O tempora o mores!

Alveg er žaš MAGNA'š hvernig Orkubloggarinn og ašrir Landar hafa veriš blekktir upp śr skónum.

Katar_Olafur_Sigurdur Ķ einfeldni sinni hefur bloggarinn jafnan brugšist vel viš žegar śtlit hefur veriš um aškomu erlendra fjįrfesta aš ķslensku atvinnulķfi. Ekki sķst ef umręddir fjįrfestar hafa tengst orku.

Fyrst fagnaši  Orkubloggiš žvķ aš Katarar vęru komnir inn ķ eigendahóp Kaupžings. Ķ tengslum viš žį frétt birtust vķša myndir af Katarprinsinum, sem žar var sagšur standa aš baki. Hvar hann flaug ķ lax meš Ólafi Ólafssyni, oftast kenndur viš Samskip.

Žau alręmdu višskipti ķ sumar sem leiš (2008) viršast eingöngu hafa veriš sżndarvišskipti ķ žeim tilgangi aš halda uppi hlutabréfaverši ķ bankanum. Og žó svo viš höfum ķ heišri reglur réttarrķkisins og segjum aš menn séu sakleysur uns sekt žeirra er sönnuš fyrir dómstólum landsins, žį veršur a.m.k. lķklega einhver biš į žvķ aš gaspeningar frį Katar komi til Ķslands. Smį biš. Geisp.

GGE_joyful Um mitt sķšasta įr var svo vķša brosaš śt aš eyum žegar Ólafur Jóhann Ólafsson og bandarķskir fjįrfestar geršust hluthafar ķ jaršvarmahlutabréfasjóšnum Geysi Green Energy. Aš žvķ er fjölmišlar sögšu. Nś er Ólafur Jóhann aftur į móti sagšur vera bśinn aš selja sinn hlut ķ GGE og farinn śr stjórn, en žar var hann oršinn stjórnarformašur.

Orkubloggiš hafši einmitt lżst sérstakri įnęgju  meš aš Ólafur Jóhann hefši svo góš višskiptasambönd vestra, aš nś vęru bjart framundan hjį GGE. Sic!

Nś bķšur Orkubloggiš spennt eftir örlögum GGE og hvort kaup kanadķska Magma Energy  į hlut ķ GGE ganga eftir. Eša eru ķslenskar višskiptafréttir kannski bara ķ takt viš višskiptalķfiš sjįlft? Tómar blekkingar.

Orkubloggiš telur vissara aš taka lķtiš mark į bęši ķslenskum fjölmišlum og ķslenskum stjórnmįlamönnum.  Samt sperrast eyru bloggarans viš nżjustu fréttirnar śr ķslenska orkugeiranum, sem nś steypast yfir okkur. Žaš var aš birtast skżrsla unnin į vegum fjįrmįlarįšuneytisins, sem ku segja aš orkusalan til stórišjunnar sé ķ tómu rugli og aršsemin ömurleg. Viš žetta bętast fréttir  um aš móšurfyrirtęki ķslensku įlverksmišjanna stundi bókhaldsašferšir sem stórskaši žjóšarbśiš.

En viš erum samt engu nęr. Įlfyrirtękin segja fréttirnar tóman misskilning og ekki eiga sér nokkra stoš ķ raunveruleikanum.

Fridrik_Landsvirkjun Og skżrslan um hrošalega aršsemi af orkusölu Ķslendinga til stórišjunnar viršist samin įn žess aš bera mįliš undir Landsvirkjun eša leita upplżsinga frį fyrirtękinu (sem reyndar hefši hvort eš er ekki upplżst um veršiš af "samkeppnisįstęšum"). M.ö.o. viršist sem skżrsluhöfundar viti ekki af neinni nįkvęmni į hvaša verši er veriš aš selja rafmagniš til stórišjunnar. Er žį ekki svolķtiš erfitt aš meta aršsemina ķ raun og veru? Eru žį ekki óvissumörkin heldur hressileg til aš draga djśpar įlyktanir?

Eitt er vķst; ķslenskur almenningur mun seint fį aš vita sannleikann. Bananalżšveldiš Ķsland blómstrar sem aldrei fyrr. O tempora o mores!


Gręnni framtķš

Toyota_Prius_White Nżveriš ók Orkubloggarinn um į tvinnbķlnum Toyota Prius ķ nokkra daga. Og tekur undir orš nįgranna sķns; "ef žetta er ekki framtķšin, žį veit ég ekki hvaš!".

Žaš tók smį stund aš venjast žvķ aš setja bķlinn ķ gang meš žvķ aš żta į takka - rétt eins og žegar mašur kveikir į ljósi. En Prius'inn reyndist ķ alla staši vel. Og eyšslan ķ blöndušum akstri var ekki nema 5,9 lķtrar į hundrašiš. Žaš žótti bloggaranum ótrślega lķtiš, žvķ ekki var um neinn sparakstur aš ręša. Innan borgarinnar virtist bķllinn eyša u.ž.b. 6,3 l į hundrašiš.

Reyndar skal fśslega višurkennt aš bloggiš er haldiš smį tortryggni gagnvart rafbķlavęšingu. Og finnst lķklegra aš lķfefnaeldsneyti verši hagkvęmari kostur. En žessir tvinnbķlarnir og tengiltvinnbķlarnir eru engu aš sķšur mjög athyglisveršir. Žessi tękni ętti aš leiša til betri eldsneytisnżtingar og fyrir Ķslendinga vęri aušvitaš upplagt ef rafbķlavęšing yrši aš veruleika. Viš sem erum meš allt žetta endurnżjanlega rafmagn myndum njóta góšs af slķkri žróun.

European_Business_worst_best Žaš eru margir sem binda miklar vonir viš rafbķlavęšingu. Og telja hana jafnvel björtustu vonina ķ įtt aš gręnni orkugeira. Fyrir stuttu sķšan śtnefndi tķmaritiš European Businesstķu bestu og verstu gręnu orkutękifęrin, sem nś eru mikiš į vörum fólks. Og til aš gera langa sögu stutta, žį var tengiltvinnbķllinn žar valinn besta og gręnasta hugmyndin.

Toyota_Hybrid_X_Concept Éuropean Business įlķtur sem sagt Plug in Hybrids  vera bestu og gręnustu hugmyndina. Žaš er ekki alveg sama og Toyota Prius, heldur er žetta nęsta kynslóš af tvinnbķlum. Munurinn er sį aš hęgt veršur aš hlaša tengiltvinnbķla meš žvķ aš stinga žeim ķ samband.

Tvinnbķlarnir ķ dag - eins og t.d. Toyota Prius - eru aftur į móti nįnast hefšbundnir bķlar, sem einnig nżta rafmagn til aš knżja bķlinn. Bķllinn gengur sem sagt bęši fyrir rafmagni og hefšbundnu eldsneyti; er žess vegna kallašur tvinnbķll. Kannski vęri tvķbķll  betri ķslenska? Nęsta kynslóš tvinnbķla er aš auki hönnuš fyrir innstungu. Žar meš mun bķllinn fara einu skrefi nęr žvķ aš verša tęr rafmagnsbķll.

European_Business-cover_jan_2009 Žaš ętti aš glešja Landann aš ķ annaš sęti setja ljśflingarnir hjį European Business jaršhitaveitur. Žar er t.d. veriš aš horfa til žess aš nżta hitann į lįghitasvęšum ķ Žżskalandi og Svķžjóš. Sem kunnugt er hafa ķslensk jaršvarmafyrirtęki einmitt komiš aš byggingu slķkra virkjana ķ Žżskalandi. Vegna veikrar stöšu Geysis Green Energy um žessar mundir er lķklega óvissa uppi um framtķš śtrįsar af žessu tagi, sem hefur fariš fram į vegum dótturfyrirtękja GGE.

Bestu hugmyndirnar eru sem sagt tengiltvinnbķlar og jaršvarmavirkjanir. Verstu hugmyndina segir European Business aftur į móti vera fyrstu kynslóšar lķfefnaeldsneyti. Sem unniš er śr korntegundum. Žaš žykir nefnilega ekki fķnt aš nota korniš, sem gęti fariš til manneldis, til aš framleiša etanól į bķla.

Af einhverjum įstęšum er European Business lķka tortryggiš į lķfdķsel  śr t.d. repju. Ašallega sökum žess aš žetta sé fjįrhagslega óhagkvęm leiš og geti aldrei oršiš nógu umfangsmikill išnašur til aš koma aš einhverju raunverulegu gagni. Žarna erum viš į kunnuglegum slóšum; Orkubloggiš hefur einmitt bent į aš žaš sé tómt mįl aš tala um nżjar tegundir af eldsneyti nema framleišslan geti oršiš mjög umfangsmikil.

European Business er ennžį verr viš hugmyndir um aš auka raforkuframleišslu meš nżjum gasorkuverum og s.k. „hreinum" kolaorkuverum. Um žetta sķšast nefnda er Orkubloggiš algjörlega sammįla. Clean Coal er ekkert annaš en markašstilbśningur kolaorkufyrirtękjanna. Žessi meinta framtķšartękni ķ kolaorkuišnašinum er bęši rįndżr og vęgast sagt vķsindalega vafasöm. Kannski meira um žaš sķšar hér į Orkublogginu.

Skogasandur_lupina Loks mį nefna aš auk tengiltvinnbķla og jaršvarmahitunar er European Business lķka hrifiš aš vindorku, sólarorku og af višskiptakerfi meš kolefnisheimildir. Og žeir telja einnig annarrar kynslóšar lķfefnaeldsneyti  vera snilldarhugmynd. Žar er um aš ręša tiltölulega hefšbundinn lķfeldsneytisišnaš, nema hvaš eldsneytiš er unniš śr plöntum sem ekki er hęgt aš nżta ķ fęšuframleišslu.

Land eins og Ķsland, meš mikiš af ręktarlandi sem betur mętti nżta, ętti tvķmęlalaust aš skoša möguleika ķ žeirri athyglisveršu sneiš orkugeirans. Ķslenskur lķfolķuišnašur kann aš vera mjög įhugaveršur kostur.


Maritza

Maritza er hvorki heiti į tyrkneskri feguršardķs né albanskri ęvintżraprinsessu. Maritza er aftur į móti bślgarskur svartįlfur; risastórt kolaorkuver sem er einhver stęrsta yfirstandandi einkaframkvęmd innan Evrópusambandsins og lķklega langstęrsta erlenda fjįrfestingin ķ allri sušaustanveršri Evrópu.

Maritza_East_1_1 Maritza, sem heitir reyndar fullu nafni Maritza East 1, er 670 MW brśnkolaorkuver, sem nś er ķ byggingu austur ķ Bślgarķu og į aš hefja starfsemi sķšar į žessu įri (2009). Žeir sem standa aš uppbyggingu og fjįrmögnun orkuversins eru óžreytandi aš kynna žį stašreynd aš žetta sé lang umhverfisvęnsta kolaorkuver sem hefur veriš byggt ķ Bślgarķu og reyndar fyrsta raforkuveriš sem žar rķs ķ meira en 20 įr.

Ljśflingarnir į bak viš Maritza East 1 er eitt stęrsta raforkufyrirtęki heims: bandarķska AES Corporation. Žetta 25 žśsund manna fyrirtęki rekur orkuver śt um allan heim (aš Ķslandi undanskildu aušvitaš). Žetta er reyndar oršum aukiš; AES er lķklega einungis meš starfsemi ķ um 30 löndum og meš framleišslugetu (uppsett afl virkjana) eitthvaš yfir 40 žśsund MW. Žar af eru um 20 žśsund MW ķ kolaorkuverum og um 10 žśsund MW ķ gasorkuverum. AES eru einnig stórir ķ vatnsafli meš um 7.500 MW og meš um 1.500 MW ķ vindorku. Til samanburšar žį er uppsett afl allra ķslenskra virkjana nś rśmlega 2 žśsund MW. Sem sagt; AES er örlķtiš stęrra fyrirtęki en Landsvirkjun.

Maritza_Bulgaria_1 En aftur aš svartįlfaprinsessunni Maritza. Žaš er aušvitaš sérstaklega skemmtilegt aš žetta glęsilega brśnkolaorkuver žarna austur ķ Bślgarķu er einmitt nįnast af nįkvęmlega sömu stęrš og Kįrahnjśkavirkjun. Bįšar žessar virkjanir eru upp į tęplega 700 MW. Aftur į móti skilur nokkuš į milli žegar litiš er til kolefnislosunar og żmissar annarrar mengunar. Maritza East 1 mun eingöngu nota brśnkol ķ rafmagnsframleišslu sķna, en žau teljast einhver mesta drullan ķ kolaišnašinum. Sem kunnugt er nżtir Kįrahnjśkavirkjun annan og eilķtiš umhverfisvęnni orkugjafa; blessaš vatnsafliš.

Maritza_Bulgaria_2 Mišaš viš kostnašarįętlun Maritza, sem hljóšar upp į 1,4 milljarša bandarķkjadala, mį reyndar draga žį įlyktun aš kostnašur vegna Kįrahnjśkavirkjunar hafi veriš mjög hóflegur og aš sś virkjun sé afskaplega hagkvęm. Žar meš er Orkubloggiš žó ekki aš lżsa neinni skošun į raforkusamningnum viš Alcoa, sem er jś ekki opinber. Og žaš er til lķtils aš byggja ódżra virkjun ef rafmagniš er selt į verši sem ekki stendur undir fjįrfestingunni.

Raforkuna frį Maritza munu žau hjį AES selja til bślgarska rķkisraforkufyrirtękisins; Natsionalna Elektricheska Kompania(NEK). Veriš sjįlft er stašsett viš bęinn Galabavo  ķ sunnanveršri Bślgarķu en žaš er mikiš kolasvęši og žar hafa lengi veriš starfrękt stór kolaorkuver. Framleišslugeta veranna į svęšinu er um 3 žśsund MW, en nżja orkuveriš kemur ķ staš eldra vers, auk žess sem žaš leysir af hólmi gömul kjarnorkuver sem Bślgarar lofušu aš loka žegar žeir gengu inn ķ Evrópusambandiš. ESB er nefnilega af einhverjum įstęšum betur viš žaš svartasta af öllu svörtu - gķgantķsk brśnkolaver - heldur en mengunarlaus kjarnorkuverin (sem aš vķsu fylgir kjarnorkuśrgangurinn). Orkubloggiš er stundum ofurlķtiš hugsi yfir orkustefnu ESB. En vegna inngöngunnar ķ ESB žurftu Bślgarar nżlega aš loka tveimur kjarnorkuverum meš samtals tęplega 900 MW framleišslugetu.

AES_Logo Auk žess sem rafmagninu frį Maritza East 1 veršur dreift um sušausturhluta Bślgarķu veršur žaš einnig selt til śtlanda. Eigandinn, AES, hefur reyndar dundaš sér ķ um įratug nokkuš vķša ķ austur-evrópska orkugeiranum. Hefur m.a. keypt nokkur orkuver ķ Ungverjalandi, Tékklandi og einnig ķ Śkraķnu. Žau hjį AES hafa veriš spenntust fyrir kolaverunum, en hafa einnig fjįrfest lķtillega ķ vindorku į svęšinu. Ętli žessir ljśflingar hefšu lķka įhuga į aš kaupa ķ Landsvirkjun og OR?


Armstrong ķ Öskju

Earth_Rise_-Apollo8 Ķ gęrkvöldi žegar Orkubloggarinn (grśtsyfjašur) minntist 40 įra afmęlis fyrstu Tunglferšarinnar gleymdi hann ašalatrišinu! Sem er aušvitaš ęfingaferš Apollo-geimfaranna til Ķslands.

Žaš mun hafa veriš įri fyrir fęšingu Orkubloggarans aš tķu af geimförunum ķ Apollo-įętluninni komu hingaš noršur į Klakann góša. Žetta var sumariš 1965. Žaš var jaršfręšingurinn góškunni, Siguršur Žórarinsson, sem var leišsögumašur žeirra hér į landi. Skyldi hann hafa sungiš meš žeim Žórsmerkurljóšiš? Annar geimfarahópur kom svo į sömu slóšir įriš 1967. Įsamt Sigurši Žórarinssyni mun Gušmundur E. Sigvaldason, jaršfręšingur, einnig hafa veriš geimförunum innan handar hér į landi.

Įstęša žess aš NASA sendi geimfaraefnin til Ķslands var einföld. Ljśflingarnir hjį NASA töldu Ķsland nefnilega žann staš į Jöršinni, sem mest minnir į Tungliš. Fariš var meš žį ķ Öskju (www.askja.blog.is!) og héldu žeir til ķ Drekagili. Žar skošušu žeir sig vel um og sérstaklega var athyglinni beint aš jaršfręši svęšisins.

Geimfarar_Askja Żmsar samsęriskenningar eru til um aš ķ reynd hafi aldrei nokkur mašur stigiš fęti į Tungliš. Žetta hafi allt veriš tóm blekking. Skemmtilegasta kenningin er aušvitaš sś aš "myndirnar frį Tunglinu" hafi hreinlega veriš teknar upp ķ nįgrenni Öskju. Alltaf gaman aš svona rugli.

Myndin hér aš ofan er einmitt tekin af geimförunum ķ Öskju. Žarna munu bęši vera žeir Buzz Aldrin og Eugene Cernan, sem nefndir voru ķ sķšustu fęrslu Orkubloggsins. Og Neil Armstrong  er lķka žarna, annar frį vinstri ķ fremri röš. Hér aš nešan er aftur į móti ljósmyndi af Buzz į tunglinu sumariš 1969, tekin af Neil Armstrong.

apollo-11_buzz Leišin lį sem sagt frį Bandarķkjunum til Tunglsins, via Iceland. Enda var žetta į blómaskeiši Loftleiša, žegar Ķsland var algeng stoppistöš Bandarķkjamanna ķ ęvintżraleit!


Sķšasti tunglfarinn?

Um žessar mundir eru 40 įr sķšan mašur steig fyrst fęti į Tungliš. Fyrst hoppaši Neil Armstrong nišur stigann frį Apollo 11 og skömmu sķšar trķtlaši Buzz Aldrin lķka um Kyrršarhafiš; Mare Tranquillitatis. Žetta var 20. jślķ žaš Herrans įr 1969. Reyndar vitum viš öll aš ķ reynd voru žaš Tinni og Kolbeinn kafteinn, sem fyrstir stigu fęti į Tungliš en žaš er önnur saga.

Eugene_Cernan_LRV Og nś eru 36 og hįlft įr lišin frį žvķ sķšasti mašurinn yfirgaf Tungliš - ķ bili. Žaš var ķ desember 1972 žegar bandarķski geimfarinn Eugene Cernan  bremsaši Lunar Rovernum ķ tunglmölinni ķ sķšasta sinn, klifraši upp stigann ķ lendingarhylki Apollo 17 og tók stefnuna stystu leiš heim til Jaršar. Stóra spurningin er hvort Cernan verši ķ reynd sķšasti mašurinn til aš stķga į Tungliš?

Žaš er athyglisvert aš mönnušu tunglferširnar stóšu einungis yfir ķ rśm žrjś įr; 1969-1972. Į žessum tķma stigu alls 12 menn į Tungliš og voru žeir žįtttakendur ķ sex bandarķskum geimferšum. Mišaš viš forskot Rśssa ķ geimnum ķ kringum 1960 er alveg magnaš hvernig Bandarķkin nįšu aš stela senunni. Ķ Washington fölnušu menn upp žegar Sputnik fór fyrst geimfara į sporbaug um jöršu ķ október 1957 og įriš 1966 varš rśssneska geimfariš Luna 10 hiš fyrsta til aš fara sporbaug um Tungliš.

Meira aš segja svo seint sem įriš 1968 uršu Rśssarnir fyrstir til aš koma geimfari umhverfis Tungliš og aftur heim til jaršar heilu og höldnu (Zond 5). Žaš geimfar var žó vel aš merkja ómannaš. Muni Orkubloggarinn rétt voru faržegarnir ķ žessu merka Zondfari ašallega smįskjaldbökur. Sem komu allar feitar og pattaralegar aftur til Jaršar. Žaš hefur vafalaust veriš huggun fyrir žį Neil Armstrong og félaga, sem senn įttu aš halda ķ sķna hįskaför

Appollo_11_Aldrin_Module En svo komu Apollo-geimförin į fęribandi. Upphaf žeirra mį rekja til žess žegar Kennedy forseti flutti ręšu įriš 1961 žar sem hann nįnast lofaši žvķ aš innan tķu įra myndu Bandarķkin senda mannaš geimfar til Tunglsins... og koma geimförunum aftur heilum heim. Apollo-įętlunin var hafin.

Žessi djarfa įętlun gekk vonum framar og Bandarķkin unnu glęsilegan sigur ķ kapphlaupinu um Tungliš. Rśssarnir įttu ekki roš viš žessum mönnušu geimflaugum NASA, sem skilušu 12 bandarķskum geimförum til Tunglsins. Og allir komu žeir aftur heilir heim. Eina slysiš ķ Apollo-įętluninni var žegar sprenging varš ķ Apollo 1 į ęfingu ķ janśar įriš 1967. Žar fórust žrķr geimfarar; einn žeirra var Gus Grissom, sem fékk heldur hįšulega śtreiš ķ geimfaramyndinni skemmtilegu; The Right Stuff.

Constellation_Logo Ekki er langt sķšan NASA įkvaš aš hefja mannašar tunglferšir į nż. Nś žegar geimskutlutķmabilinu lżkur, veršur ennžį metnašarfyllri geimferšaįętlun żtt af stokkunum. Hśn hefur veriš kölluš Constellation - Stjörnumerkjaįętlunin - og samkvęmt žeirri įętlun NASA į aš koma mönnušu geimfari ekki ašeins til Tunglsins, heldur einnig til Mars!

Planiš hjį NASA er aš geimfariš Orion 15 lendi meš menn į Tunglinu įriš 2019. Samkvęmt heimasķšu NASA  veršur fyrsta geimskotiš ķ Constellation-įętluninni žann 30. įgśst n.k. (2009). Gęlt er viš aš menn lendi svo į Mars e.h.t. upp śr 2030. Gangi žaš eftir gęti Orkubloggarinn kannski į sjötugsaldri skįlaš fyrir nżjum Marsbśum.

Hętt er viš aš žessi draumur žeirra ljśflinganna hjį NASA verši heldur žyngri ķ vöfum en tunglferširnar voru į sķnum tķma. Žį var kalda strķšiš drifkraftur žess aš dęla peningum ķ geimferšir, en viljinn ķ Washington til aš fjįrmagna Constellation er ekki alveg jafn mikill. Lķklega er vafasamt aš viš sem nś nįlgumst mišjan aldur į ógnarhraša eigum eftir aš upplifa mannaferšir į Mars.

Aldrin_Buzz Buzz gamli Aldrin  er samt bjartsżnn. Ķ forvitnilegu vištali viš hann, sem nżveriš birtist ķ tķmaritinu frįbęra Australian Geographic, lżsir hann framtķšarsżn sinni um geimferšir. Žar spįir Buzz žvķ aš mannaš geimfar muni lenda į Marstunglinu Fóbos įriš 2025 og aš žangaš muni verša farnar nokkrar feršir fram til 2030. Aš žvķ bśnu verši ekkert žvķ til fyrirstöšu aš mannaš geimfar lendi į Mars - til frambśšar! Žetta verši nefnilega svo löng og ströng ferš aš hśn verši ķ anda skipsins Mayflower; tilgangurinn verši aš geimfariš fari einungis ašra leišina og snśi ekki til baka til Jaršar.

Sjónarmiš Buzz Aldrin um mesta hvata Marsferša eru reyndar heldur drungaleg. Hann įlķtur helstu naušsyn slķkra ferša vera žį aš mannkyniš verši aš geta sest aš į öšrum plįnetum - af žeirri einföldu įstęšu aš viš munum ofbjóša og lķklega eyša lķfrķki Jaršarinnar. Žetta sé eina leišin til aš koma ķ veg fyrir śtrżmingu mannskyns. Orkubloggiš sér reyndar ekki alveg til hvers aš vera aš sperra sig til Mars ķ žessum tilgangi. Ef viš eyšum lķfinu į Jöršinni, munum viš žį ekki lķka barrasta fara létt meš aš śtrżma okkur į Mars? En kannski er Buzz žrjóskari en Orkubloggarinn og vill bjarga mannkyninu meš žvķ aš eyša framtķšinni ķ aš tipla į milli plįneta. Žaš er kannski ekkert verri framtķšarsżn en aš reyna aš hķrast hér į Jöršu til eilķfšarnóns.

Loks fylgir hér örstutt myndband - m.a. meš hinni fręgu ręšu Jack's Kennedy. Žar sem hann tilkynnir um įętlun Bandarķkjastjórnar aš koma manni į Tungliš. Og aftur heim:

 


Upp... eša kannski nišur?

Vilji mašur vaša ķ villu og svķma er besta rįšiš aš hlusta į fréttir ķslenskra fjölmišla. Dęmi um žaš eru nżlegar fréttir af tveimur stórmeisturum; žeim Nouriel Roubini og Philip Verleger.

Roubini_2009 Ķ dag birtir Visir.is  frétt um aš kreppan hafi žegar nįš hįmarki. Aš mati Nouriel Roubini.

Vķsir.is er ekki einn um aš śtbreiša žessa meintu skošun Roubini's, enda talsverš frétt aš yfirsjįandinn Roubini skuli telja botninum nįš. Vandamįliš er bara aš fréttin er kolröng, eins og allir įskrifendur RGE Monitor  vita! Og žessi ranga frétt hefur borist svo vķša um heiminn aš Roubini og RGE Monitor sįu sig knśna til aš senda śt įbendingu žess efnis.

Ķ reynd spįir Roubini žvķ žvert į móti aš efnahagsbati muni ekki byrja aš lķta dagsins ljós fyrr en eftir įramótin. Botninum sé sem sagt enn ekki nįš. Og ekki nóg meš žaš. Roubini varar viš žvķ aš uppsveifla į įrinu 2010 verši ašeins tķmabundin. Ķ framhaldinu muni fljótlega geta oršiš mjög slęm nišursveifla į nż - jafnvel enn verri en viš höfum upplifaš nśna. Žessu lżsir Roubini sem W-sveiflu, eins og Orkubloggiš hefur įšur sagt frį. Eša eins og hann oršaši žaš sjįlfur ķ skilabošum sķnum til Orkubloggarans - og annarra innvķgšra:

RGE_logo "I have also consistently argued that there is a risk of a double-dip W-shaped recession toward the end of 2010, as a tough policy dilemma will emerge next year: on one side, early exit from monetary and fiscal easing would tip the economy into a new recession as the recovery is anemic and deflationary pressures are dominant." Kreppunni er sem sagt hugsanlega hvergi nęrri lokiš og enn langt ķ botninn.

Önnur skrķtin frétt barst Orkubloggaranum til eyrna ķ hįdegisfréttum RŚV į föstudaginn var. Jį - žar sem bloggarinn stżrši jeppanum styrkum höndum upp viš Bśrfellsstöš meš ęgifagra Heklu ķ baksżn, upplżstu fréttamenn RŚV alžjóš um žaš aš lķklega myndi olķuveršiš senn hrynja og fara nišur ķ 20 dollara tunnan! Įstęšan vęru ofsalegar olķubirgšir žar sem allar birgšageymslur heimsins vęru śtbólgnar og byrjašar aš leka į samskeytunum. Žetta myndi senn žrżsta veršinu hraustlega nišur.

Heimildin aš baki žessari frétt var svo sem enginn įlfur. Heldur žvert į móti heimsžekktur olķuspįmašur; einn af žessum sem fjölmišlar heimsins viršast aldrei žreytast aš vitna ķ. En žaš sorglega ķ žessu öllu er aš umręddur "sérfręšingur" er sama marki brenndur og flestir ašrir sérfręšingar. Spįrnar hans rętast vissulega einstaka sinnum - en oftast eru žęr svo kolvitlausar aš jafnvel Völva Vikunnar  myndi skammast sķn fyrir įrangurinn. Žaš er nefnilega svo aš žaš veit enginn neitt um framtķšina. Spuršu sjįlfan žig lesandi góšur og žś munt fį alveg jafn gott og alveg jafn rétt svar, eins og aš spyrja "sérfręšing" um framtķšaržróunina į mörkušum heimsins. Nobody knows nuthin!

Philip_Verleger_2 Umrędd olķuvéfrétt RŚV snerist um ljśflinginn Philip Verleger. Hann er nśna prófessor viš Calgary-hįskóla, en er hvaš žekktastur fyrir rįšgjafarstörf sķn ķ orkumįlum fyrir bandarķsk stjórnvöld. Žaš er sem sagt Verleger sem nś segir įstandiš į olķumörkušunum žannig, aš olķuveršiš hljóti brįtt aš hrynja. Tunnan sé oršin yfirfull og eftirspurnin langt ķ frį nógu mikil til aš halda uppi nśverandi verši.

Ķ žessu sambandi er fróšlegt aš rżna ķ fyrri spįr Verleger. Įriš 2004 varš hann heimsfręgur ķ bransanum žegar hann sagši įstandiš žį vera oršiš svipaš eins og rétt fyrir olķukreppuna 1973. Nś vęri ślfurinn kominn ķ alvöru og olķuveršiš myndi brįtt rjśka upp. Framleišslan myndi ekki geta mętt eftirspurninni.

Žį hafši žaš nefnilega gerst, žarna ķ kringum afmęlisdag Orkubloggarans um mišjan įgśst 2004, aš olķuveršiš hafši rokiš upp ķ heila 48 dollara. Sś upphęš hljómar kannski engin ósköp ķ dag - en var žį hęsta olķuverš sem nokkru sinni hafši sést ķ dollurum tališ! Žį rétt eins og nśna voru deildar meiningar um hvaš vęri eiginlega aš gerast. Sumir töldu žetta hreina blöšru, sem senn myndi springa, mešan ašrir sögšu įstęšu veršhękkunarinnar vera of lķtiš framboš og mikla eftirspurn.

Oil_price_US_1999_to_2008.svg Verleger var einn af žeim sem var hvaš svakalegastur ķ aš spį enn meiri veršhękkunum žarna sķšsumars 2004. Taldi aš veršiš gęti fariš ķ 60 eša jafnvel 70 dollara! Slķkar tölur um olķuverš žóttu į žessum tķma - fyrir einungis 5 įrum - hreint geggjašar. Žegar veršiš hélt svo įfram aš hękka fram eftir 2004 og fram į įriš 2005 - og fór yfir hinn makalausa 60 dollara  mśr - minntust menn orša Verleger. Spį hans hafši ręst og upp frį žvķ hefur Verleger veriš talinn einhver flinkasti sjįandinn ķ bransanum og bašaš sig ķ dżršarljóma fręgšarinnar.

Sem kunnugt er tók olķuveršiš reyndar aš lękka į nż upp śr mišju įri 2005 og fór aftur undir 50 dollara įriš 2006. Fjölmišlar voru ęstir ķ aš heyra skošun Verleger og ekki stóš į svarinu. Nś horfši Verleger heldur betur ķ hina įttina og sagši aš olķuveršiš vęri byrjaš ķ hrunadansi. Veršiš myndi jafnvel fara nišur ķ 15 dollara tunnan!

Verleger_LLC Sś spį Verleger ręttist nś reyndar ekki, Žvert į móti fór olķan brįtt aš hękka ķ verši į nż og hękkanirnar héldu įfram allt įriš 2007 og fram į mitt įr 2008. Sęllar minningar. En žetta breytti engu um fręgš Verleger - spįdómur hans frį 2004 er lķfsseigur og hefur tryggt honum sess sem einn mesti olķusérfręšingur heims. Žaš gengur svona. Fyrir vikiš hefur rįšgjafafyrirtękiš hans blómstraš og fyrirtęki og stjórnvöld vķša um heim keppast viš aš borga sem allra mest fyrir olķuspįr sem ekki rętast. Skondinn bransi.

Aš lokum er kannski vert aš minnast žess aš spį Verleger nś, um aš olķutunnan fari brįtt nišur ķ 20 dollara, gęti aušvitaš ręst. Talan 20 getur komiš upp į olķurśllettunni, rétt eins og hvaša tala önnur.

Ali_al_Naimi_cool En EF žaš gerist žżšir žaš aš besti vinur okkar allra, hann Ali Al-Naimi olķumįlarįšherra Sįdanna, hefur barrrasta lent ķ tómu rugli ķ nżja lešurjakkanum sķnum. Og steingleymt aš halda įfram aš draga śr olķudęlingunni upp śr sandinum gula, eins og Orkubloggiš hefur margoft rįšlagt honum aš gera. Skrśfa ašeins betur fyrir, til aš tryggja 70 dollara verš ķ sessi.

Žaš kęmi Orkubloggaranum mjög į óvart ef Al-Naimi sofnaši į veršinum. Ef birgšageymslur eru aš verša skuggalega fullar um veröld vķša, lķkt og Verleger heldur fram, hljóta Sįdarnir einfaldlega aš passa upp į aš minnka framleišsluna fljótlega um svona 2 milljón tunnur eša svo. Žjóš sem žarf 70 dollara fyrir tunnuna til aš koma śt į sléttu, mį hreinlega ekki viš žvķ aš olķutunnan fari nišur ķ 20 dollara. Aušvitaš vęri žaš sętt ef svo fęri aš Sįdarnir lżstu yfir gjaldžroti sķnu sama dag og Ķsland; gęti oršiš skemmtilegur klśbbur. En žaš er barrrasta frekar ólķklegt aš mįlin žróist į žann veg. Finnst Orkublogginu. En hvaš žaš veršur veit nś enginn, vandi er um slķkt aš spį.

VLCC Ķ blįlokin mętti svo kannski nefna aš undanfariš hafa sumir stęrstu fjįrfestingabankarnir ķ óša önn veriš aš leiga risaolķuskip  til aš geyma olķu. Hvort žeir eru aš reyna aš bķša af sér offramboš eša vešja į veršhękkanir veit enginn fyrir vķst. En žetta  er sem sagt sś spįkaupmennska sem viršist hvaš mest ķ tķsku žessa dagana. Fjįrfestingabankarnir ętla sér greinileg įfram aš vera ekkert annaš en spilavķti og hafa bersżnilega hvorki lęrt af falli bandarķska hśsnęšismarkašarins né af lįnsfjįrkreppunni. Įfram skal spilaš... og įfram er allt lagt aš veši meš svo ljómandi glöšu geši.


Hafžór

Ķ minningu Hafžórs Hafsteinssonar.

http://manstu.blog.is/blog/manstu/entry/912561/

 


Engin lognmolla į Nżja Sjįlandi

Er ķslensk vindorka bara vitleysa?

Żmsir mįlsmetandi menn hafa ķ samtölum viš Orkubloggarann lżst žvķ fullum fetum aš vindorka geti aldrei oršiš hagkvęmur kostur į Ķslandi. Hér sé mikiš af virkjanlegu vatnsafli og jaršvarma, sem hvort tveggja sé miklu ódżrara en vindorkuver. Vindorkuver į Ķslandi séu śtķ hött.

Klasi_Slide18 Žetta kann aš vera rétt. Eša rangt. Sś skošun aš vindorka į Ķslandi sé miklu dżrari en hefšbundnar ķslenskar virkjanir byggist ašallega į mešaltalssamanburši sem geršur hefur veriš ķ nįgrannalöndum okkar. Žaš er enginn vafi um aš vindrafstöšvarnar myndu ekki hafa risiš ķ Evrópu og Bandarķkjunum nema vegna nišurgreišslna eša styrkja af einhverju tagi. Rafmagn frį vindorkuverum beggja vegna Atlantshafsins er einfaldlega dżrara ķ framleišslu en frį hinum gömlu, hefšbundnu orkugjöfum. Sem eru fyrst og fremst kol og gas, en einnig vatnsafl, jaršvarmi og lķfmassi.

Orkubloggiš er samt tortryggiš į žennan samanburš. Ķ fyrsta lagi eru vindorkuframleišendurnir ķ Bandarķkjunum og Evrópu aš keppa į raforkumarkaši žar sem ódżrasti orkugjafi heimsins, kolin, eru ķ ašalhlutverki. Lengst af hafa hinir gamalgrónu orkugjafar notiš mikillar velvildar beggja vegna Atlantshafsins og ķ reynd veriš nišurgreiddir meš żmsum hętti.

Ķ annan staš įlķtur Orkubloggiš góšar lķkur į aš stórar vindrafstöšvar į Ķslandi myndu skila mun meiri og betri nżtingu en vindorkuverin gera ķ Bandarķkjunum og Evrópu. Aš hér sé unnt aš finna staši meš mun betri og jafnari vind. Žvķ mišur er einnig hętt viš aš hér sé alltof misvindasamt og stórvišri of tķš. En bestu staširnir gętu veriš hagstęšir - jafnvel miklu hagstęšari en almennt gerist og gengur ķ žeim samanburši sem oft er vķsaš ķ. Sem segir aš nżtni vindrafstöšva sé oftast ķ mesta lagi 25-30%.

Klasi_Slide21 Margir žeir sem fussa yfir vindorkunni, freistast til aš horfa um of į mešaltalstölurnar. Į sumum svęšum er nżting vindrafstöšva miklu meiri en žaš sem venjulegt telst. Til eru lönd sem hafa nįš allt aš 50% mešalnżtingu vindorkuvera. Mögulegt er aš vindrafstöšvar į Ķslandi geti nįš svo hįrri nżtingu.

Vandamįliš er aš žaš veit enginn af neinni nįkvęmni hvaša aršsemi megi bśast viš af t.d. einni stórri 5 MW vindtśrbķnu į Ķslandi. Eina leišin til aš vita fyrir vķst hvort vit sé ķ ķslenskri vindorku, er aš hér verši rįšist ķ žęr rannsóknir sem eru forsenda žess aš unnt sé aš meta afköst og hagkvęmni stórrar vindrafstöšvar į Ķslandi.

Žetta er ekki flókiš; įrsmęling į vindi į tveimur til žremur stöšum ķ 50, 80 og 100 m hęš gętu veitt okkur žokkalega nįkvęmt svar. En til žess žarf pólitķskan vilja og žessa dagana er rķkissjóšur ekki alveg kśfašur af rannsóknafé. Žess vegna er lķklega ennžį nokkuš langt ķ aš menn fari hér aš ķhuga stórar vindrafstöšvar. Og halda įfram aš virkja Žjórsį og Hellisheiši, įn žess aš bera slķka kosti saman viš mögulega vindrafstöš.

Wind_Turbine_Floating_1 Į sama tķma er vindorkuišnašur ķ kastljósinu innan flestra nįgrannarķkja okkar. Noršmenn eru t.d. aš spį ķ möguleikana į aš byggja stórar vindrafstöšvar og selja žašan rafmagn um sęstreng til Evrópu. Reyndar žykir Orkublogginu lķklegt aš žęr hugmyndir verši settar ķ salt nś į tķmum lįnsfjįrkreppu - en eftir sem įšur stefnir ESB aš mikilli aukningu ķ hlutfalli endurnżjanlegrar raforku. Žess vegna kann žetta aš vera įhugaveršur kostur fyrir Noršmenn.

En hvaš myndi kosta aš framleiša rafmagn meš vindorkuverum į Ķslandi? Ķ žessu sambandi er vissara aš taka skżrt fram aš kostnašur viš orkuvinnslu er allt annaš en söluverš raforkunnar. Söluveršiš ręšst af alls konar pólitķskum žįttum, sem hafa ekkert meš byggingar- og framleišslukostnašinn aš gera. Žó svo raforka žyki almennt ódżr į Ķslandi ķ samanburši viš lönd bęši austan hafs og vestan, žżšir žaš ekki aš hér sé alltaf ódżrast aš framleiša rafmagniš. Inn ķ raforkuveršiš spila žęttir eins og skattkerfi, kostnašur vegna dreifikerfis og mikil žörf flestra nįgrannarķkja okkar į innfluttri raforku.

Klasi_Slide22 Vissulega eru nżjar vatnsaflsvirkjanir ennžį almennt ódżrasti kosturinn ķ endurnżjanlegri raforku. Žaš er t.d. nokkuš vķst aš virkjanakostirnir sem nś eru į dagskrį ķ nešri hluta Žjórsįr, ž.m.t. Urrišafossvirkjun, séu umtalsvert ódżrari en aš reisa hér vindrafstöš meš sambęrilega raforkuframleišslu. Kannski allt aš helmingi hagkvęmari kostur, fjįrhagslega séš. Og sama į lķklega einnig viš um jaršvarmavirkjanirnar į Hellisheiši.

Betra vęri žó aš vita žetta af meiri nįkvęmni. Munurinn žarna į milli gęti veriš miklu minni. Vandinn er aš žaš hafa ekki fariš fram nógu ķtarlegar rannsóknir į Ķslandi til aš unnt sé aš fullyrša hvort stórt vindorkuver į Ķslandi myndi vera góšur kostur.

Enlectricity_Cost_Levelized_IER Svo žurfa menn lķka aš vera svolķtiš framsżnir; žaš tekur tķma aš koma upp vindorkuveri og hagkvęmni žeirra į lķklega enn eftir aš aukast talsvert frį žvķ sem nś er. Loks mį benda į aš brįtt fer hugsanlega aš žrengja aš ódżrum virkjanakostum ķ ķslensku vatnsafli og jaršvarma. Žess vegna er aš mati Orkubloggsins oršiš tķmabęrt aš hér verši af alvöru skošašur möguleikinn į stórum vindrafstöšvum.

Ķ žessu sambandi er fróšlegt aš lķta til landa sem svipar aš verulegu leyti til Ķslands. Landa sem rįša yfir miklu vatnsafli og hafa meira aš segja lķka umtalsveršan jaršhita. En hvert er nęrtękast aš leita til aš fį góšan samanburš į žvķ hvaš virkjun vindorku kostar mišaš viš vatnsafl- og jaršvarma?

Orkublogginu žykir ekki spennandi aš bera okkur saman viš svo gjörólķk žjóšfélög sem Indónesķu eša Filippseyjar, žó svo žau séu bęši meš reynslu af jaršhita og vindorku. Og gas- og kolaorkusvęšin ķ Amerķku og Evrópu eru ekki aušveld višureignar ķ žessu sambandi; raforkuišnašurinn žar er ķ fjötrum ótrślega flókins styrkja- og nišurgreišslukerfis og žvķ erfitt aš gera skynsaman samanburš.

wellington-view Lķklega er nęrtękast aš taka hér stefnuna į eyrķkiš fagra, žar sem svo margt minnir į blessašan Klakann. Žess vegna fljśgum viš nś ķ huganum yfir hįlfan hnöttinn og lendum į alžjóšaflugvellinum skammt fyrir utan Wellington; höfušborg Nżja Sjįlands.

Žó svo Ķslendingar séu žar komnir nįnast eins langt aš heiman og mögulegt er hér į žessu jaršarkrķli, er Nżja Sjįland oft į tķšum eins og spegilmynd af heimaslóšunum. Og žess vegna engin įstęša fyrir Ķslendinga aš fį heimžrį, žó svo erfitt kunni aš vera aš venjast žvķ aš sólin fari žarna „öfugan" hring og sé ķ hįnoršri ķ hįdeginu. Nżja Sjįland hefši barrrasta įtt aš heita Nżja Ķsland!

Orkubloggarinn sótti žetta fjarlęga land heim fyrir um įratug sķšan og minnist ennžį „ķslensku heišanna", „skaftfellsku jökulįnna" og „Skerjafjaršarfjaranna" į Sušureyjunni. Noršureyjan var ólķkari, en žar er žó aš finna jaršhita ķ anda Haukdęla og höfušborgin Wellington var alls ekki svo ósvipuš Reykjavķk. Syfjulegt hversdagsmannlķfiš minnti į mišbęinn okkar ķ mišri viku og bįšar njóta žessar borgir stašsetning viš fallega vogskorna og vindbarša strönd.

NZ_Electricity_type Ķ grófum drįttum skiptist raforkuframleišsla Nż-Sjįlendinga ķ fernt. Mest af rafmagninu kemur frį vatnsaflsvirkjunum eša rśmlega 50 %. Rafmagn frį jaršvarma nemur tęplega 10%. Stęrstur hluti af afganginum kemur frį jaršefnaeldsneyti (um 25% frį gasi og 10% frį kolum). Vindorkan fer vaxandi, en skilar žó einungis um 2,5% af raforkuframleišslunni.

Athyglisvert er aš ennžį er mikiš af hagstęšum óvirkjušum jaršvarma į Nżja Sjįlandi. Žar er virkjaš jaršvarmaafl nś um 600 MW en įętlaš er aš aušveldlega megi fjórfalda og jafnvel sexfalda raforkuframleišslu meš jaršvarma. Engu aš sķšur er žaš vindorkan sem hefur fengiš mestan vind ķ seglin į Nżja Sjįlandi į sķšustu įrum. Og žaš žótt vindorkan žar njóti engra sérstakra styrkja.

NZ wind energy projects Jį - žó svo vindorka njóti ekki sérreglna žarna djśpt ķ sušrinu hafa nokkur stór vindorkuver sprottiš upp į Nżja Sjįlandi į sķšustu įrum. Og mikill fjöldi nżrra vindorkuvera er planašur į nęstu įrum. Žaš hefur nefnilega komiš ķ ljós aš nżting vindorkuveranna į Nżja Sjįlandi er almennt miklu betri en bęši ķ Evrópu og Bandarķkjunum. Žaš er kannski ekki svo skrķtiš; žaš er jś vķša talsvert vindasamt į Nżja Sjįlandi!

Žvķ hlżtur mašur aš spyrja sig af hverju ķ ósköpunum Ķslendingar ķhuga ekki vindorkuna lķkt og Nż-Sjįlendingar hafa gert? Ķ staš žess hrista margir Ķslendingar bara höfušiš yfir vindorku, af žvķ vindorka ķ Evrópu og Bandarķkjunum nżtur styrkja. Žaš segir lķtiš sem ekki neitt; nż vindorkuver krefjast mikils fasts kostnašar og geta einfaldlega illa keppt viš uppgreidd kolaorkuver ķ löndum eins og Bretlandi eša Bandarķkjunum. Orku frį hrębillegum innlendum kolanįmum. Žar aš auki er žaš ekki sķst lélegur ašgangur aš dreifikerfinu, sem stendur vindorku vķša fyrir žrifum og veldur žvķ aš išnašurinn žarf verulegan stušning til aš fjįrfestar hafi įhuga.

Um sķšustu įramót var uppsett afl allra vindrafstöšva ķ Nżja Sjįlandi um 320 MW. Sem žżšir aš žessi orkugeiri hafši tvöfaldast ķ landinu į einungis tveimur įrum. Alls framleiša nż-sjįlensku vindorkuverin nś um 1.000 GWh įrlega, sem samsvarar nęstum tķunda hluti af allri raforkuframleišslu į Ķslandi. Hér mį rifja upp  aš Orkubloggiš hefur tališ raunhęft aš į Ķslandi verši framleidd ca. 600 GWh meš vindrafstöšvum; ž.e.a.s. um 5% af heildar raforkuframleišslunni).

NZ_Geothermal_Stamp Enn įhugaveršari samanburšur er sś stašreynd aš Kįrahnjśkavirkjun er tęp 700 MW og framleišir um 4.600 GWh į įri. Žessi samanburšur einn sżnir okkur aš nżting vindorkuveranna į Nżja Sjįlandi er hreint ótrślega góš. Oft er nżtingin ķ žessum išnaši einungis 25-30%, en nżtingin į Nżja Sjįlandi er miklu betri. Aš sjįlfsögšu er nżtingin ķ vatnsaflsvirkjunum meiri, enda bśiš aš kosta miklu til aš „safna saman raforkunni"  ķ mišlunarlón. En žaš er hreint makalaust aš orkunżting vindorkuveranna į Nżja Sjįlandi nęr žvķ aš vera hįtt ķ 50% af žvķ sem algengt er hjį vatnsaflsvirkjunum. Žaš er langtum hęrra hlutfall en bęši ķ Evrópu og Bandarķkjunum.

Nś er veriš er aš byggja nż vindorkuver upp į um 190 MW į Nżja Sjįlandi og įętlanir gera rįš fyrir aš ķ įrslok 2009 verši framleišslugetan (uppsett afl) oršin rétt tęplega 500 MW. Fyrir liggur įhugi orkufyrirtękja aš setja upp meira en 3 žśsund MW ķ višbót į nęstu įrum! Žaš er sem sagt allt aš verša vitlaust ķ vindorkunni į Nżja Sjįlandi. Ķ landi meš mikiš af ónżttum jaršvarma. Ķ landi žar sem vindorkuišnašurinn nżtur engra sérstakra styrkja.

NZ_Wind Samt fullyrša sumir aš vindorka geti aldrei borgaš sig į Ķslandi. Žaš kann vel aš vera rétt - en žeir ęttu a.m.k. aš fęra betri rök fyrir mįli sķnu en aš benda bara į nišurgreišslu vindorkunnar ķ kolasamfélögum Evrópu og Bandarķkjanna. Og jafnvel bķša meš fullyršingar af žessu tagi fyrr en bśiš er aš gera žęr rannsóknir sem eru naušsynlegar til aš meta žetta.

Sś athugun sem Orkublogginu hefur žótt hvaš athyglisveršust į hagkvęmni vindrafstöšva į Ķslandi, er verkefni  sem ungur verkfręšingur, Smįri Jónasson, vann nżlega ķ Svķžjóš. Nišurstaša hans var vissulega ekki mjög gęfuleg fyrir ķslenska vindorku; vindrafstöšvarnar reyndust talsvert dżrari en aš virkja vatnsafl- eša jaršvarma. Nišurstöšur Smįra voru žó ekki dekkri en svo aš žaš er full įstęša fyrir Ķslendinga aš skoša žessa möguleika af alvöru. Vindorka gęti veriš įhugaveršur kostur į žeim svęšum hér žar sem nįttśrulegar ašstęšur eru hvaš hagstęšastar og góšur ašgangur er aš dreifikerfinu. Einnig gęti veriš sérstaklega įhugavert aš nżta vindorku til aš spara mišlunarlón.

Ef žaš er rétt aš nżting vindrafstöšva į Nżja Sjįlandi sé allt aš 50% betri en ķ Evrópu og Bandarķkjunum, eins og haldiš er fram af hagmunaašilum žar ķ landi, og aš betri tękni muni žar aš auki brįtt geta auki hagkvęmni vindorkuvera um tugi prósenta, er vindorkan aš verša mjög forvitnilegur kostur. Žaš vęri sérkennilegt kęruleysi aš taka hér įkvaršanir um nżjar umdeildar vatnsafls- eša jaršvarmavirkjanir įn žess aš skoša fyrst möguleika vindorku.

Landeyjar_Eyjar Žaš vęri t.d. įhugavert aš kanna meš hagkvęmni vindorkuvers į Sušurlandi. Žar kunna aš fara saman góšar nįttśrulegar ašstęšur, aušveld tenging viš dreifikerfi og gott ašgengi til aš koma risastórum stįlrörunum og tśrbķnunum į stašinn.


Demantakonungurinn: Ernest Oppenheimer

Eru ekki allar skvķsurnar į leiš į djammiš og skarta sķnu fegursta? Žaš gefur tilefni til aš rifja upp aš einu sinni ķ lok maķ fyrir fįeinum įrum mįtti sjį fölan og ofurlķtiš flóttalegan nįunga ķ blettóttum og upplitušum pólóbol ganga hratt į slitnum strigaskóm eftir götunum upp af hinni fręgu Ipanema-strönd ķ Rio de Janeiro ķ Brasilķu. Og skjótast inn ķ glęsiverslun H Stern viš Rua Garcia d'Avila.

Sterna_Ad Žarna var aušvitaš Orkubloggarinn į ferš; hįlf skelkašur eftir aš hafa veriš sęršur į hįlsi meš brotinni flösku ķ hįdeginu daginn įšur af vongóšum brasilķskum ręningja. Nś skyldi sko engin peningalykt finnast af bloggaranum! Žar var komin įstęšan fyrir heldur ótśtlegum śtganginum į žessum Mörlanda, sem žarna hrašaši sér aš ašalstöšvum H Stern rétt viš milljónamęringa-hverfiš Leblon.

Hjį H Stern tók brosandi brasilķsk yngismey į móti tötralegum bloggaranum og leiddi hann aš dökku skrifborši ķ hįlfrökkvušum sal. Žar stóš upp snyrtilegur mašur ķ fallegum jakkafötum, bauš bloggaranum til sętis į góšri ensku og spurši kurteisilegra spurninga um uppruna og störf aškomumannsins.

Žessi žęgilegi starfsmašur gimsteinarisans virtist fljótur aš skanna fjįrhagslega burši Orkubloggarans og lķtast žokkalega vel į. Hvort mat hans eša tilgįta var rétt munum viš aldrei vita. Hann lżsti einnig yfir mikilli hluttekningu žegar višskiptavinurinn tilvonandi rakti raunir sķnar frį deginum įšur og hristi höfušiš męšulega yfir įstandinu ķ borginni sinni og sķvaxandi glępum. En ekki leiš į löngu žar til viš vorum viš komnir aš kjarna mįlsins og nokkrir bakkar meš brasilķskum gimsteinum voru lagšir į boršiš fyrir framan Orkubloggarann.

Stern_ring Jį - žaš var sannarlega skemmtileg lķfsreynsla aš skreppa innķ žessa skringilegu gimsteinaveröld ķ sjįlfri glešiborginni Rio de Janeiro og velja ešalstein handa henni Žórdķsi minni. Tekiš skal fram aš H Stern er stórt og afar žekkt gimsteinafyrirtęki. sem hannar og selur skart sitt um allan heim. En ašalstöšvarnar eru einmitt ķ Ipanema ķ Rio.

Nišurstašan varš aš valdir voru til kaups snotrir eyrnalokkar ķsettir litlum brasilķskum ešalsteinum - satt aš segja afskaplega fallegur skartgripur žótt ég segi sjįlfur frį. Og ég hef greinilega rutt brautina, žvķ į sķšustu Academy of Country Music Awards nś ķ vor var pęjan hśn Miley Cyrus einmitt skreytt ešalsteinum frį H Stern. Og eins og sagši ķ žeirri celeb-frétt: "Generally, wearing anything from H.Stern is a guarantee of red-carpet success."

Orkubloggarinn hefur sem sagt nef fyrir sönnu skarti! Ekki var sķšur gaman aš žarna kviknaši įhugi Orkubloggarans fyrir sögu ešalsteinavišskipta. Kannski ašallega af žeirri įstęši aš meš kaupunum fylgdi myndarlegur bęklingur um sögu H Stern og reyndist hann mjög skemmtileg lesning. Jį - saga gimsteinaišnašarins er geysilega heillandi og ęvintżraleg. En ķ dag veršur ekki dvališ lengur viš marglita ešalsteinana hjį H Stern, heldur hyggst Orkubloggiš staldra viš gimsteina gimsteinanna; sjįlfa demantana!

kimberley_1874 Žó svo Orkubloggiš hafi įšur sagt frį žvķ hvernig demantavinnsla žróašist sem vaxandi atvinnugrein ķ heiminum seint į 19. öld, er vert aš rifja žaš ašeins upp. Žegar stór demantanįma fannst ķ Kimberley ķ Sušur-Afrķku um 1870 hafši nįnast öll demantavinnsla veraldar um aldir nęr eingöngu įtt sér staš viš įrbakkana į Indlandi og aš hluta til ķ Brasilķu. Demantar voru ennžį nęr eingöngu skraut kóngafólks og ofurrķkra fjölskyldna, en nś eygši efri millistéttin lķka möguleikann aš geta keypt demantaskraut.

Meš fundi demantanna ķ Sušur Afrķku kom ķ ljós aš demanta, sem eru ķ reynd ekkert annaš en kolefnismolar, mįtti finna ķ miklu meira magni en įšur hafši žekkst. Kolefni er mjög algengt frumefni en er lang oftast ķ sambandi viš önnur efni. Til aš kolefniš myndi demant žarf ofbošslegan žrżsting og hita. Tališ er aš demantar myndist ķ möttli jaršarinnar į 100-200 km dżpi žar sem hiti og žrżstingur er grķšarlegur; žį geta kolefnisatómin rašast upp žannig aš demantur myndast.

diamond_pipes Ķ eldgosum sem eiga sér upptök į svo miklu dżpi geta demantar borist upp meš kvikunni og žaš er įstęšan fyrir žvķ aš sumstašar mį finna demanta nįlęgt yfirborši jaršar. Til aš finna demanta er skynsamlegast aš leita žar sem er ęvafornt storkubergi og bestu demantanįmur heims eru ķ reynd lķtiš annaš en hola nišur ķ jöršina, nišur eftir pķpulaga gosrįsum hins forna eldfjalls.

Annars stašar hefur vešrun valdiš žvķ aš demantarnir hafa dreifst eftir įrfarvegum og geta žį legiš eins og hrįviši um stór svęši. Žannig hįttar t.d. į og nokkrum svęšum ķ Namibķu, sem er land ķ suš-vestanveršri Afrķku og liggur einmitt aš Sušur Afrķku. Demantavinnsla į slķkum svęšum er aftur į móti oftast talsvert mikiš dżrari en žegar finna mį "ósnertar" pķpur; žar er vinnslan einfaldlega hrębilleg.

Kimberley_big-hole Demantanįman ķ Kimberley ķ Sušur Afrķku var fyrsta svęšiš sem uppgötvašist žar sem demantarnir lįgu enn viš hina fornu sślu eldsumbrotanna. Žar var aš finna mikiš magn af demöntum į mjög afmörkušu svęši. Sķšar įtti eftir aš koma ķ ljós aš slķka stašhętti mį finna į żmsum stöšum į jöršinni. Žeir eru žó hvergi jafn algengir eins og ķ sunnanveršri Afrķku. Önnur helstu demantanįmasvęši sem fundist hafa eru ķ Rśsslandi, Įstralķu og Kanada.

Um žaš leyti sem Kimberley-nįman fannst var breski ęvintżramašurinn Cecil Rhodes nżkominn sem unglingur til Sušur Afrķku. Hann var snöggur aš įtta sig į žvķ aš mikil hagnašarvon vęri fólgin ķ višskiptum į demantasvęšinu ķ Kimberley. Rhodes hélt žess vegna til Kimberley og žar tókst honum aš žéna góšan pening meš žvķ aš selja demantagröfurunum vatn og żmsar naušsynjar. En takmark hans var aš eignast eigiš nįmaleyfi. Og ekki ašeins eitt leyfi heldur helst safna saman sem allra flestum leyfum į svęšinu, sem smįm saman varš sķfellt stęrri og dżpri hola beint nišur ķ jöršina. Ķ dag er demantavinnsla löngu hętt ķ Kimberley-nįmunni og žar stendur nś eftir grķšarmikil hola full af vatni.

Rhodes-colour Rhodes tókst ętlunarverk sitt į undraskömmum tķma og demantanįmur hans undir fyrirtękjanafninu De Beers sköpušu Rhodes brįtt gķfurlegan auš. Fįtęki breski prestsonurinn sem sendur var sem unglingur einn sķns lišs alla leiš til syšstu héraša Įlfunnar Svörtu, varš brįtt einn allra efnašasta mašur heims.

Lykillinn aš aušęfum Rhodes fólst ekki ašeins ķ stęrstu demantanįmu veraldar, heldur ekki sķšur ķ dreifingarfyrirtękinu ķ Lundśnum, The Diamond Syndicate, sem var eins konar innkaupasamband demantakaupmanna ķ Evrópu. Meš nżrri uppsprettu demanta frį Sušur-Afrķku og sķfellt meiri velmegun ķ Evrópu margfaldašist eftirspurnin. Demantar voru ekki lengur eingöngu skraut konungborinna heldur gat öll yfirstéttin, stórkaupmenn, išjuhöldar og annaš vel stętt fólk nś keypt sér demantaskartgripi. Fyrir vikiš gįtu demantakaupmennirnir selt miklu meira af demöntum en įšur hafši žekkst.

En Kimberley-nįman og ašrar demantanįmur ķ Sušur Afrķku skilušu mikilli framleišslu og hugsanlegt veršfall į demöntum varš yfirvofandi. Til aš halda veršinu uppi keypti Rhodes upp allar nżjar demantanįmur sem fundust og nįši žannig stjórn į frambošinu. Hann hafši einnig kverkatak į dreifingunni og gat žar meš stżrt veršinu. Žaš var žessi einokun į hinum eftirsóttu kolefnismolum sem gerši Rhodes aš einum mesta auškżfingi veraldar.

Žeir slķparar og smįsalar sem ekki vildu kyngja veršinu frį De Beers fengu einfaldlega enga demanta og uršu brįtt gjaldžrota. Flestir sem störfušu ķ demantageiranum voru fljótir aš įtta sig į žvķ aš žaš vęri allra hagur, ž.e. bęši žeirra sjįlfra og De Beers, aš vera ekki aš rugga bįtnum og einfaldlega taka viš žvķ sem De Beers bauš. Žetta varš upphafiš aš fįkeppni į demantamarkaši heimsins, sem įtti eftir aš žróast ķ fįheyrša einokun sem stóš yfir ķ heila öld og er aš hluta til viš lķši enn žann dag ķ dag.

Oppenheimer_Ernest_photo Um žaš leyti sem Cecil Rhodes lést (1902) hófst ęvintżri annars ungs Evrópumanns. Sį hét Ernest Oppenheimer, var fęddur 1880 og kominn af žżskum gyšingum. Ašeins 17 įra hélt hinn žżski Oppenheimer til London ķ žvķ skyni aš hasla sér völl ķ višskiptum. Hann žótti dugnašarpiltur og eftir fįrra įra starf įkvaš vinnuveitandi Oppenheimer‘s aš senda hann ķ innkaupaferš alla leiš til Sušur Afrķku. Ernest Oppenheimer var žį 22ja įra gamall og įriš var 1902. Cecil Rhodes var žį nżlįtinn og žar sem hann var ógiftur og barnlaus skildi hann risademantafyrirtękiš De Beers eftir ķ nokkru umróti.

Tilgangurinn meš ferš Oppenheimer‘s til Sušur Afrķku var m.a. aš leita leiša til aš nįlgast demanta fram hjį De Beers samsteypunni og žannig nį veršinu į hrįdemöntunum nišur. En feršin sś įtti ekki eftir aš hnekkja einokun De Beers. Žvert į móti mį segja aš daginn žegar Oppenheimer steig af skipsfjöl og į afrķska jörš, hafi fęšst hugmynd sem įtti eftir aš žróast ķ mesta einokunarfyrirtęki allra tķma.

Jafnvel įratugaeinokun Standard Oil į bandarķsku olķumörkušunum sitt hvoru megin viš aldamótin 1900 og fįheyršir markašsyfirburšir Microsofteinni öld sķšar eru smotterķ ķ samanburši viš tökin sem De Beers hafši į demantamarkašnum alla 20. öldina. Og žaš var einmitt Ernest Oppenheimer sem lagši grunninn aš hundraš įra ęvintżri De Beers, meš óhemju dugnaši sķnum, haršsvķrušum višskiptahįttum og aušvitaš snefil af heppni.

Kimberlay_old_photo Ernest Oppenheimer hafši ekki dvalist lengi ķ Sušur Afrķku žegar hann tók aš kaupa żmis nįmuréttindi og horfši žį mest til gullnįmanna. Meš ašstoš erlendra fjįrmagnseigenda tókst honum fljótt aš komast yfir stęrstan hluta allra gullnįma į svęšinu og ķ žessu skyni stofnaši hann nįmufyrirtękiš Anglo American Corporation.

Nafn fyrirtękisins gaf til kynna sterk engilsaxnesk tengsl og vitaš er aš JP Morgan var einn af žeim sem lagši Oppenheimer til fé. En til eru óljósari heimildir um aš žżskir fjįrfestar hafi žar einnig veriš stórtękir. Sökum žess aš fyrirtękinu var komiš į fót nešan fyrri heimsstyrjöldin geisaši, į Openheimer aš hafa žótt vissara aš gera lķtiš śr hinum žżsku tengslum og nefna nżja nįmufyrirtękiš nafni sem fyrst og fremst vakti hugrenningatengsl viš Bretland.

oppenheimer_ernest Sjįlfur var hann aušvitaš Žjóšverji en vann mikiš ķ žvķ aš efla hin bresku tengsl sķn og flestir litu į Anglo American sem breskęttaš fyrirtęki. Žetta var ekki sķst mikilvęgt til aš njóta stušnings breskra yfirvalda ķ Sušur Afrķku viš śthlutun samninga um land og nįmarekstur. Mešal mikilvęgra svęša sem Anglo American nįši undir sig į fyrstu starfsįrunum voru svęši ķ Namibķu, en Namibķa var jś lengi žżsk nżlenda sem lį aš Sušur Afrķku og žarna gat Oppenheimer bęši nżtt hin bresku tengsl sķn svo og žżskan uppruna sinn.

En žó svo Anglo American stękkaši hratt og hefši eflaust veriš nóg fyrir margan manninn, horfši Oppenheimer einnig löngunaraugum til De Beers. Hann sį fljótt aš višskiptamódeliš sem Rhodes hafši žróaš vęri hiš eina rétta. Til aš halda uppi verši į demöntum vęri grundvallaratriši aš hafa alla framleišsluna į einni hendi. Og helst alla dreifinguna lķka.

Žess vegna notaši Ernest Oppenheimer hvert tękifęri til aš kaupa öll hlutabréf ķ De Beers sem reyndust föl - kannski ekki ósvipaš eins og žegar menn į vegum žeirra Indriša Pįlssonar og Halldórs H. Jónssonar ryksugušu į sķnum tķma upp hlutabréf ķ Eimskipafélaginu, sem žį voru ķ eigu afkomenda Vestur-Ķslendinga. Oppenheimer bętti žannig smįm saman viš eignarhlut sinn ķ De Beers og svo fór aš įriš 1926 var hann oršinn nįnast allsrįša ķ fyrirtękinu. Allt frį žvķ hefur Oppenheimer-fjölskyldan stjórnaš žessu stęrsta demantafyrirtęki heimsins og einnig lengst af haft tögl og haldir Anglo American. Sem hefur lengi einfaldlega veriš eitt allra stęrsta nįmufyrirtęki veraldar.

anglo_american_logo Žegar Orkubloggiš renndi sķšast augunum yfir hluthafalista Anglo American var eignarhlutur Oppenheimer-fjölskyldunnar ķ žessu risafyrirtęki ennžį nokkur prósent. Žrįtt fyrir aš hlutdeild fjölskyldunnar ķ Anglo American hafi ķ gegnum tķšina fariš minnkandi og sķšustu įrin einungis veriš örfį prósent, hefur fjölskyldan lengst af ķ reynd rįšiš mestu um starfsemi Anglo American samsteypunnar. Skżringuna mį rekja til flókins fyrirtękjanets, sem fólst ķ pżramķda-eignarhaldi - ekki ósvipaš og lengi hefur žekkst ķ žżsku efnahagslķfi. Ķ sem allra stystu mįli gengur žaš śt į aš fjölskyldufyrirtękinu nęgir aš eiga meirihluta ķ einu eša örfįum fyrirtękjum ķ fyrirtękjanetinu, til aš geta rįšiš allri samsteypunni.

Oppenheimer_Ernest_old Įriš 1927 hafši Ernest Oppenheimer nįš undir sig meirihluta hlutabréfanna ķ De Beers og stjórnaši allri demantaframleišslu ķ sunnanveršri Afrķku og žar meš lang stęrstum hluta heimsframleišslunnar. Skömmu sķšar varš Oppenheimer einnig stjórnarformašur De Beers og var žar aš auki sleginn til riddara af Englandskonungi fyrir žjónustu sķna viš breska heimsveldiš. Oppenheimer var žó enn ekki sįttur - žvķ eitt mikilvęgt atriši var enn óklįraš ķ įętlun hans.

Žó svo De Beers hefši įvallt haft góša stjórn į demantadreifingunni ķ gegnum demantakaupmennina ķ London, fannst hinum žżska Oppenheimer vissara aš hann sjįlfur eignašist dreifingarfyrirtękin. Žaš gekk fljótlega eftir og brįtt hafši De Beers ótakmarkaša stjórn į dreifingu demanta til allra helstu demantakaupmanna heimsins. Mesta einokunarfyrirtęki veraldar var fullskapaš.

En žį skall kreppan į. Eftirspurn eftir demöntum hrundi og žeir sem įttu einhverjar birgšir uršu örvęntingafullir og freistušust til aš snarlękka veršiš. Žį tók Ernest Oppenheimer eina af sķnum mikilvęgustu įkvöršunum. Hann einfaldlega lokaši flest öllum demantanįmunum og stöšvaši nįnast alla framleišslu sķna ķ fjölda įra. Žannig nįši Oppenheimer aš snarbremsa frambošiš. Sagt er aš framleišsla į demöntum hafi fariš śr rśmlega 2,2 milljónum karata įriš 1930 nišur ķ ašeins 14 žśsund karöt įriš 1933 (eitt karat jafngildir 0,2 grömmum).

Žar aš auki lét Oppenheimer menn į vegum De Beers kaupa nįnast hvern einasta demant įšur en hann fęri śt į markašinn į „undirverši". Oppenheimer hafši grķšarlega góš bankatengsl og tókst aš fjįrmagna žessi kaup meš miklum lįnum. Demantana tók Oppenheimer ķ sķna vörslu, lęsti žessar geggjušu birgšir af og henti lyklinum ef svo mį segja.

oppenheimers_boys Samanlagt dugšu nįmalokanirnar og uppkaupin į demantabirgšum til aš koma ķ veg fyrir žaš algera markašshrun sem kreppan hefši meš rétta įtt aš hafa į demantamarkašinn. Engu aš sķšur lękkaši veršiš mikiš og į tķmabili var tvķsżnt hvort De Beers myndi lifa af. Žegar efnahagslķfiš tók aš hjarna viš seint į 4. įratugnum sat De Beers uppi meš brjįlęšislegar birgšir af demöntum, žrįtt fyrir aš nįmurnar hefšu žį flestar veriš lokašar ķ mörg įr. Birgširnar jafngiltu lķklega um 20 įra framboši og eflaust hefur Oppenheimer a.m.k. hrukkaš eilķtiš enniš yfir žvķ hvernig hann ętti aš geta selt alla žessa demanta į žokkalegu verši. Ekkert annaš en gjaldžrot virtist blasa viš De Beers. Hér žurfti kraftaverk.

Eitt af žeim śręšum sem Oppenheimer er sagšur hafa ķhugaš var aš moka demöntunum śr geymslum fyrirtękisins ķ London, sigla meš žį śt į Noršursjó og hvolfa žeim öllum ķ sjóinn. Til aš į nż kęmist jafnvęgi į framboš og eftirspurn. En efnahagsuppsveifla fyrirstrķšsįranna kom til bjargar, įšur en olķužakiš ķ Noršursjó varš strįš demöntum. Vaxandi išnašur žurfti demantasalla ķ starfsemina og žżska išnašarsamsteypan Krupp, sem varš ein af helstu hernašarmaskķnum Hitler's, varš nś stęrsti višskiptavinur De Beers.

Žaš var samt ekki fżsilegur kostur fyrir De Beers aš verša hįšur kaupum išnfyrirtękja į demantadufti. Ekki var hęgt aš fara fram į sama verš fyrir demantaduftiš eins og alvöru gimsteina. Žaš varš einhvern veginn aš auka eftirspurnina eftir demöntum.

De_Beers_Logo.svg Og hvaša leiš vęri betri til žess en aš bśa einfaldlega til nżjan markhóp? Millistéttin hafši nś eflst mikiš og Oppenheimer hélt til Hollywood. Žar samdi hann viš stóru kvikmyndaverin um aš nota demantaskart ķ kvikmyndunum sķnum. Žetta taldi Oppenheimer myndi valda žvķ aš almenningur fengi įhuga į demöntum. Einnig réšst De Beers ķ markašsherferš sem fólst ķ žvķ aš auglżsa demanta sem besta tįkniš um įst og ašdįun. Slagoršiš er fręgt enn žann dag ķ dag: A Diamond is Forever!

marilyn_monroe_diamonds_friend Bandarķkjamenn steinféllu fyrir žessu markašstrikki og demantatrślofunarhringurinn varš į undraskömmum tķma svo rķk hefš, aš enginn var mašur meš mönnum ef hann varši ekki a.m.k. 2ja mįnaša kaupi ķ aš kaupa slķkan hring handa kęrustunni. De Beers var borgiš og tilvera fyrirtękisins féll į nż ķ góša gamla fariš, žar sem framboši į demöntum og demantaverši var stjórnaš frį stóli Oppenheimer's.

De Beers varš į nż óstöšvandi peningamaskķna. Og 1953 söng Marlyn Monroe  "Diamonds are a Girls best Friend" ķ kvikmyndinni Gentlemen prefer Blondes. Aš sjįlfsögšu allt ķ boši De Beers.

Ernest Oppenheimer lést įriš 1957. Sonur hans Harry Oppenheimer tók žį viš stjórninni į fyrirtęki sem minnti meira į peningaprentvél en framleišslufyrirtęki.

oppenheimers Markašshlutdeild De Beers var žį um 95% af heimsmarkašnum og ķ reynd hefši fyrirtękiš getaš hirt žessi 5% sem śtaf stóšu žegar žvķ sżndist svo. Demantaišnašurinn eins og hann lagši sig var einfaldlega óumdeilanleg eign De Beers.

Žaš žżddi žó ekki aš Harry kallinn gęti setiš og sötraš giniš sitt daginn langan. Į nęstu įratugum įtti De Beers eftir aš takast į viš żmsar ógnanir og margvķsleg vandamįl. Žar mį nefna skyndilegan demantastraum frį nżjum nįmum ķ Sovétrķkjunum og išnašardemantana sem General Electric tókst aš framleiša meš žvķ einfaldlega aš žjappa duglega saman kolefni viš mikinn hita.

GE-logo Žeir išnašardemantar voru ķ fyrstu einungis mjög litlir - nįnast bara duft -  en smįm saman tókst aš framleiša demanta sem jöfnušust į viš „alvöru" demanta. Svo fór žó aš einungis duftframleišslan reyndist fjįrhagslega hagkvęm; framleišsla į stęrri demöntum en salla reyndist óhóflega dżr og žvķ voru hugmyndir um framleišslu į demöntum ķ skartgripi lagšar į hilluna.

En bara duftiš eitt frį General Electric var nóg til aš höggva skarš ķ einokun De Beers. De Beers lagši žvķ allt ķ aš nį einhverju ljśfu "samkomulagi" viš GE og svo fór aš De Beers og GE féllust ķ fašma og De Beers tókst žannig lķka aš takmarka žessa nżju uppsprettu. Hvaš žetta samkomulag kostaši De Beers veit enginn.

En svo kom aš žvķ aš bandarķsk samkeppnisyfirvöld réšust til atlögu viš einokunarveldi De Beers og einnig hrjįši ķmyndarvandamįl fyrirtękiš vegna „oršróms" um tengsl žess viš framleišslu į blóšdemöntum - ekki sķst ķ hinu demantarķka landi Angóla žar sem blóšug borgarastyrjöld stóš yfir ķ įratugi. Eins og Orkubloggiš hefur įšur sagt frį var strķšsreksturinn žar aš miklu leyti fjįrmagnašur meš sölu strķšandi fylkinga į demöntum.

Oppenheimer_Harry_old De Beers tókst aš sigrast į öllum žessum „ógnunum" og fyrirtękiš višhélt 90% markašshlutdeild sinni į demantamörkušunum mest alla 20. öld. Žaš var Harry Oppenheimersem hafši veg og vanda aš žvķ aš stżra demantaskśtu De Beers gegnum flesta brotsjói eftirstrķšsįranna. Öll er sś saga afskaplega skemmtileg og vęri eflaust tilefni fyrir Orkubloggiš aš rekja sögu De Beers allt fram til dagsins ķ dag. Žaš bķšur žó betri tķma.

En aš lokum mętti hér nefna aš ķ dag er veldi De Beers stżrst af Nicky nokkrum Oppenheimer, sem er aušvitaš sonur Harry‘s og sonarsonur Ernest‘s. Vegna nżrra demantanįma sem fundist hafa į allra sķšustu įrum ķ Įstralķu og Kanada, auk demantanna frį Rśsslandi, hefur markašshlutdeild De Beers minnkaš mikiš sķšasta įratuginn eša svo. Einnig hefur sala į demöntum gegnum Internetiš gert De Beers erfišara fyrir viš aš kaupa upp og stöšva sölu į demöntum fram hjį dreifingarkerfi fyrirtękisins.

Markašshlutdeild De Beers er nś sögš vera „einungis" um 40%. Žaš er grķšarleg breyting frį žvķ fyrir įratug, žegar fyrirtękiš réš yfir allt aš 90% markašarins. Til aš męta žvķ veseni hefur fyrirtękiš lagt aukna įherslu į aš markašssetja framleišslu sķna sem hina einu sönnu gęšademanta og oršiš talsvert vel įgengt. Ķ dag eru margir tilbśnir aš borga meira fyrir demant frį De Beers, sem seldur er undir vörumerkinu Forevermark, heldur en eitthvert „rusl" frį Rśsslandi eša Įstralķu. Mikill er mįttur auglżsinganna.

De_Beers_Forevermark Svo skemmtilega vill til aš žeir sem dżpst hafa kafaš ķ sögu De Beers eru flestir į žvķ aš markašsherferšir fyrirtękisins sķšustu įrin hafi skilaš svo góšum įrangri aš afkoma De Beers sé miklu betri ķ dag heldur en žegar markašshlutdeildin var 90%. De Beers er sem sagt ennžį konungur demantanna og Oppenheimer-fjölskyldan getur įfram notiš rķkulegra įvaxtanna af hinum einkennilega įhuga mannfólksins į žessum skrautlegu steinum.


Silfurrefurinn į Reykjanesi

Sagt er aš fyrirtękiš sem standi aš baki kauptilboši ķ hluta af HS Orku sé kanadķska Magma Energy. Ętti mašur aš segja loksins, loksins?

Magma_Energy_homepage Sumir vilja meina aš Magma sé aš hrauna yfir Ķslendinga og aš nś sé aš byrja sś žróun aš orkufyrirtękin „lendi ķ höndum śtlendinga". Kannski er žaš ašallega nafn nįnasta samstarfsmanns ašaleiganda Magma, sem veldur žvķ aš menn fį hroll. Sį heitir nefnilega hvorki meira né minna en Mr. Burns! Ašrir sjį gott eitt viš žaš aš erlend fjįrfesting komi inn ķ ķslenska orkugeirann.

Beaty_Ross Hvaša įlit sem menn hafa į žessu, žį er a.m.k. augljóst aš mašurinn į bak viš Magma er ekki neinn venjulegur kaupsżslumašur. Sį ljśflingur heitir Ross Beaty og hefur lengi gert žaš gott ķ višskiptum. Hann er stjórnarformašur Magma og jaršfręšingur aš mennt, en kannski ętti helst aš lżsa honum sem sönnum frumkvöšli ķ mįlmavinnslu.

Žaš er kannski ekkert skrķtiš aš menn vilji fį Ross Beaty ķ liš meš sér hjį HS Orku. Hann viršist einkar laginn viš aš bśa til mikinn hagnaš og er ekki sķst fręgur ķ mįlmabransanum fyrir įrangur sinn žar. En žaš er jafn augljóst aš įhugi Magma į HS Orku stafar ekki af neinu öršu en aš žarna sé tękifęri til aš fį gott fyrirtęki į enn betra verši.

Beaty hefur stofnaš og byggt upp mörg nįmufyrirtęki meš góšum įrangri. Mešal žeirra eru t.d. Equinox Resources  (sem ķ dag er ķ eigu Hecla Mining Company og er nś lķklega žekktast fyrir koparvinnslu sķna ķ Sambķu) og tvö gullnįmufyrirtęki meš starfsemi ķ S-Amerķku; annars vegar Da Capo Resources  (sem ķ dag er hluti af Vista Gold Corp.) og hins vegar Altoro Gold  (nś ķ eigu Solitario Resources). Öll žessi žrjś fyrirtęki voru seld į 10. įratug lišinnar aldar og žau višskipti fengu Beaty og ašra hluthafa til aš brosa breitt.

Viš söluna į Equinox įriš 1994 fylgdi bisness-teymiš ekki meš ķ kaupunum og ķ staš Equinox įkvįšu Ross og félagar aš huga nś aš silfrinu. Žar meš varš til fyrirtękiš Pan American Silver. Hugmynd Ross var aš nżta žekkingu sķna til aš finna silfurnįmur sem vęru lķklegar til aš geta skilaš miklu meiri aršsemi en ķ höndum žįverandi eigenda. Lķklegt er aš sama sé uppi į teningnum meš kaupunum ķ HS Orku; metnašur Ross Beaty er örugglega aš hagnast mikiš į hlutnum ķ HS Orku. En er žaš ekki lķka einfaldlega ašalatrišiš ķ blessušum kapķtalismanum?

Silver_PanAm Fyrsta nįman sem Pan American Silver keypti var stór gömul nįma ķ Perś og žetta geršist strax įriš 1995; įri eftir stofnun fyrirtękisins. Ķ dag er Pan American Silver meš starfsemi ķ Mexķkó, Bólivķu og Argentķnu, auk Perś. En ašalstöšvarnar eru ķ heimabę stofnandans; Vancouver ķ Kanada.

Žaš sem er kannski athyglisveršast, nś žegar Ross Beaty girnist jaršhitavirkjanir vķša um heim, er hugsunin sem var aš baki žvķ aš hann skellti sér ķ silfriš um mišjan 10. įratuginn. Hann mat stöšuna einfaldlega žannig aš senn myndi eftirspurn į silfri aukast mikiš, bęši ķ raftękjaišnašinum og żmsum öršum išnaši. Nś vęri rétti tķminn til aš vešja į silfur. Žaš gekk svo sannarlega eftir. Og ķ dag viršist Beaty telja aš rétti tķminn sé aš vešja į jaršhitann. Žetta kann Orkubloggiš vel aš meta.

Pan American Silver er nś einfaldlega eitthvert öflugasta silfurnįmufyrirtęki ķ heiminum. Og Ross Beaty įlitinn einhver snjallasti fjįrfestirinn bęši ķ žvķ sem snżr aš nįttśruaušlindum og orku. Vęntanlega mašur aš skapi Orkubloggsins - sem er jś einmitt helgaš nżtingu nįttśruaušlinda og orkumįlum.

magma_energy_web Og ef Beaty myndi kunna ķslensku er bloggiš sannfęrt um aš hann vęri trśr lesandi Orkubloggsins. Samkvęmt heimasķšum Pan American Silver og Magma Energy kann žessi ljśfi silfurrefur žvķ mišur bara ensku, frönsku, spęnsku, rśssnesku, žżsku og ķtölsku. En nś bętir hann vęntanlega fljótlega ķslenskunni ķ safniš. Og ekki er sķšur skemmtilegt aš žessi snjalli jaršfręšingur er lķka lögfręšingur. Orkubloggiš bżšur Ross Beaty og Magma Energy velkomin til Ķslands!


Hagkvęmnin skiptir öllu

Fyrir fįeinum vikum fylgdi sérstakur orkukįlfur Morgunblašinu. Žar voru kynntir żmsir kostir sem ķslensk fyrirtęki eru aš skoša. Svo sem framleišsla og/eša nżting į metani, metanóli, vetni, etanóli og lķfdķsil. Sumt af žessu eru eflaust įhugaveršir möguleikar fyrir Ķsland. En óneitanlega er įberandi stefnuleysiš sem hér viršist rķkja.

Kannski telja stjórnvöld best aš markašurinn leysi žetta sjįlfur; hann muni finna bestu lausnirnar. En jafnvel öflugustu stjórnvöld heims - ljśflingarnir vestur ķ Washington DC - hafa įttaš sig į žvķ aš žaš veršur aš forgangsraša og hafa skżra stefnu ķ orkumįlum. Svo sameina megi krafta hins opinbera og fjįrfesta ķ žvķ aš finna hagkvęmustu kostina. Žaš er forsenda raunverulegs įrangurs.

Biomass_field Žegar menn leita nżrra orkugjafa fyrir bķlaflotann (samgöngugeirann) er ķ raun einungis žrennt sem skiptir mįli. Eša fernt: 1) Aš velja žann orkugjafa sem gefur mestu og bestu orkuna m.v. rśmmįl (orkužéttleiki), 2) aš unnt sé aš framleiša orkugjafann ķ miklu magni og 3) aš orkugjafinn sé tiltölulega ódżr ķ framleišslu.

Lykiloršiš er sem sagt hagkvęmni. Fjórša atrišiš eru svo umhverfismįlin. Afstašan žar getur t.d. haft mikil įhrif į skattkerfiš, til hagsbóta fyrir nżjan orkuišnaš. Žar leika stjórnvöld sitt mikilvęga hlutverk +i žvķ aš koma hlutunum į hreyfingu.

energy_density_diagram Stöldrum ašeins viš įšurnefnd žrjś atriši. Ef viš lķtum fyrst į orkužéttleikann žį myndi vetniš vęntanlega vera žar mjög ofarlega į blaši ef litiš er til hlutfallsins milli orku og massa. En hér skiptir aftur į móti rśmmįliš öllu og žar er fįtt sem stenst olķunni snśning. Grķšarleg orka fęst śr olķunni m.v. rśmmįl og žess vegna henta bensķn og dķselolķa frįbęrlega vel til aš knżja samgöngutęki.

Lķfdķsill og etanól  er žaš sem kemst hvaš bęst dķselolķu og bensķni aš orkužéttleika. Orkužéttleiki lķfdķsils er žó minni en dķselolķu og orkužéttleiki etanóls er lķklega allt aš žrišjungi minni en gildir um bensķn. Žessir valkostir eru sem sagt heldur sķšri en dķselolķa eša bensķn.

En lķfdķsill og etanól er engu aš sķšur besta nįlgunin. Metanóliš stendur t.d. talsvert aš aš baki bęši etanóli og lķfdķsil m.t.t. orkužéttleika. Af žeim lausnum sem eru tęknilega mögulegar og tiltölulegar einfaldar, eru žaš sem sagt jurtaolķan (lķfdķsill) og etanól sem nś kemst hvaš nęst bensķni og dķselolķu aš orkuinnihaldi.

Rapeseed Reyndar er varasamt aš vera meš alhęfingar ķ žessu sambandi. T.d. er jurtaolķa og jurtaolķa ekki eitt og hiš sama! Orkužéttleikinn er mismunandi eftir žvķ śr hverju sś olķa er unnin. En nefna mį aš repjuolķa hefur komiš vel śt ķ slķkum samanburši. Og fleira er vert aš hafa ķ huga; t.d. er sagt aš efnarafalar sem breyta vetni ķ raforku, séu aš nį miklu betri orkunżtingu śr eldsneytinu heldur en bensķn- og dķselvélarnar gera. Orkužéttleiki er sem sagt ekki allt! T.d. gęti vetnisvęšing veriš įhugaverš fyrir Ķslendinga. En į móti kemur aš vetnisvęšing myndi kalla į miklar kerfisbreytingar og lķklega óraunhęft aš žaš verši hagkvęmur kostur fyrr en eftir einhverja įratugi. Žess vegna er orkužéttleikinn ennžį algert lykilatriši.

Annaš hagkvęmnisatrišiš sem nefnt var hér aš ofan, er aš unnt sé aš framleiša eldsneytiš ķ miklu magni. Hér į Ķslandi mį hugsa sér umtalsverša framleišslu į lķfefnaeldsneyti śr t.d. grastegundum eša lśpķnu (etanólframleišsla). Og kannski er repjan įhugaverš til aš framleiša lķfdķsil. Żmsar fleiri tegundir myndu koma til skošunar, bęši ķ tengslum viš framleišslu į lķfdķsil og etanóli. Ķslendingar standa a.m.k. hvorki frammi fyrir landskorti né ótryggu fęšuframboši og ęttu aš geta sett verulega mikiš land undir framleišslu į lķfefnaeldsneyti.

Lupine En kannski er hępiš aš framleišslan hérlendis geti oršiš svo mikil aš nęgjanleg hagkvęmni nįist. Žarna gilda m.ö.o. lögmįl fjöldaframleišslunnar. Reyndar kann Sušurlandsundirlendiš aš bjóša upp į mikil tękifęri til stórfelldrar lķfmassaframleišslu. Landeyjarnar, Rangįrvellirnir, Skógasandur. Viš gętum žarna veriš aš tala um orkuforšabśr Ķslands; stórfellda lķfefnaeldsneytisframleišslu fyrir ķslenska bķla- og skipaflotann.

Žrišja atriši er kostnašurinn. Fullyrša mį aš lķfefnaeldsneyti er dżrara en hinar hefšbundnu olķuafuršir. Žaš er einfaldlega ennžį ódżrast aš kaupa olķugumsiš frį Sįdunum - eša öšrum žeim sem žvķ dęla upp śr jöršinni. En žaš aš geta framleitt eigiš eldsneyti, sem žar aš auki mengar minna en bensķn og dķselolķa, hefur margvķslega hagfręšilega žżšingu. Slķkt getur veriš žjóšhagslega hagkvęmt, žó svo olķa verši enn um sinn „ódżrasti" orkugjafinn ķ samgöngum. Svariš felst m.a. ķ žvķ hvernig „heildarkostnašur" af eldsneyti er skilgreindur skv. reglum skattkerfisins.

Loks eru žaš umhverfismįlin. Sem reyndar tengjast kostnašinum. Umhverfismįlin geta leitt til žess aš hiš opinbera setji upp hvatakerfi sem hefur žann tilgang aš gera nżja orkugjafa samkeppnishęfari viš olķuna. Og žannig stušlaš aš minni mengun og minni losun kolefnis (minni gróšurhśsaįhrifum). Slķkar ašgeršir geta t.d. veriš ķ formi margs konar kvóta og/eša nišurgreišslna. Žżšingamesta skilgreiningin į umhverfismįlum er fyrst og fremst pólitķsk!

Eflaust eru deildar meiningar mešal Ķslendinga um žaš hvort rķkiš eiga aš beita sér fyrir žvķ aš minnka žörf okkar į innfluttri olķu og olķuafuršum. Kannski er einfaldlega ódżrast aš kaupa bara gamla, góša stöffiš frį śtlöndum, flytja žaš inn og fį um leiš fullt af pening ķ rķkiskassann meš skattlagningu į vesęla landsmenn. Kannski er status quo barrrasta langbest og įhyggjuminnst? Svo mį lķka hugsa sér aš fara örlķtiš gręnni leiš og flytja inn etanól, t.d. frį löndum sem nišurgreiša slķka framleišslu. Möguleikarnir eru margvķslegir.

Į móti kemur aš framleišsla į innlendu eldsneyti myndi skapa nż störf hér į landi og spara mikinn gjaldeyri. Žannig mį tķna til żmis rök fyrir žvķ aš žaš yrši til mikilla hagsbóta fyrir landsmenn ef Ķsland yrši aš verulegu leyti sjįlfbęrt um eldsneyti į bķla- og skipaflotann. Meš eigin framleišslu į etanóli og/eša lķfdķsil.

biodiesel_new_fuel Aš mati Orkubloggsins er frįleitt aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša t.d. eftir hugsanlegri vetnisvęšingu ķ óvissri framtķš. Hér ęttu stjórnvöld žegar ķ staš aš hefja skipulega og markvissa vinnu ķ žvķ skyni aš gera Ķsland nįnast algerlega orkusjįlfstętt.

Žaš ętti aš vera unnt aš bśa svo um hnśtana, ķ gegnum skattakerfiš, aš ķslensk lķforkuframleišsla verši aršbęr. En til aš žetta yrši aš alvöru išnaši, žyrfti lķklega eitthvaš meira aš koma til en bara skattalegt hagręši. Ķ framleišslu į orku gildir nefnilega, sem fyrr segir, gamla góša lögmįliš um hagkvęmni fjöldaframleišslunnar - eins og svo vķša annars stašar. Best vęri ef framleišslan yrši bęši mikil og nżtti sér öll žau grķšarlegu tękifęri sem olķu- og efnaišnašurinn bżšur upp į.

Ein athyglisverš hugmynd er aš skapa stóran ķslenskan lķfolķuišnaš. Slķkt myndi ekki ašeins žżša stórfellda lķfmassaframleišslu. Mikilvęgur hluti starfseminnar fęlist ķ žvķ aš auka orkužéttleika lķfmassans fyrir tilverknaš vetnis. Žaš vetni yrši framleitt meš ķslensku rafmagni; endurnżjanlegri orku. Sś vetnislķfmassatęknier enn į tilraunastigi, en aš öšru leyti er žetta gjöržekktur prósess. Ķslenskur lķfmassa- og vetnisišnašur gęti nįnast gert Ķsland aš fyrsta sjįlfbęra orkusamfélagi į Vesturlöndum. Og ekki myndi skemma fyrir, aš orkulindirnar aš baki žeim išnaši yršu 100% endurnżjanlegar. Vatnsafl, jaršvarmi og... vindur!

Island_tun Lķklega er ekkert land ķ heiminum ķ eins góšri ašstöšu aš sameina lķfmassatęknina og vetnistęknina, eins og Ķsland. Viš höfum hér einstakt tękifęri til aš byggja upp öflugan og mjög įbatasaman eldsneytisišnaš. Sį išnašur myndi ekki ašeins framleiša innlent eldsneyti fyrir bķla- og skipaflotann, heldur einnig žęr fjölmörgu og veršmętu aukaafuršir sem fylgja olķuišnašinum. Žar er mestu aršsemina aš finna. Žetta yrši jafnvel nż og mikilvęg leiš til gjaldeyrisöflunar meš śtflutningi į eldsneyti og fleiri olķuafuršum frį Ķslandi. Žaš įsamt sjįvarśtveginum og įlišnašinum myndi skapa hér grķšarlega öflugt hagkerfi. Og um leiš gręnna hagkerfi.

---------------------------------------

PS: Orkubloggarinn var į yndislegum hljómleikum fyrr ķ kvöld  meš Ragnheiši Gröndal. Og hitti žar gamlan vin og lofaši aš tileinka honum nęstu fęrslu. Og af žvķ Orkubloggarinn metur hreinskilni mikils er žessi fęrsla hér meš tileinkuš žeim góša dreng; viršulegum tónlistarśtgefanda Lįrusi Jóhannessyni hjį 12 tónum. Og til višbótar skal tekiš fram aš hśn Ragnheišur Gröndal var hreint frįbęr, svo og bandiš hennar. Takk fyrir góša kvöldstund.


Tķgris!

Babżlon, Mesopótemķa, Anatolķa, Thule... Hvar liggja bestu kostirnir ķ endurnżjanlegri raforku til framtķšar?

Į heimsvķsu horfir Orkubloggiš hvaš mest til sólarorku. Sem ennžį er dżr raforkuframleišsla, en gęti oršiš lausnin ķ framtķšinni. En ef horft er hęfilega stutt fram ķ tķmann er žaš einfaldlega gamla góša vatnsafliš sem er lķklegast til aš gefa ódżrustu višbótina ķ orkugeiranum.

Hverfisfljot_Lambhagafoss Žar er fyrir hendi meira óbeislaš afl en margan grunar. Margir viršast halda aš allt hagkvęma vatnsafliš hafi nś žegar löngu veriš virkjaš. Žvķ fer fjarri.

Vatnsaflsvirkjanir hafa aš vķsu undanfariš margar fengiš į sig heldur neikvęša ķmynd vegna umhverfisįhrifanna. Sem vissulega geta stundum veriš mikil og óęskileg. Svo er žetta lķka gamall og gróinn išnašur og žykir žess vegna kannski pķnulķtiš pśkó ķ samanburši viš glampandi hįtęknilegar sólarsellur eša hįreista hvķtmįlaša turna vindrafstöšvanna. Jį - stundum erfitt aš eiga viš tķskustraumana.

Vert er aš minna į aš engar tvęr vatnsaflsvirkjanir eru eins. Žvķ er vafasamt aš alhęfa eitthvaš um žessa tegund virkjana. Žar veršur aš meta hvert tilvik fyrir sig; sumar vatnsaflsvirkjanir eru snilld mešan ašrar rśsta umhverfinu og eru afar hępnar. Aušvitaš eigum viš aš nżta vatnsfallsaušlindina, en um leiš sżna skynsemi og ašgįt. Ķ reynd eru slķkar virkjanir oft besti kosturinn.

Tigris_Efrat_Game Fyrir śtflutning į ķslenska orkužekkingu vęri nęrtękt aš halda til Balkanskagans. Žar eru miklir virkjanamöguleikar fyrir hendi ķ vatnsföllum landa eins og Albanķu, Makedónķu og fleiri af Balkanlöndunum.

Annar mjög athyglisveršur virkjanakostur er nokkru austar, en žó vel innan seilingar Mörlandans. Viš skulum nś halda į slóšir sem į mįli heimamanna kallast Anadolu.

Viš getum lķka sagst vera aš fara til Anatólķu. Eša kannski er svalast aš erindiš sé aš spį ķ virkjanamöguleika ķ Efri-Mesópótamķu? Žęr risavirkjanir sem Orkubloggiš ętlar aš beina athyglinni aš ķ dag, eru nefnilega ķ fljótunum meš Biblķulegu nöfnin; ķ įnum Efrat og Tķgris. Ķ sušausturhluta Tyrklands.

Žar eru svo sannarlega į feršinni stórar virkjanir ķ fljótum meš stór nöfn. Sem kunnugt er eiga žessi miklu fljót einmitt upptök sin ķ fjalllendinu ķ austanveršu Tyrklandi. Žó eru žessi fornfręgu vatnsföll lķklega žekktust fyrir fornmenninguna nokkru sunnar - ķ Mesópótamķu žar sem nś heitir Ķrak. Reyndar segja sumir aš sjįlfur Edensgaršur hafi einmitt legiš į žeim slóšum, en žaš er önnur saga.

GAP_Turkey_logo Ķ dag telst Ķrak varla lengur neitt Eden. Nema kannski ķ augum žeirra sem leita olķu. En Orkubloggiš ętlar ekki aš leggjast ķ Biblķuhugleišingar né olķupęlingar, heldur halda sig į slóšum Efrat og Tķgris ķ Tyrkjaveldi. Žar er į feršinni risastórt verkefni sem kallast GAP; Güneydoğu Anadolu Projesi. Sem einfaldlega žżšir Sušaustur Anadolu verkefniš. Sem fyrr segir merkir Anadolu sama og Anatolķa, sem einnig kallast Litla-Asķa og hluti af žessu kallast Efri_Mesópótamķa. Anadolu er m.ö.o. annaš heiti yfir landsvęšiš žar sem Tyrkland liggur. Sem sagt SA-Tyrklands verkefniš!

ataturk Į žessu fjalllenda svęši ķ sušausturhorni Tyrkjaveldis bśa hįtt ķ 10 milljón manns og žar hefur efnahagsįstandiš lengi veriš heldur bįgboriš. Ķ žvķ skyni aš bęta lķfskjör fólksins voru skipulagšar miklar įveitur til aš auka mętti landbśnašarframleišslu. Einnig skyldi byggja virkjanir ķ Efrat og Tķgris; bęši til aš dęla vatninu fyrir landbśnašinn og stušla aš išnašaruppbyggingu žarna į mörkum Evrópu og Asķu.

Žessar įętlanir mį reyndar rekja allt til föšur Tyrklands, ž.e. hugmynda sem sjįlfur Atatürk setti fram fyrir um įttatķu įrum sķšan. Og eru nś loksins smįm saman aš verša aš veruleika undir styrkri stjórn Landsvirkjunar žeirra Tyrkja; Devlet Su İsleri (skammstafaš DSI). Ķ huga Orkubloggsins er Atatürk reyndar alltaf eins konar sambland af Hannesi Hafstein og Einari Ben. Sem kannski er barrrasta tómur misskilningur, en samt pķnu rómantķskt.

Ataturk-Dam Alls gerir GAP-verkefniš rįš fyrir aš byggšar verši hįtt į žrišja tug virkjana ķ Efrat og Tķgris. Nokkrar žeirra hafa žegar risiš og flestar ķ Efrat. Žar er lķklega hvaš fręgust sjįlf Atatürk-virkjunin sem lokiš var viš įriš 1992. Framleišslugeta hennar einnar (uppsett afl) er um 2.400 MW og įrleg raforkuframleišsla hįtt ķ 9 žśsund GWh. Žessi eina virkjun er sem sagt meira en žrisvar sinnum aflmeiri en Kįrahnjśkavirkjun og framleišir um 3/4 af žeirri raforku sem allar virkjanir į Ķslandi gera samanlagt. Alls eru nś lķklega 14 eša 15 virkjanir ķ Efrat og sś nęst stęrsta žar, Karamis-virkjunin, er meš um 1.800 MW framleišslugetu. Sem sagt stórar og miklar virkjanir.

Ilisu_Dam_Map Žrįtt fyrir žessar mörgu vatnsaflsvirkjanir sem risiš hafa ķ Tyrklandi į allra sķšustu įrum og įratugum, er GAP-verkefninu langt ķ frį lokiš. Nś er einkum horft til žess aš byggja virkjanir ķ Tķgris. Žar eru lķklega a.m.k. fimm stórar virkjanir į teikniboršinu eša ķ byggingu. Stęrst žeirra er Ilisu-virkjunin, sem er 1.200 MW virkjun og gerir rįš fyrir meira en 300 ferkm mišlunarlóni (Hįlslón er nettir 57 ferkm). Alls į virkjunin aš framleiša 3.800 GWh įrlega (lķklega talsvert minni fallhęš žarna į feršinni en Fljótsdalsstöš nżtur).

Nįi GAP-įętlunin öll fram aš ganga munu meira en tuttugu virkjanir rķsa ķ Efrat og Tķgris meš afl upp į 7.500 MW og žęr eru sagšar munu framleiša meira en 27 žśsund GWh įrlega. Til samanburšar framleiša allar virkjanir į Ķslandi samanlagt nś rétt rśmlega 12 žśsund GWh.

Ilisu_Dam_location Framkvęmdir viš Ilisu byrjušu fyrir nęrri žremur įrum eša ķ įgśst 2006. Sjįlf stķflan mun rķsa einungis 65 km noršur af landamęrum nįgrannarķkja Tyrklands; Sżrlands og Ķrak. Viš erum sem sagt į slóšum Kśrdanna og fyrir vikiš munu öll mannvirkin į svęšinu vera hönnuš til aš standast flugskeytaįrįsir!

Ólķk er tśninu gatan, hugsar Ķslendingurinn og horfir yfir frišsęldina viš Hįlslón og ķ įtt til Snęfells. Mesta ógnin sem Orkubloggarinn hefur oršiš var viš ķ nįgrenni Kįrahnjśka, er žegar brakandi bķlśtvarpiš flutti honum slitróttar fréttir af  skelfilegum atburšum ķ New York. Žar var bloggarinn sem sagt į ferš sķšdegis žann 11. september 2001 og upplifši fagran, einstakan haustdag viš Snęfell, mešan öllu meira gekk į śtķ hinum stóra heimi.

Hasankeyf_1 Ekki er GAP-verkefniš viš Tķgrisfljót alveg laust viš aš hafa įhrif į umhverfiš; bęši nįttśruna og menningarminjar. Žetta umfangsmikla verkefni myndi varla fį gręnt ljós samkvęmt ķslenskri löggjöf um umhverfismat; žarna undir er talsvert meira en hreindżramosi og fįeinar flśšir. Miklar fornminjar og meira en 80 žorp munu hverfa undir vatn mišlunarlónanna. Flytja žarf til meira en 50 žśsund manns og mešal byggšanna sem liggja munu į botni Ilisu-lónsins er feršamannbęrinn Hasankeyf, sem einhverjir ķslenskir feršalangar kannast kannski viš. Žar mį nś m.a. sjį mosku sem byggš var ķ upphafi 15 aldar, brś frį 12. öld og fjölda annarra fornminja sem rekja mį žśsundir įra aftur ķ tķmann. Enda munu ķbśar Hasankeyf geta rakiš sögu sķna heil 10 žśsund įr aftur ķ tķmann! Allt į žetta aš fara ķ kaf ķ nafni framfaranna ķ Tyrklandi.

Turkey_SE_GAP_map Į sķšustu misserum hafa Tyrkirnir lent ķ einhverju veseni meš aš fjįrmagna žessa miklu framkvęmd. Ašallega vegna žess aš Evrópusambandiš hefur sżnt mikla tortryggni gagnvart Ilisu-stķflunni - einmitt vegna umhverfisįhrifanna. Lķklega vilja yfirvöld innan ESB frekar aš Tyrkir śtvegi sér raforku meš nżjum kolaorkuverum, eins og góšum evrópskum mešaljónum sęmir. Eša aš ESB vilji einfaldlega aš Tyrkir éti žaš sem śti frżs og aš blessaš fólkiš haldi sig viš sitt frumstęša lķf žarna ķ austurhluta landsins. Žetta eru hvort sem er aš verulegu leyti Kśrdar, sem lengst af hafa ekki žótt veršir mannréttinda. Žar aš auki žykir jakkalökkunum ķ Brussel aš Tyrkirnir séu varla jafn glęsileg menningaržjóš eins og engilsaxar eša germanir. Sem eru aušvitaš alvöru menningaržjóšir, sem bęši kunna aš taka į hvalveišivillimönnum frį smįžjóš ķ noršri og vatnsaflsvirkjana-barbörum ķ austri.

hasankeyf_2 Tyrkneska žingiš, sem er reyndar afar mislit hjörš, stendur aftur į móti žétt aš baki verkefninu og segja žaš gott bęši fyrir efnahagslķfiš, menninguna... og umhverfiš! Sķnum augum lķtur hver silfriš. Mešan ESB einblķnir į menningarminjarnar sem fara undir vatn, benda Tyrkir į žį stašreynd aš Ilisu-virkjunin ein muni žżša 3 milljónum tonnum minni kolefnislosun įrlega, en ef ekki yrši af žessari virkjun. Žannig er umhverfisvernd margslungin og hįš mismunandi tślkun. Žaš fer žó ekkert į milli mįla aš umhverfisįhrif virkjunarinnar verša all svakaleg.

Žaš er gamall virkjanakunningi Ķslendinga, svissneska fyrirtękiš Sulzer Hydro, sem fer fremst ķ flokki žeirra sem sjį um byggingu Ilisu-virkjunarinnar. Žetta er framkvęmd upp į einhverja 2 milljarša USD, en enn eru nokkur ljón ķ veginum til aš įętlanir standist.

Hasankeyf_3 Žaš fór nefnilega svo aš evrópskir bankar kipptu margir aš sér höndum žegar žeir geršu sér grein fyrir umhverfisįhrifum Ilisu-virkjunarinnar. Žetta hefur valdiš Tyrkjunum talsveršum vandręšum žvķ įętlanir  um virkjanir annars stašar ķ fljótinu mišast viš aš Ilisu-verkefniš nįi fram aš ganga fyrst.

Enn er žó stefnt aš žvķ aš žessi mikla virkjun verši risin innan 4ra įra eša įriš 2013. Orkubloggiš mun aš sjįlfsögšu fylgjast spennt meš. Og ętti kannski aš efna til hópferšar įhugasamra Ķslendinga į virkjanasvęšin viš Tķgris. Aš sjįlfsögšu meš viškomu į mögulegum virkjanastöšum į Balkanskaganum.

Svo mį lķka heimsękja eins og eitt speglasólarorkuver į Sušur-Spįni ķ leišinni og kannski lķka fara į nautaat undir steikjandi Andalśsķu-sólinni. Orkubloggarinn er strax farinn aš hlakka til!

1_Million_Turkey_Lire Žį yrši aušvitaš mikilvęgt aš hafa glįs af tyrkneskum lķrum meš ķ för. Milljón lķru sešillinn, sem nś er reyndar fallin śr gildi, var einmitt skreyttur mynd af Atatürk-virkjuninni. Sjįlfur minnist bloggarinn meš hlżju gamla fimm žśsund króna sešilsins. Meš Einari Ben. Those were the days! "Lįt hann stökkva, svo draumar žķns hjarta rętist"!


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband