustrķš akall į milli Ķran og Saudi Arabķu, rétt eins og Bremmer varaši viš. Meš nįkvęmlega žeim afleišingum sem hann lżsti; hruni ķ olķuverši. 

Offramboš af PSV

Sś tölfręši er ekki sķšur athyglisverš aš strax um mitt įr 2013 (ž.e. mörgum mįnušum įšur en ķslensku bankarnir lįnušu til Havila) tók aš bera į offramboši af žjónustuskipum eins og žeim sem Havila byggir rekstur sinn į (PSV stendur fyrir Platform Supply Vessel).

PSV-supply-and demand_2011-2014-and forecast-to-2017-IHSŽetta sést t.a.m. vel į grafinu hér til hlišar. Žannig aš vafalķtiš hefur strax ķ įrsbyrjun 2014 veriš oršiš nokkuš dżrt fyrir Havila aš fjįrmagna sig. Og fyrirtękiš žį komist ķ samband viš Ķslandsbanka og Arion banka - sem žarna sįu įhugaveršan lįntaka.

Ķ žessu ljósi mį lķka rifja upp aš žaš var einmitt į žessu sama įri, ž.e. 2014, sem ķslenskir lķfeyrissjóšir og fleiri fjįrfestu ķ Fįfni Offshore. Ķ žvķ sambandi skiptir miklu aš žó svo skip félagsins (Polarsyssel) vęri hannaš sem PSV, žį nįši fyrirtękiš aš landa sérstökum žjónustusamningi viš Sżslumannsembęttiš į Svalbarša. Sem tvķmęlalaust gerši žessa fjįrfestingu talsvert įhęttuminni en ef skipiš hefši veriš į skammtķmasamningum ķ hinum almenna PSV-bransa. Žetta įsamt lįnveitingum ķslensku bankanna til Havila er žó vissulega til marks um einstaklega óheppilega tķmasetningu ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja ķ žvķ aš vešja į žjónustu tengda olķuišnašinum.

Hagstęš lįnakjör hjį ķslenskum bönkum?

Žaš var ekki bara Ķslandsbanki sem tók žįtt ķ aš lįna Havila peninga žarna įriš 2014. Žvķ hiš sama gerši Arion banki. Ķ ķslenskri frétt ķ tilefni af umręddu sambankalįni Ķslandsbanka um įramótin 2013/2014 er haft eftir fjįrmįlastjóra Havila aš fyrirtękiš sé „mjög įnęgt meš samninginn og aš eiga višskipti į Ķslandi“. Grafiš hér aš nešan sżnir svo hvernig hlutabréfaverš Havila hefur žróast frį įrsbyrjun 2014. En žaš var einmitt žį - ķ įrsbyrjun 2014 - sem Ķslandsbanki įkvaš aš lįna Havila. Og um sex mįnušum sķšar fór Arion banki sömu leiš.

Havila-Shipping-Share-Price_2014-2015

Sś spurning hlżtur aš vakna hvers vegna ķ ósköpunum norska Havila, sem var og er rótgróiš norskt stórfyrirtęki, žurfti aš leita fjįrmögnunar til ķslenskra banka? Eina rökrétta svariš viš žessu viršist vera žaš, aš hinir nżju endurreistu Ķslandsbanki og Arion banki hafi séš gott tękifęri ķ žvķ aš lįna erlendan gjaldeyri sinn til žessa norska skipafélags. Og žaš vęntanlega į mun hagstęšari kjörum (lęgri vöxtum) en skipafélaginu (Havila) bušust annars stašar. 

Žegar Ķslandsbanki lįnaši Havila ķ įrsbyrjun 2014 var gengiš į hlutabréfum Havila meš žvķ lęgsta sem veriš hafši ķ fjöldamörg įr (var nįlęgt 35 NOK į hlut). Og sennilega hefur Ķslandsbanki tališ aš žarna vęri betri tķš framundan eša a.m.k. aš olķuverš myndi haldast stöšugt nęstu misseri og jafnvel įr. En svo reyndist žvķ mišur alls ekki vera, heldur žvert į móti.

Hlutabréfaverš Havila hrynur

Arion-Havila-Shipping-Q3-2014Lįn Arion banka til Havila var örlķtiš sķšar. Ž.e. snemma ķ jślķ 2014 - einmitt ķ žann mund žegar hlutabréfaverš skipafélagsins byrjaši aš lękka hratt. Žess vegna er svolķtiš kaldhęšnisleg hvaš forstjóri Arion banka er įhyggjufullur į svip į myndinni sem birtist meš frétt vb.is um lįn bankans til Havila um mitt įr 2014.

Žaš er engu lķkara en Višskiptablašiš - og jafnvel bankastjórinn lķka - hafi žarna įttaš sig į hvaš var aš gerast meš Havila. Enda var į žessum tķmapunkti vitaš aš offramboš var į žjónustuskipum viš olķuišnašinn. Žaš er svo loksins nśna, eftir aš Orkubloggiš fjallaši um stöšuna ķ Fįfni Offshore, aš ķslenskir fjölmišlar hafa įttaš sig į yfirvofandi lįnatapi ķslensku bankanna vegna Havila.

Havila-Shipping-Share-Price_2013-2016Žvķ mišur reyndist žróunin alls ekki jįkvęš. Žvķ skömmu eftir aš žessi lįn- eša skuldabréfavišskipti bankanna viš Havila įttu sér staš, tók olķuverš aš falla hratt. Samhliša žvķ hefur hlutabréfaverš Havila einfaldlega hruniš (sbr. grafiš yfir hlutabréfaverš Havila hér ofar ķ greininni, svo og grafiš hér til hlišar). Eins og įšur sagši var veršgengiš į hlutabréfunum ķ fyrirtękinu nįlęgt 35 NOK žegar ķslensku bankarnir lįnušu žvķ fé. Žegar žetta er skrifaš er hlutabréfaveršiš žarna einungis um 2 NOK og śtlitiš framundan viršist ekki gott.

Afskriftir yfirvofandi vegna Havila

Žetta svakalega veršfall Havila undanfariš hįlft annaš įr nemur rśmlega 93% veršrżrnun! Og žżšir ekkert annaš en aš fyrirtękiš sé nįnast bśiš aš vera - nema lįnardrottnar og nżtt hlutafé komi til bjargar. Žaš er ennžį allsendis óvķst hvort žaš muni takast. Og fréttir sem birst hafa undanfarna daga um samkomulag milli lįnardrottna Havila og fyrirtękisins eru oršum auknar. Žvķ ennžį hefur fyrirtękiš ekki fullnęgt skilyršum sem žar voru sett, sbr. eftirfarandi tilvitnun śr žessari frétt:

Havila-ship-at-oil-platformAccording to the deal with the banks [Havila] will have to finalize a similar deal with the bondholders before the end of January, and 200 million NOK in new equity before March 15. 

Žarna gefast nś eigendum og yfirstjórn Havila sem sagt um tveir mįnušir til aš bjarga mįlunum. En hvernig sem fer er ansiš hętt viš žvķ aš ķslensku bankarnir muni žarna tapa verulegum fjįrmunum - ķ beinhöršum erlendum gjaldeyri.

Žetta Noregsęvintżri nżju ķslensku bankanna viršist žvķ ętla aš fara heldur dapurlega. Sem er aušvitaš afskaplega leitt. En minnir um leiš į mikilvęgi žess aš bankarnir fari afar varlega žegar kemur aš įhęttusömum verkefnum į svišum sem bankarnir žekkja lķtt.

Orkubloggarinn situr svo uppi meš spurninguna hvaš hann hefši rįšlagt bönkunum žarna snemma įrs 2014? Ef žeir hefšu spurt. En žaš geršu bankarnir aušvitaš ekki. Enda hafa žeir undanfarin įr veriš röggsamir viš aš hafna samstarfi į sviši orkumįla viš žann sem žetta skrifar. Sem er svo sem bara hiš ešlilegasta mįl, enda er nįnast ógjörningur aš spį af einhverri nįkvęmni um žróun į olķumörkušum. En bankarnir ęttu engu aš sķšur aš fara ašeins varlegar meš fjįrmuni og huga betur aš įhęttužįttum. Offramboš af PSV var nefnilega oršin tölfręšileg stašreynd og augljóst aš eitthvaš var einkennilegt eša varhugavert viš žaš aš Havila žyrfti į lįnažjónustu ķslenskra banka aš halda.


Olķuverš komiš undir rauša strikiš

Hér įšur fyrr var algengt aš žegar olķuverš féll komu Sįdarnir til hjįlpar olķuišnašinum - og drógu śr framboši sķnu til aš hķfa veršiš upp. Fyrir vikiš hefur Saudi Arabķa oft veriš kölluš sveifluframleišandi; Swing Producer.

Stundum hafa Sįdar žó ekki tališ žaš fara saman viš hagsmuni sķna aš reyna aš stżra olķuverši upp į viš meš žessum hętti. Og hafa žess ķ staš lagt meiri įherslu į aš hafa įhrif į markašshlutdeild einstakra olķuframleišslurķkja. Žannig įstand viršist einmitt vera uppi nśna. Hér veršur žó ekki fjallaš aš rįši um žessa stefnu - eša stefnubreytingu - Sįdanna. Heldur śtskżrt hversu lįgt olķuverš žarf aš fara til aš olķuframleišsla taki nęr örugglega aš dragast saman - og veršiš aš hękka..

Wood Mackenzie: Sįrsaukamörkin liggja į bilinu ca. 25-40 USD

Oil_global-liquids-supply-cost-curve-explained_Askja-Energy-Partners-jan-2016Fyrir helgina var hér į Orkublogginu lżst hvernig algengur kostnašur viš aš sękja eina olķutunnu ķ nśverandi vinnslu ķ heiminum er į bilinu 10-45 USD. Og aš mešalkostnašurinn žarna ķ allri olķuvinnslu heimsins sé rétt undir 30 USD. Sbr. grafiš hér til hlišar.

Žessar tölur mišast viš heildarkostnašinn viš olķuvinnsluna. Ž.m.t. er bęši fastur og breytilegur kostnašur og žess vegna lķka fjįrmagnskostnašur. Žessi višmišun gefur góša vķsbendingu um žaš hvort žaš borgi sig aš rįšast ķ nż olķuverkefni. Žessi kostnašur (eša višmišun) segir aftur į móti lķtiš til um žaš hversu lįgt olķuverš žarf aš fara til aš dregiš verši śr vinnslunni (ķ nśverandi olķuvinnslu). Žar er nefnilega aš flestra mati skynsamlegt aš halda vinnslunni įfram į fullum afköstum svo lengi sem olķuveršiš stendur undir kostnaši viš žaš aš dęla upp og selja olķuna. 

Oil-Production-Cash-Lifting-Cost_By-country-and-production-type-including-royalities_Citi_Wood-Mackenzie_End-of-2015M.ö.o. žį er svo til enginn olķuframleišandi viljugur til aš draga śr framleišslu nema aš olķuverš sé oršiš svo lįgt aš žaš standi ekki undir kostnašinum viš aš dęla olķunni upp śr starfandi vinnslusvęši. Žegar žaš aš sękja olķutunnuna og selja hana skapar neikvętt fjįrflęši, fara menn loks aš ķhuga aš draga śr framleišslu sinni. Ķ olķubransanum er žarna oft talaš um lifting cost eša operating cash cost; oftast stytt sem cash cost.

Fyrir um įri sķšan (ž.e. ķ įrsbyrjun 2015) taldi Wood Mackenzie aš mögulega myndi hęgja į olķuvinnslu ef veršiš fęri undir 40 USD/tunnu. Mögulega žyrfti veršiš žó aš fara nokkru nešar įšur en slķkt geršist. Og nś hefur fyrirtękiš birt nżtt og uppfęrt įlit sitt į žvķ hvar mörkin žarna liggja, ž.e. hvaš žaš kostar aš sękja olķutunnu ķ nśverandi vinnslu ķ hinum żmsu tegundum olķuvinnslu. Sbr. lķnuritiš hér aš ofan.

Žar kemur fram aš žegar olķuverš er į bilinu 35-40 USD/tunnan kunni aš borga sig aš hęgja į vinnslunni ķ kanadķska olķusandinum. Žarna reynir žó į žolinmęši fyrirtękjanna ķ hverju tilviki. Olķusandsverkefnin eru mjög umsvifamikil og meš mikinn fjįrmagnskostnaš. Žar sjį žvķ fęstir įstęšu til aš bregšast hratt viš žó svo olķuverš sé komiš aš sįrsaukamörkum.

US-Tight-Oil_Shale-Oil_North-Dakota-Drilling-3Žess vegna žarf olķuverš mögulega aš fara ennžį nešar įšur en hęgja fer į vinnslunni. Žegar olķuverš er komiš nišur ķ um 30 USD kann aš verša dregiš śr framleišslu į einhverjum djśphafssvęšunum. Žar er žó, rétt eins og ķ olķusandi, um aš ręša mikla fjįrfestingu og mikil tregša į aš draga śr framleišslu. Til aš dregiš sé śr framleišslu žarf olķuverš žvķ mögulega aš fara nógu langt nišur til aš verkefni ķ bandarķskri Tight Oil (Shale Oil) lendi ķ neikvęšu fjįrflęši. Ķ žeirri tegund olķuvinnslu er óvenju einfalt aš hęgja į framleišslunni og žess vegna er lķklegast aš žarna liggi hiš eiginlega rauša strik. Sem skv. Wood Mackezie er nįlęgt 25 USD!

Mjög mikiš olķuframboš kann aš haldast enn um sinn

Žó svo Wood Mazkenzie įliti mešaltališ į operating cash cost ķ bandarķskri Tight Oil sé nįlęgt 25 USD/tunnu, er žessi kostnašur ķ einhverjum tilvikum nokkuš hęrri. Aš auki er hvert og eitt olķuvinnslusvęši af žessu tagi fljótt aš tęmast. Og lįgt olķuverš hefur hęgt į nżjum borunum. Allt hefur žetta stušlaš aš žvķ aš nś er fariš aš draga ašeins śr olķuframleišslu ķ Bandarķkjunum. Sbr. grafiš hér aš nešan, sem er frį Bloomberg.

OPEC-versus-US-Oil-Production_Bloomberg-2010-2015Į sama tķma hefur olķuframleišsla Saudi Arabķu aukist. Žetta mętti mögulega tślka svo aš Sįdarnir séu aš vinna olķuveršstrķš gegn bandarķskri Tight Oil. Sannleikurinn er žó vafalķtiš sį aš mikiš olķuframboš Saudi Arabķu sé fyrst og fremst beint gegn Ķran.

Ķranar eru aš losna undan višskiptažvingunum, sem settar voru į vegna kjarnorkuįętlunar žeirra. Žess vegna gęti olķuframboš žašan aukist hratt. Tilhugsunin um aš missa markašshlutdeild til Ķrans er eitur ķ beinum Sįda. Žar aš auki vill Saudi Arabķa koma ķ veg fyrir aš Ķran geti notiš mikilla śtflutningstekna af olķu. Žess vegna er mögulegt aš Sįdar haldi įfram aš lįta olķu flęša yfir markašina. Žar meš kann olķuframboš įfram aš haldast óvenju mikiš nęstu misserum . Žó svo allar vangaveltur žar um séu afar óvissar - enda er jafnan śtilokaš aš spį meš vissu um žróunina į olķumörkušum!


Hrikalega lįgt olķuverš

Olķuverš hefur undanfariš veriš aš žvęlast į milli 35-40 USD/tunnu. Og fór meira aš segja undir 35 dollarana ķ vikunni. Sem er meš ólķkindum lįgt verš og hiš lęgsta sķšan 2004.

Fjįrfesting ķ olķuleit og -vinnslu dregst saman

Hér veršur ekki spįš um žaš hvernig olķuverš žróast į nęstu misserum. Enda ómögulegt aš segja. Til marks um žaš mį nefna aš ķ nżrri frétt Times spį tveir sérfręšingar hjį sama fjįrfestingabankanum olķuverši annars vegar ķ 65 USD innan 12 mįnaša og hins vegar aš veršiš muni vart fara yfir 35 USD žaš sem af er įrinu. Munurinn žarna į žessum tveimur spįdómum frį Panmure Gordon er „einungis“ rśmlega 85%!

IEA-Oil-Investment-Upstream-2015Hér ķ žessari grein veršur athyglinni beint aš žvķ hvaš žaš kostar aš vinna olķu. Žetta lįga olķuverš nśna (um 35 USD/tunnan) merkir nefnilega aš almennt séš borgar sig nś nįnast hvergi aš rįšast ķ nż olķuvinnsluverkefni - nema viš Persaflóann.

Žess vegna eru olķufélög um allan heim nś aš fresta hverju verkefninu į fętur öšru, hęgja į yfirstandandi verkefnum og fresta olķuleit. Dagskipunin er sparnašur og samdrįttur ķ fjįrfestingum - og veršur žaš enn um sinn. Enda dróst fjįrfesting ķ olķuleit og -vinnslu verulega saman į lišnu įri, sbr. grafiš hér aš ofan.

Til aš skżra betur žetta undarlega įstand er hér lķka birt graf (nęsta graf hér fyrir nešan) sem ętti aš veita lesendum athyglisverša sżn į žessa furšulegu stöšu. Žaš graf byggir į żmsum heimildum, en sś helsta er tölfręši frį norska rįšgjafafyrirtękinu Rystad Energy. Sem er meš gagnabanka um allar helstu olķulindir og olķuverkefni heimsins. Og birtir oft mjög fróšlegar upplżsingar um kostnaš ķ olķuvinnslu og żmislegt fleira tengt olķuišnašinum.

Mešalkostnašur nśverandi olķuvinnslu er nįlęgt 30 USD/tunnu

Samkvęmt Rystad er mešalkostnašur viš aš sękja eina olķutunnu ķ nśverandi vinnslu - ķ heiminum öllum - nś rétt undir 30 USD. Algengast er aš žessi kostnašur sé į bilinu 10-45 USD. Yngstu verkefnin žurfa žó sum mun meira - og sumar lindir viš Persaflóann skila olķu meš minni tilkostnaši. En almennt mį segja aš flestar nśverandi starfandi olķulindir séu į umręddu bili - og žoli žvķ mjög lįgt olķuverš.

OIL_Global-Liquids-Supply-Cost-Curve-Explained_Askja-Energy-Partners-Jan-2016

Į grafinu hér til hlišar er sżnt į hvaša bili kostnašur viš aš sękja olķu ķ jöršu almennt er. Öll olķuvinnsla heimsins ķ dag er žarna sett ķ einn kassa (lengst til vinstri į grafinu). Olķuvinnsla sem til kemur į komandi įrum og įratugum er greind eftir žvķ af hvaša tagi hśn er (kassarnir hęgra megin į grafinu).

Hver kassi sżnir annars vegar magniš sem viškomandi olķuvinnsla er įętluš aš geta skilaš (x-įsinn) og hins vegar hvaš sś vinnsla almennt kostar (y-asinn). Hafa ber ķ huga aš ķ einhverjum tilvikum veršur kostnašurinn żmist minni eša meiri en nešri og efri mörk hvers kassa gefa til kynna. En skv. Rystad į um 60% vinnslunnar aš rśmast innan vikmarkanna sem žarna eru sżnd. Til aš einfalda mįliš er svo einnig sżndur įętlašur veginn mešalkostnašur hverrar vinnslutegundar (tįknašur meš hring ķ hverjum kassa fyrir sig). Fyrir lesendur er kannski einfaldast aš taka miš af žeim mešalkostnaši.

Į grafinu, sem er birt hér aš ofan, er auk tölfręši Rystad bśiš aš bęta inn meira af upplżsingum. Sem gefur skżrari mynd af žvķ hversu hįtt olķuverš helstu olķuframleišslurķkin žurfa (m.a. Rśssland og Saudi Arabķa) til aš vinnslan skili žeim nęgum tekjum til aš reka rķkissjóš sinn hallalausan. Auk tölulegra upplżsinga um žaš hversu mikilli olķu nż vinnsla žarf aš skila į nęstu įrum, til aš višhalda naušsynlegu olķuframboši. Žaš er alveg sérstaklega įhugavert!

Nżjar olķulindir žurfa aš skila mikilli olķu į komandi įrum og žurfa hįtt olķuverš

Eins og įšur sagši, žį žola flestar nśverandi starfandi olķulindir mjög lįgt olķuverš. En hverri og einni starfandi olķulind hnignar jafnt og žétt (žvķ starfandi vinnslusvęši eru einfaldlega lķkt og veriš sé aš drekka śr tugžśsundum bolla sem hafa aš geyma olķu). Žaš er reyndar umdeilt hver mešalhnignun starfandi olķulinda er. En gróflega mį įętla aš hśn sé yfir heildina sem nemur um 2,5 - 3 milljónum tunna į dag (yfir įriš). Aš lįgmarki.

Alaska-Cook-Inlet-PlatformNśverandi vinnslusvęšum, sem er stóri kassinn lengst til vinstri į grafinu hér fyrir ofan, skilar žvķ sķfellt minni framleišslu. Og sį samdrįttur er a.m.k. į bilinu 2,5 - 3 milljón tunnur pr. dag žegar horft er nokkur įr fram ķ tķmann.

Myndin hér til hlišar er af einum tugžśsunda olķuvinnslusvęša af žessu tagi; Cook Inlet sušur af meginlandsströnd Alaska skammt vestur af Anchorage. Svęši sem gaman er aš heimsękja ķ tengslum viš beint flug Icelandair til žessa stórkostlega hluta Bandarķkjanna.

Umrędd hnignun merkir aš til aš męta henni er naušsynlegt aš sękja į nęstu įrum sem nemur um eša meira en 2,5-3 milljónir tunna af olķu į dag (aš mešaltali) ķ nżjar olķulindir. Ķ nżja vinnslu. Bara til aš višhalda nśverandi framleišslumagni. Žar aš auki fer olķuneysla heimsins sķfellt vaxandi. Žess vegna žarf nż olķuvinnslan aš skila ennžį meiri olķu en sem nemur žessari hnignun ķ nśverandi vinnslu. Ž.e. svo olķuframboš verši višunandi.

Enginn vill draga śr framleišslu sinni

Svo til öll starfandi olķuverkefni heimsins eru keyrš į hįmarksafköstum - žvķ žaš borgar sig almennt aš fį sem allra mestar tekjur af vinnslunni hverju sinni (nįnast eingöngu ķ Saudi Arabķu er unnt aš gefa ķ aš einhverju marki; „skrśfa frį krananum“). Sį olķuframleišandi er vandfundinn sem er įhugasamur um aš draga śr framleišslu sinni - žrįtt fyrir mjög lįgt olķuverš. Žess vegna getur dżfa ķ olķuverši - sem fer saman viš mikinn slaka ķ efnahagsvexti - stundum teygst furšulega lengi į langinn.

China-Economy-Slowdown-3Ein mikilvęgasta įstęša dżfunar nśna er vafalķtiš efnahagsslakinn ķ Kķna (sem sumir óttast aš sé višvarandi vandamįl). Auk mikillar aukningar į olķuframleišslu vestur ķ Bandarķkjunum.

Gallinn er sį aš nśverandi lįgt olķuverš stendur almennt ekki undir nżjum olķuverkefnum. Undantekningar žar į mį finna į einstaka svęšum viš Persaflóann. En almennt séš veršur ekki rįšist ķ nż olķuverkefni mešan veršiš er jafn lįgt og er ķ dag. Eins og sjį mį į grafinu hér aš ofan žarf olķuverš aš fara ķ um 60-80 USD/tunnu til aš slķk verkefni borgi sig.

Vegna ešlilegrar hnignunar nśverandi olķulinda veršur naušsynleg aš sękja mjög verulegt magn af olķu ķ nżjar olķulindir. Hvort sem žaš er ķ Noregshafi, Barentshafi, viš Atlantshafsströnd Kanada, ķ Kaspķahafi, ķ Karahafi noršur af Rśsslandi, ķ Bandarķkjunum (tight oil eša shale oil), ķ kanadķska tjörusandinum (oil sands), djśpt undir landgrunni Brasilķu, ķ Ķrak, ķ Ķran eša annars stašar ķ heimi hér. Žetta merkir aš nśverandi olķuverš - sem um skeiš hefur veriš um og undir 40 USD/tunnan - stenst ekki til lengdar. Žvķ svo lįgt verš mun valda žvķ aš olķa framtķšarinnar veršur ekki sótt. En žaš sem enginn veit, er hversu lengi veršiš getur haldist svona lįgt. Eša hvenęr žaš mun fara hękkandi.

Einhęf tekjulind olķuframleišslurķkja skapar vanda

Til aš flękja mįliš ennžį meira, skiptir hér lķka mįli aš mörg olķurķki žurfa helst miklu hęrra olķuverš en sem nemur framleišslukostnaši. Žvķ žau reka stóran hluta rķkisśtgjalda į olķuhagnašinum. Sbr. grafiš hér til hlišar.

Oil-Fiscal-Break-Even-2015Žar kemur t.d. fram aš bęši Rśssland og Saudi Arabķa žurfa olķuverš ķ nįgrenni viš 105 USD/tunnu til aš halda rķkissjóši sķnum hallalausum. Lęgra olķuverš merkir sem sagt óhjįkvęmilega mikinn samdrįtt rķkisśtgjalda og/eša meiri skuldsetningu rķkissjóšs.

Vegna mjög sterka fjįrfestingasjóša sinna žola sum olķurķkin žaš aš vķsu nokkuš lengi aš takast į viš lįgt olķuverš. En žarna standa rķki bęši innan og utan OPEC samt mjög misvel aš vķgi. Mikilvęgir olķuframleišendur eins og Venesśela og Nķgerķa žola t.d. illa lįgt olķuverš. Žess vegna kann aš koma aš žvķ aš ef Saudi Arabķa stendur fast į žeirri stefnu sinni aš višhalda miklu olķuframboši, muni óįnęgja magnast innan OPEC. Vandi hinna rķkjanna er sį aš žau hafa litla sem enga getu til aš draga śr olķuframleišslu sinni (ķ žvķ skyni aš minnka framboš og hękka olķuverš). Valdiš er sem sagt fyrst og fremst hjį Sįdunum og vinveittum nįgrönnum žeirra eins og Kuwait og Sameinušu arabķsku furstadęmunum (UAE). Mešan öšrum blęšir śt.

China-Economy-Slowdown-2Nišurstašan er sś, aš ef Saudi Arabķa vill įfram višhalda markašshlutdeild sinni į olķumörkušum (og/eša žrengja aš óvinum sķnum), žó svo žaš žżši veršstrķš, žį mun olķuverš įfram haldast mjög lįgt. En aš žvķ mun koma aš lįgt olķuverš mun hafa svo heftandi įhrif į olķuframleišslu aš aukiš jafnvęgi veršur milli olķuframbošs og -neyslu (eftirspurnar). Og žį mun veršiš hękka i a.m.k. 60-90 USD. En hvenęr žaš veršur? Nobody knows!


Lįnveitingar Landsbankans til Skansi Offshore?

Havila-Shipping-Share-Price_2014-2015Žaš liggja fyrir opinberar upplżsingar um lįn Ķslandsbanka til norska Havila Shipping. Sem rekur mörg žjónustuskip fyrir olķuišnašinn og hefur į sķšustu dögum rambaš į barmi gjaldžrots. Enda er įstandiš ķ žessum bransa ķ Noregi og um allan heim nś meš dapurlegasta móti.

Nżjustu fréttir herma aš lįnadrottnar Havila hafi nś veitt fyrirtękinu möguleika į andrżmi fram til 2018. Sem er kannski til marks um hversu fįrįnlegt žaš vęri ef stjórn Fįfnis Offshore, meš eitt starfandi skip og annaš ķ smķšum, myndi klśšra fyrirtękinu ķ žrot nśna. 

Annaš svona fyrirtęki er fęreyska Skansi Offshore. Samkvęmt įbendingum, sem Orkubloggiš hefur fengiš, žį į Landsbankinn töluveršra hagsmuna aš gęta vegna lįnveitinga til Skansi.

Skansi-Offshore-logoUm žetta hefur žó reynst torvelt aš fį skżrar upplżsingar. Ef einhverjir lesendur Orkubloggsins vita meira um žessar lįnveitingar (eša skuldabréfakaup) Landsbankans vegna Skansi, vęri forvitnilegt aš fį upplżsingar žar um. Sjį mį uppl. um sķma og netfang Orkubloggsins hér.


Bankamenn ķ hlutverki Fįfnisbana?

Ķslenskir lķfeyrissjóšir eru mešal stęrstu fjįrfestanna ķ Fįfni Offshore. Sem er ķslenskt fyrirtęki sem į žjónustuskipiš Polarsyssel. Žetta mikla skip er s.k. Platform Supply Vessel (PSV) og er sérhannaš til aš žjónusta olķuborpalla į Noršurslóšum. En er nś ķ žjónustu fyrir Sżslumannsembęttiš į Svalbarša.

Nżveriš hafši DV samband viš Orkubloggarann, žar sem m.a. var spurt śt ķ stöšu Fįfnis (sbr. žessi frétt). Ķ framhaldi af žvķ tók ég mig til og skošaši betur žaš sem er aš gerast hjį Fįfni - og kom žį żmislegt athyglisvert ķ ljós.

Hér veršur sjónum beint aš žvķ sérkennilega įstandi sem nś er uppi hjį žessu unga fyrirtęki; Fįfni Offshore. Įstandinu mį ķ hnotskurn lżsa žannig aš meš óskynsamlegum eša kęruleysislegum ašgeršum stjórnar fyrirtękisins sé mikilvęgum višskiptasamningi žess nś stefnt ķ hęttu. Afleišingin gęti oršiš sś aš fótunum yrši kippt undan rekstrargrundvelli félagsins. Žį myndu hluthafarnir einfaldlega tapa mestu af fjįrfestingu sinni, en žar eru ķslenskir lķfeyrissjóšir meš mest undir. Žaš er žvķ afar mikilvęgt af stjórn fyrirtękisins įtti sig į stöšu mįla og einbeiti sér aš žvķ aš koma žarna ķ veg fyrir bruna į veršmętum.

Einkennileg feimni um hluthafahópinn

Žarna er um mikla fjįrhagslega hagsmuni aš ręša. Af fréttum mį rįša aš heildareign lķfeyrissjóšanna ķ Fįfni Offshore nemi um helmingi hlutafjįr. Og aš fjįrfesting žeirra sé nįlęgt 2.000 milljónum króna (ž.e. hlutafjįrframlag lķfeyrissjóšanna eingöngu). Auk hlutafjįrins er fyrirtękiš fjįrmagnaš meš stórum bankalįnum.

Svalbard-Longyearbyen-harbourŽegar Orkubloggarinn grennslašist fyrir um nįnari upplżsingar og sundurlišun į eign lķfeyrissjóšanna ķ fyrirtękinu, fékk hann reyndar žau svör aš žaš vęri trśnašarmįl. Žaš eitt og sér aš svona fjįrfestingar lķfeyrissjóša séu trśnašarmįl - eša öllu heldur leyndarmįl - er reyndar nokkuš sérkennilegt.

Öllu alvarlegra er žó aš lķfeyrissjóširnir - eša réttara sagt stjórn Fįfnis sem hlżtur aš starfa m.a. ķ umboši lķfeyrissjóšanna - viršist į góšri leiš meš aš klśšra fjįrfestingunni. Žvķ mikiš uppnįm er nś ķ Fįfni Offshore. Og ekki veršur betur séš en aš talsverš hętta sé į aš félagiš kunni aš missa af mikilvęgum samningi viš sżslumanninn į Svalbarša. Ef žaš gerist er hętt viš aš félagiš lendi brįtt ķ greišslužroti og/eša aš stęrsti lįnveitandi žess muni gjaldfella milljaršalįn sitt og miklir fjįrmunir tapist.

Afar mikilvęgur samningur viš sżslumanninn į Svalbarša

Hiš glęsilega skip Fįfnis Offshore, Polarsyssel, er sérhannaš til aš žjónusta olķuišnaš į Noršurslóšum. Skipinu var žó strax rįšstafaš til annarra verkefna. Geršur var samningur viš Sżslumannsembęttiš į Svalbarša og er skipiš žar ķ vinnu ķ sex mįnuši į įri. Samningurinn sį er til sex įra frį og meš 2014, meš mögulegri framlengingu ķ allt aš fjögur įr ķ višbót (tvisvar sinnum tvö įr). Sem sagt allt fram į 2024.

Polarsyssel-helicopter-fafnir-offshoreŽessi samningur viš sżslumanninn į Svalbarša reyndist mikill happafengur fyrir Fįfni Offshore. Žvķ um sama leiti og skipiš var sjósett fyrir rśmu įri sķšan, hrundi olķuverš. Og žjónustuskip af žessu tagi uršu hvert af öšru verkefnalaus. Hér į Orkublogginu var einmitt fjallaš um Fįfni og Polarsyssel fyrir nįnast sléttu įri. Žar sagši m.a. eftirfarandi:

Samkvęmt nżlegu įliti rįšgjafafyrirtękisins IHS er bśist viš umtalsveršu offramboši af žjónustuskipum af žessu tagi į nęstu įrum. IHS segir aš eftir nokkurra įra tķmabil žar sem gott jafnvęgi var ķ framboši og eftirspurn, bendi pantanir og staša hjį skipasmķšastöšvum nśna til žess aš mjög fjölgi ķ PSV-skipaflotanum į nęstu įrum. Og žaš mun hrašar en nemi aukningu ķ eftirspurn eftir žjónustu skipanna. Žetta gęti veriš įhyggjuefni fyrir Fįfni Offshore, sem er jś aš byrja ķ bransanum. Hér mį lķka hafa ķ huga aš hratt lękkandi olķuverš sķšustu mįnuši hefur dregiš verulega śr eftirspurn eftir žjónustu svona skipa.

Višbótarsamningurinn gęti bjargaš fyrirtękinu

Žessar įhyggjur Orkubloggarans sķšla įrs 2014 reyndust sannarlega į rökum reistar. Auk mikils frambošs af žessum skipum, hefur olķuveršlękkunin oršiš mjög djśp og olķufyrirtęki snarlega dregiš śr verkefnum sķnum; ž.į m. verkefnum į landgrunninu. Saman skapar žetta hrikalegan vanda fyrir flest žau fyrirtęki sem gera śt žjónustuskip af žessu tagi. Eftirspurn eftir žjónustu žeirra hefur snarminnkaš og stór hluti žessara skipa eru nś verkefnalaus og liggja bundin viš bryggju. Og alls ekki bjart framundan ķ žessum bransa nęstu misserin.

Svalbard-Arctic-mapŽaš var žvķ augljóslega mikil gęfa fyrir Fįfni Offshore aš hafa nįš aš landa įšurnefndum langtķmasamningi viš sżslumanninn į Svalbarša. Žaš mį įn efa fyrst og fremst žakka frumkvöšlinum aš baki fyrirtękinu, Steingrķmi Erlingssyni. Sem tókst aš nį žeim samningi žrįtt fyrir mikla žekkingu Noršmanna sjįlfra į žessari žjónustu og fjölmörg norsk fyrirtęki sem hana bjóša. Žaš aš Ķslendingur skuli hafa nįš žessum samningi į Svalbarša mį reyndar teljast višskiptalegt afrek.

Sennilega og reyndar örugglega er žó slķk sex mįnaša įrleg vinna fyrir sżslumannsembęttiš žar ķ noršri ekki nóg til aš tryggja jįkvęšan rekstur Polarsyssel. Žess vegna hefur samdrįtturinn į hinum almenna markaši meš svona skip (ž.e. spot-markaši PSV) örugglega skapaš Fįfni mikinn vanda. Ž.e. veriš mjög erfitt aš finna skipinu verkefni hinn helming įrsins sem žaš er ekki ķ žjónustunni į Svalbarša.

Žaš hljóta žvķ aš hafa veriš sannkölluš glešitķšindi fyrir hluthafa fyrirtękisins, ž.į m. ķslensku lķfeyrissjóšina sem žarna eiga mjög stóran hlut, žegar framkvęmdastjóri Fįfnis landaši nżjum samningi viš sżslumanninn į Svalbarša nś ķ haust sem leiš (2015). Skv. fréttum felur sį samningur žaš ķ sér, aš héšan ķ frį, ž.e. frį og meš 2016, veršur Polarsyssel ķ verkefnum žarna ķ noršri ķ 9 mįnuši į įri (ķ staš 6 mįnaša). Žar meš eru góšar horfur į žvķ aš rekstur Polarsyssel sé aš komast ķ var, į žessum miklu óvešurstķmum ķ bransanum. M.ö.o. žį er žessi nżi samningur félaginu bersżnilega afar mikilvęgur į žessum erfišu tķmum.

Stofnandi fyrirtękisins lykilmašur en vissulega umdeildur

Samkvęmt heimildum Orkubloggarans śr norsku stjórnsżslunni er žessi nżi samningur žó ekki alveg skotheldur ennžį. Žvķ žó svo kvešiš hafi veriš į um fjįrframlag til sżslumannsembęttisins į Svalbarša ķ norska fjįrlagafrumvarpinu, vegna 9 mįnaša leigu, viršist nś raunveruleg hętta į žvķ aš samningurinn falli nišur. Vegna hinnar óvęntu nżlegu įkvöršunar stjórnar Fįfnis aš segja framkvęmdastjóranum, Steingrķmi Erlingssyni, fyrirvaralaust upp störfum og skilja fyrirtękiš eftir įn hęfs leištoga og meš afar óljós markmiš um framtķšina. 

Samkvęmt upplżsingum śr norsku stjórnsżslunni er nokkuš skżrt skilyrši eša fyrirvari ķ samningi Fįfnis viš sżslumanninn į Svalbarša, sem veldur žvķ aš umrędd uppsögn og órói ķ yfirstjórn Fįfnis heimili sżslumanninum aš rifta samningnum. Ef honum sżnist svo. Og į žvķ viršist raunveruleg hętta.

Steingrimur-Erlingsson_Fafnir-OffshoreSamkvęmt heimildum Orkubloggarans er mikill persónulegur velvilji ķ garš Steingrķms hjį Noršmönnunum sem žekkja til Polarsyssel. Og aš įnęgja hafi veriš į Svalbarša meš samstarfiš viš hann - og žar hafi uppsögnin bęši veriš óvęnt og vakiš undrun.

Ešlilega tjįir žó sżslumašurinn į Svalbarša sig ekki um žetta opinberlega, enda um aš ręša innanhśsmįl hjį Fįfni. En žaš sem er alvarlegt ķ mįlinu er sem sagt žaš aš nś eru skyndilega komnar upp ašstęšur sem valda žvķ aš mögulegt er aš sżslumašurinn į Svalbarša muni nżta samningsbundna heimild sķna til aš rifta samningnum viš Fįfni Offshore. Og/eša jafnvel yfirtaka rekstur Polarsyssel ķ samstarfi viš stęrsta kröfuhafann, sem er norsk lįnastofnun ķ eigu norska rķkisins (Eksportkreditt Norge).

Rekstur į svona skipi sem Polarsyssel er, er vel aš merkja ansiš flókinn. Og ekki į fęri annarra en žaulvanra manna ķ śtgerš, meš góša žekkingu og skilning į landfręšilegum og félagslegum ašstęšum į Noršurhjara, aš geta leyst śr žeim margvķslegu óvęntu vandamįlum sem upp geta komiš ķ rekstri svona skips žarna lengst ķ noršri. Meš uppsögn framkvęmdastjórans viršist afar sennilegt aš ekki sé lengur naušsynleg séržekking innan Fįfnis Offshore til aš geta rekiš skipiš snuršulaust.

Fafnir-Offshore_Polaryssel-in-SvalbardTitringurinn hjį félaginu nśna hefur žvķ gert żmsa ķ norska stjórnkerfinu bęši undrandi og nokkuš órólega. Og žaš er athyglisvert aš skv. heimasķšu Fįfnis er ekki aš sjį aš nżr framkvęmdastjóri sé žar kominn til starfa.

Tekiš skal fram aš Orkubloggarinn žekkir vel til žess aš Steingrķmur Erlingsson er umdeildur mašur og ekki öllum sem žykir hann lipur ķ samskiptum. En žaš kemur mjög į óvart og er eiginlega meš ólķkindum aš hann skuli hafa veriš rekinn frį Fįfni nśna - į žessum viškvęma tķmapunkti - og žaš meira aš segja įn žess aš nżr og hęfur mašur kęmi ķ hans staš hjį fyrirtękinu. Žarna hlżtur lķka aš skipta miklu aš meš žvķ aš segja framkvęmdastjóranum upp störfum er hętt viš aš trśnašarsamband Fįfnis viš sżslumanninn į Svalbarša hafi rofnaš - og nżja samningnum viš sżslumanninn žar meš mögulega stefnt ķ uppnįm. Žessi staša mun varla hjįlpa fyrirtękinu ķ žeim ólgusjó sem žaš nś er statt ķ.

Nżja samningnum stefnt ķ voša

Žaš žarf aušvitaš ekki aš vera aš uppsögn framkvęmdastjórans žarna sé eitthvert ašalatriši. Kannski kemur žarna mašur ķ manns staš. En žaš getur varla veriš traustvekjandi fyrir t.a.m. stęrstu eigendurna ķ Fįfni (ž.e. lķfeyrissjóšina), né fyrir hinn mikilvęga višskiptavin (sżslumanninn į Svalbarša), aš žarna skuli ekki nżr og hęfur stjórnandi hafa veriš strax til taks žegar framkvęmdastjóranum var sagt upp störfum. Og ef til žess kęmi aš sżslumašur rifti samningnum viš Fįfni nśna, vegna vandręšanna ķ yfirstjórn fyrirtękisins, myndi žaš sennilega leiša til žess aš Fįfnir Offshore fęri ķ gjaldžrot. Meš hlišsjón af žessari įhęttu, žį lķtur brottrekstur framkvęmdastjórans śt sem hreinn og klįr afleikur hjį stjórninni. A.m.k. er afar erfitt aš sjį aš félagiš standi betur eša sterkara aš vķgi eftir žann gjörning!

Polarsyssel-in-SeasEf til žess kemur aš sżslumašurinn į Svalbarša rifti samningnum myndi žó slķk ašgerš varla eiga sér staš nema ķ einhvers konar samrįši viš stęrsta lįnveitandann (kröfuhafann). Sem er įšurnefnt Eksportkreditt.

Hagsmunir žessa stęrsta lįnveitanda fyrirtękisins eru sennilega žokkalega tryggir - vegna fyrsta vešréttar ķ Polarsyssel. Vegna veršfalls į žessum markaši er aš vķsu hętt viš aš Eksportkreditt myndi žarna tapa einhverjum fjįrmunum. En tapiš yrši žó fyrst og fremst hjį sjįlfum hluthöfunum. Og žar myndu lķfeyrissjóširnir ķslensku verša fyrir stęrsta högginu. Žaš hlżtur žvķ aš skipta žį algeru höfušmįli aš žarna verši foršast aš brenna veršmęti og reynt aš tryggja sem farsęlasta nišurstöšu.

Aš auki er svo hętt viš miklu tapi hjį žeim ķslenska banka sem tók žįtt ķ fjįrmögnuninni. Fyrir Ķslandsbanka hlżtur žvķ einnig aš skipta miklu aš vandaš sé til verka og aš foršast verši aš veršmęti fari žarna forgöršum. Taka mį fram aš fjįrmögnunin į Polarsyssel fól ķ sér fyrsta sambankalįn ķslenskra banka meš Eksportkreditt eftir hrun. Žaš vęru varla mešmęli meš nżja endurreista ķslenska bankakerfinu ef žarna tekst illa til.

Lķfeyrissjóšir meš Svarta-Pétur

Žetta er allt hiš undarlegasta mįl. Samkvęmt fjölmišlum į įšurnefndur Steingrķmur um fimmtungshlut ķ fyrirtękinu. Og skv. heimildum Orkubloggarans eiga lķfeyrissjóširnir mjög stóran hlut ķ fyrirtękinu. Žaš er žó reyndar ekki alveg svona einfalt - žvķ eignarhlutir lķfeyrissjóšanna ķ Fįfni eru ķ gegnum tvo sjóši sem starfręktir eru af fyrirtękjum ķ eigu Ķslandsbanka og Landsbankans. Fyrir vikiš er valdiš ķ stjórn Fįfnis Offshore ekki hjį lķfeyrissjóšunum (sem žó samanlagt eiga žar jafnvel meirihluta). Heldur ķ höndum umręddra sjóša, sem eru ķ umsjį Landsbréfa (hjį Landsbankanum) og Ķslandssjóša (hjį Ķslandsbanka). Žessir sjóšir eru annars vegar Akur og hins vegar Horn II.

Polarsyssel-SvalbardEkkert hefur komiš fram opinberlega um įstęšur uppsagnar framkvęmdastjóra Fįfnis. En hvaš svo sem olli žeirri uppsögn, žį hlżtur nśna aš skipta mestu aš meš višbótarsamningnum viš Sżslumannsembęttiš į Svalbarša er rekstur Polarsyssel į réttri leiš. Og žvķ mį segja aš félagiš standi bęrilega mišaš viš markašsašstęšur. Og algert lykilatriši aš stefna umręddum samningi ekki ķ hęttu.

Aušvitaš skiptir žarna lķka mįli aš Fįfnir Offshore žarf einnig aš takast į viš žaš aš senn fęr fyrirtękiš ķ hendur annaš skip. Žar er um aš ręša Fįfnir Viking, sem nś er ķ smķšum og stóš til aš yrši afhent nś į įrinu 2016. Samkvęmt fréttum hefur nś veriš samiš um seinkun į afhendingu skipsins sem veršur 2017. Žess vegna er varla oršiš tķmabęrt aš örvęnta žó verkefnastašan žess skips sé sennilega ennžį óskrifaš blaš. En gallinn er kannski sį aš bęši Akur og Horn II eru hugsašir sem skammtķmasjóšir (lķftķmi sjóšanna er einungis įętlašur fįein įr og žį į žeim aš vera slitiš). Žess vegna gera žessir sjóšir rķka kröfu um snögga įvöxtun og eru ešli mįlsins samkvęmt varla mjög žolinmóšir fjįrfestar. Žaš er žvķ hętt viš langtķmahugsun endurspeglist lķtt ķ stjórn Fįfnis Offshore.

Svo viršist sem stjórn fyrirtękisins, žar sem bankamenn rįša meirihlutanum ķ umboši lķfeyrissjóšanna, sé žarna į nokkuš žokukenndri siglingu. Auk žess sem nżr samningur viš sżslumanninn į Svalbarša viršist geta komist ķ uppnįm, hefur Orkubloggarinn fengiš žęr upplżsingar frį Danmörku aš stjórn Fįfnis hafi nżveriš hafnaš tilboši um žįtttöku fyrirtękis žašan i kaupunum į Fįfni Viking. Allt viršist žetta markaš af nokkru kęruleysi innan stjórnarinnar. Og viš žessar ašstęšur minnir įhrifaleysi stęrstu eigendanna (lķfeyrissjóšanna) óneitanlega į žaš žegar setiš er uppi meš Svarta-Pétur.

Dęmigeršur umbošsvandi?

Aš mati Orkubloggarans vęri skynsamlegast fyrir Fįfni Offshore aš leggja nś höfušįherslu į aš rękta samband sitt viš stęrsta višskiptavininn - sem er sżslumašurinn į Svalbarša. Žar er um aš ręša afar traustan greišanda (aš baki honum stendur sjįlfur norski rķkissjóšurinn). Gott samband žarna į milli er žar aš auki lķklegt til aš višhalda trausti gagnvart stęrsta kröfuhafanum, sem einnig er ķ eigu norska rķkisins (Eksportkreditt). Stjórn Fįfnis eša a.m.k. meirihluti hennar viršist aftur į móti vera meš annaš ķ huga. Og viršist heldur ekki mjög įhugasöm um aš ręša viš mögulega samstarfsašila sem takmarkaš geta įhęttu fyrirtękisins. Žetta er bęši merki um skort į varśš og skynsamlegri langtķmahugsun.

Polarsyssel-in-SvalbardKannski er žetta mįl įgętis dęmi um žaš hvernig fariš getur žegar klippt er į sambandiš milli stęrstu fjįrfestanna og sjįlfs fyrirtękisins. Žaš getur varla veriš skynsamlegt fyrir lķfeyrissjóši aš vera svo stórir eigendur ķ fyrirtęki įn žess aš vera žar meš sķna eigin fulltrśa ķ stjórn. Žó svo skiljanlegt sé aš lķfeyrissjóšir treysti fįrfestingasjóšum fyrir hluta af fjįrmagni sķnu, žį verša lķfeyrissjóširnir aš gęta sķn og fara mjög varlega ķ žetta fjįrfestingaform. En žaš er kannski annar handleggur.

Orkubloggarinn ętlar engu aš spį um žaš hvernig žessu mįli lyktar. En hvaš stjórn Fįfnis er nś aš hugsa sér meš Polarsyssel er rįšgįta. Hin óvęnta og kęruleysislega atburšarįs upp į sķškastiš bendir óneitanlega til žess aš stjórnin sé ekki aš skilja mįliš rétt og kunni aš hafa skapaš félaginu ennžį meiri gjaldžrotahęttu. Hvernig śr žessu spilast skżrist vęntanlega į nęstu vikum. Vonandi finnst žarna farsęl lausn - og vonandi er žessi stóra tķmamótafjįrfesting lķfeyrissjóšanna ķ rekstri erlendis nś eftir hruniš ekki ķ voša.


Endurnżjanleg orka blómstrar vestra

Nokkuš óvęntur atburšur varš vestur ķ Washington DC nś ķ desember sem leiš.

US-Renewable-Incentives-Bloomberg_Dec-2015Meš lįgu olķu- og gasverši žótti mörgum sem ekki vęri tilefni til mikillar bjartsżni um vaxandi fjįrfestingu ķ endurnżjanlegri orku žarna vestra. En svo geršast žaš nokkuš óvęnt nś ķ įrslok, aš Bandarķkjažing samžykkti lög sem tryggja endurnżjanlegri orkuframleišslu mikinn stušning og nišurgreišslur. Ķ tilviki sólar- og vndorku nęr žessi stušningur til nęstu fimm įra. Fyrir vikiš ruku hlutabréf ķ slikum fyrirtękjum upp - og endurnżjanlegi orkugerinn brosti breitt śt ķ bęši.

US-Solar-Incentives-Bloomberg_Dec-2015-1Stęrstu sigurvegararnir žarna eru vindorkuišnašurinn og sólarorkugeirinn. Ķ hnotskurn žį tryggir žessi stušningur bandarķskra stjórnvalda žaš, aš į nęstu įrum verši sett upp um 20 žśsund MW ķ sólarorku og um 15 žśsund MW ķ vindorku.

Samanlegt mun žessi fjįrfesting nema rśmum 70 milljöršum USD. Žessi fjįrhęš skiptist nįlgt žvķ til helminga milli sólarorku og vindorku. Sjįlfur rķkisstušningurinn nemur žarna samtals um 25 milljöršum USD!

US-Wind-Incentives-Bloomberg_Dec-2015Žessi merku tķšndi sżna žaš og sanna aš meira aš segja repśblķkanarnir žarna vestra er fylgjandi uppbyggingu į endurnżjanlegri orkuframleišslu. Og žetta minnir okkur lķka į žaš hvernig žaš aš selja gręna og stżranlega ķslenska raforku į botnverši til stórišju er stefna sem nś tilheyrir forķšinni. Mikilvęgt er aš įriš 2016 marki žau tķmamót aš Ķsland geti ķ stórauknum męli nżtt sér žorsta veraldarinnar eftir meiri endurnżjanlegri orku.

Žar er stęrsta tękifęriš vafalķtiš raforkusala um sęstreng. Žaš gęti rįšist strax į žessu įri hvort sś hugmynd er raunhęf og įbatasöm. Žaš er žvķ mjög athyglisvert orkuįr framundan. Glešilegt nżtt įr!


Olķuišnašur og ógnarstjórn bęši ķ vanda

Oil-Price_2006-2015Olķuverš hefur nś falliš nišur fyrir žaš sem var 2009. Og žarf aš fara allt aftur til 2004 til aš finna eins lįgt olķuverš og nś.

Įstęša žessarar miklu lękkunar er sś aš undanfariš hefur olķuframboš aukist hrašar en notkunin. Žetta sést glöggt į grafinu hér nęst fyrir nešan. Žar er įberandi hversu framleišslan hefur rokiš fram śr notkuninni sķšustu tvö įrin eša svo.

Žetta mį kalla offramboš, en er allt eins til marks um aš olķunotkun hafi aukist hęgar en vęnta mįtti mišaš viš žróunina įrin į undan. En nįkvęmlega af hverju žetta misręmi milli frambošs og notkunar (eftirspurnar) er til komiš veršur seint skżrt af mikilli nįkvęmni.

Oil-World-Supply-Demand_2013-2015Af hverju eykst notkunin og žar meš eftirspurnin ekki hrašar en raun ber vitni? Var olķuverš oršiš of hįtt fyrir marga neytendur? Ętti lįgt olķuverš allt žetta įr ekki aš vinna gegn slķkri žróun, ž.e. leiša til žess aš notkunin vaxi hratt į nż, nś žegar veršiš hefur lękkaš mikiš? Af hverju hefur žaš ekki gerst?

Er hęgur vöxtur ķ olķunotkun kannski aš verulegu leiti vegna breytts neyslumynsturs į Vesturlöndum, žar sem yngra fólk er etv. sķšur spennt fyrir śthverfalķfi en var? Eša er meginskżring žess hversu olķuneysla eykst nś hęgt kannski sś aš kķnverska efnahagsundriš hefur snarhęgt į sér? Er kannski um žaš bil aš renna upp sį svakalegi vendipunktur sem nefndur hefur veriš peak-demand? Žegar heimurinn hefur nįš hįmarksnotkun sinni ķ olķu!

Oil-Production-US-and-Saudi-Arabia_2000-2014-plus-2015-forecastŽannig mį spyrja įfram. Tekiš skal fram aš žaš eru, aš mati Orkubloggarans, mörg įr ķ aš peak-demand verši nįš. Jafnvel įratugir. Hvenęr žaš gerist mun rįšast af žróun olķuveršs og kaupmįttar.

Sennilegasta svariš eša skżringin į litlum vexti ķ olķunotkun undanfariš, er aš efnahagsslaki vķša um heim haldi aftur af neytendum. Og žarna viršist sem Kķna og Evrópa séu helsta orsök vandręšanna. Ķ reynd er žó sennilega um aš ręša miklu flóknara samspil. Žó svo sumir vilji afgreiša žetta meš žeirri einföldu skżringu aš žetta snśist allt um mikla aukningu ķ olķuframleišslu ķ Bandarķkjunum; framleišslu į s.k. tight oil (stundum nefnd shale oil). Sbr. grafiš hér til hlišar.

Lįgt olķuverš er nś fariš aš žrengja aš mörgum fyrirtękjum ķ olķubransanum. Hagnašur fyrirtękjanna snarminnkar frį žvķ sem var, skuldabréf śtgefin af fyrirtękjum ķ bransanum falla ķ verši og žau allra skuldugustu gętu lent ķ verulegum vandręšum.

Žetta lįga olķuverš (nś um 37 USD/tunnan) er ekki ennžį fariš aš valda žvķ aš olķuvinnsla vķša um heim sé rekin meš tapi. Aftur į móti veldur lįga veršiš žvķ aš fjįrfesting ķ nżjum verkefnum dregst nś hratt saman. Afleišingin gęti oršuš sś, aš žegar efnahagslķfiš tekur loks betur viš sér muni verša umframeftirspurn eftir olķu. Og veršiš hękki žį nokkuš hratt.

Oil-Production-Current-Break-Even-Price_Rystad-Energy-2015-1Žaš er įhugavert aš skoša hvar žaš er helst sem nśverandi olķuvinnsla er rekin meš tapi žessa dagana. Grafiš hér til hlišar, sem er frį Rystad Energy, sżnir mešalverš sem nśverandi olķuvinnsla žarf į einstökum svęšum (til aš nį break-even).

Tekiš skal fram aš skv. Rystad er mešalkostnašur ķ olķuvinnslu heimsins ķ dag um 29 USD/tunnu. Mešalkostnašurinn er mjög lķtill ķ löndum eins og Saudi Arabķu og Kuwait, en er hvaš hęstur ķ hluta Noršursjįvar, utan viš strönd Brasilķu og aš sjįlfsögšu ķ kanadķska olķusandinum. En žaš er athyglisvert aš skv. Rystad er nśverandi olķuverš oršiš mjög nįlęgt mešalkostnašarverši ķ olķuvinnslunni ķ Bandarķkjunum (og einnig ķ Noregi), sbr. grafiš. Žar meš eru oršnar ansiš miklar lķkur į aš žung högg lendi brįtt į mörgum bandarķsku olķufyrirtękjunum - einkum žeim sem smęrri eru ķ dżru tight oil vinnslunni. Eins og fjallaš var um ķ grein ķ Economist fyrir um hįlfu įri sķšan (sjį einnig žessa umfjöllun ķ Silfri Egils į Eyjunni).

Cartoon-Economist-Shale-Oil_Saudi-Arabia-Sheiks_Dec-2014Ķ tilefni af žessu getur lķka veriš forvitnilegt fyrir lesendur aš rifja upp grein Economist frį žvķ fyrir um įri. Žar sem fjallaš var um markašsslag Saudi Araba viš bandarķska tight oil framleišendur. Žessi barįtta viršist svo sannarlega vera ķ algleymingi nś um stundir, žegar olķuverš er oršiš svo lįgt aš žaš stendur ekki undir kostnaši viš aš bora nżja brunna eftir tight oil. En um leiš blęšir rķkissjóši Saudi Arabķu. Žar gętu nżjustu ašhaldsašgeršir valdiš óróleika innanlands - sem er skelfileg tilhugsun fyrr konungsęttina sem žar ręšur öllu.

Žaš veršur žvķ afar fróšlegt aš fylgjast meš žessu furšurķki į komandi įri; 2016. En svona ķ tilefni įramótanna er višeigandi aš kasta fram léttu „vešmįli“. Žvķ žegar svona veršstrķš geysar milli Sįdanna og bandarķsku olķuframleišendanna, hikar Orkubloggarinn ekki viš aš vešja į aš Sįdarnir fari meš sigur af hólmi. Ķ slķku vešmįli į žó enginn aš hętta fjįrmunum annarra - heldur ašeins sķnum eigin.


Gróšurhśsaįhrifin og efahyggjan

Er sammįla žeim sem vilja sporna gegn losun CO2 og annarra gróšurhśsalofttegunda, žó ekki sé nema til aš minnka mengun og bęta umhverfiš. Er tortrygginn į spįdóma um stórfelldar vešurfarsbreytingar, en įlķt engu aš sķšur aš Al Gore sé vel kominn aš frišarveršlaunum Nóbels, enda er mįlflutningur hans til žess fallin aš draga śr mengun og bęta lķfskjör.

FCCC-Paris-Agreement-Situation-Explained-1Žannig skrifaši Orkubloggarinn žegar Orkubloggiš hóf göngu sķna - fyrir tępum įtta įrum. Sem sagt efašist um eša tortryggši žaš aš losun gróšurhśsalofttegunda valdi stórfelldum vešurfarsbreytingum. Į žessum u.ž.b. įtta įrum viršist mannkyniš almennt žó hafa oršiš sķfellt sannfęršara um aš skżr orsakatengsl séu žarna į milli.

Og žaš er sannarlega stašreynd aš magn gróšurhśsalofttegunda (a.m.k. magn koltvķokķšs) ķ andrśmsloftinu hefur veriš aš aukast (sbr. efsta grafiš). Og vissulega er lķklegt aš meginorsök žess sé mikill kolvetnisbruni (olķa, gas og kol). Og žaš er lķka stašreynd aš hitastig hefur veriš aš hękka. Ž.e. mešalhiti į jöršinni (sbr. grafiš nęst hér aš nešan, sem er frį NASA).

World-Temperature-Average_NASA_1880-2014Hvort žetta sannar aš orsakasamband sé milli kolvetnisbrunans og hękkandi htastigs, veršur sjįlfsagt alltaf umdeilanlegt. En nišurstašan hjį hverjum skynsömum manni hlżtur aš vera sś aš žaš er a.m.k. mögulegt aš žarna sé beint orsakasamband. Ž.e. aš kolvetnisbruninn sé žarna įhrifarķkur orsakavaldur. Og žess vegna óšs manns ęši aš reyna ekki aš takmarka kolvetnisbrunann. Annaš vęri gįleysi - eša a.m.k. fįrįnlegt kęruleysi eša tómlęti gagnvart börnum okkar og kynslóšum framtķšainnar. Žess vegna er ķ reynd įhyggjuefni hversu skammt var gengiš į Parķsarrįšstefnunni ķ aš koma į bindandi žjóšréttarlegum takmörkunum į losunina.

FCCC-Paris-Agreement-Situation-Explained-2Eflaust mętti nefna mörg dęmi um žį hęttu eša ógnir sem hękkandi hiti og loftslagsbreytingar hér į jörš geta valdiš. Ķslendingar eru žó kannski kęrulausari gagnvart žessu en flestir ašrir. Žvķ skv. sumum spįm er Ķsland eitt fįrra landa sem kann aš žróast til betri vegar meš hękkandi hitastigi.

Einkennilegast er žó aš ķslensk stjórnvöld skuli ekki leggja meiri įherslu į augljósasta kostinn fyrir Ķsland ķ žvķ skyni aš takmarka losun gróšurhśsalofttegunda OG um leiš verša sjįlfbęrari meš orku. Žetta er sįraeinfalt: Hér ętti aš leggja miklu meiri įherslu į aš auka hlutfall rafbķla.

Tesla-in-snowĶsland meš alla sķna gręnu orku er vafalķtiš, įsamt Noregi, įkjósanlegasta land heimsins fyrir rafbķlavęšingu. Viš eigum jś stęrsta Teslarafgeymi heimsins! Žetta er svo augljóst aš žaš žarf ekki einu sinni aš velta vöngum um žetta. Ķmyndiš ykkur lķka massķva og jįkvęša fjölmišlaumfjöllunina um Ķsland erlendis - sem yrši ķ kjölfar žess ef stjórnvöld hér myndu įkveša aš fella nišur öll innflutningsgjöld og alla skatta į rafbķla. Og t.d. aš auki veita eigendum rafbķla įkvešinn įrlegan kvóta af raforku į stórišjuverši. Tesla... here I come!


Kolanotkun vaxandi eša į undanhaldi?

US-EIA_Electricity-Generation-Development-2015Notkun kola hefur aukist mjög hratt ķ heiminum į lišnum įrum. Įstęšan er fyrst og fremst geysilegur efnahagsvöxtur Kķna, žar sem kolaorka hefur veriš mikilvęgasti orkugjafinn. Į sama tķma hefur dregiš śr kolanotkun ķ öšrum heimshlutum, einkum ķ mörgum vestręnum löndum.

Žannig hefur oršiš dramatķskur samdrįttur į kolanotkun vestur ķ Bandarķkjunum (sbr. grafiš hér til hlišar). Sį samdrįttur stafar fyrst og fremst af mjög lįgu verši žar vestra į jaršgasi (sem žess vegna er ódżrari orkugjafi til raforkuframleišslu). Auk žess sem mengunarvarnarreglur gera raforkuframleišslu meš kolum sķšur samkeppnishęfa en var.

Coal-World-Production-and-Consumption_1989-2015Fyrir vikiš eru nś ekki byggš nein nż kolaorkuver ķ Bandarķkjunum. Žar fjįrfesta orkufyrirtęki fyrst og fremst ķ gasorkuverum annars vegar og endurnżjanlegri orku hins vegar. Ķ sķšarnefnda geiranum er mestur kraftur ķ byggingu vindorkuvera.

Einhver mikilvęgasta spurningin ķ raforkugeiranum ķ dag er hvort heimurinn sé aš nį hįmarksnotkun ķ kolum (peak-coal). Fyrir einungis örfįum įrum sķšan var almennt tališ langt ķ aš svo fęri. En efnahagsslakinn ķ Kķna hefur valdiš žvķ aš mögulegt viršist aš peak-coal kunni aš vera innan seilingar - eša jafnvel upp runnin.

Žar skiptir mestu hvort notkun kola til raforkuframleišslu ķ Kķna sé hętt aš aukast - og hversu mikill vöxtur verši ķ kolanotkun į Indlandi į nęstu įrum.

China-Coal_Consensus-We-Havent-Seen-Peak-Coal-Use-in-China-2015Um žetta allt eru reyndar afar skiptar skošanir. Mešan sumir segja Kķna hafa nįš peak-coal eru ašrir į žvķ aš svo sé alls ekki. Og aš svo geti fariš aš kolanotkun ķ Kķna muni į nęstu tveimur til žremur įratugum aukast grķšarlega. Žarna er žvķ ķ reynd uppi alger óvissa - en engu aš sķšur gaman aš orna sér viš svona spįr žegar dregur aš įramótum.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband